- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- I2-1774-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00058-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. (E. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1)panaikinti
Lietuvos Respublikos Ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 233 atsisakyti išduoti Lietuvos Respublikos vizą D Azerbaidžano Respublikos piliečiui E. A. (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Ambasadą Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos D išdavimo.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pasak pareiškėjo, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ambasadą Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – Ambasada) su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos vizą D (vizą, suteikiančią teisę dirbti Lietuvos Respublikoje), nes jo atvykimo į Lietuvą tikslas yra įsidarbinti UAB „Stambus Projektas“ betonuotoju. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos vizą D dėl to, kad jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
2.2. Paaiškina, kad Ambasadai pateikė visus reikalingus dokumentus tam, kad gautų Lietuvos Respublikos vizą D. Prašyme išduoti nacionalinę vizą (grafoje, kurioje reikia nurodyti atvykimo tikslą) pažymėta, kad pareiškėjas siekia įsidarbinti UAB „Stambus Projektas“ betonuotoju. Be to, prašyme nurodoma, jog užsienietį priimantis asmuo – UAB „Stambus Projektas“ suteiks jam gyvenamąją vietą. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė su UAB „Stambus Projektas“ pasirašytą darbo sutartį, pagal kurią vizos prašantis asmuo įdarbinamas nuo 2020 m. gruodžio 22 d., dokumentus, patvirtinančius atvykimo, buvimo tikslą Lietuvos Respublikoje, taip pat sąlygas, kad atvykęs turės darbą ir gaus pakankamą atlyginimą pragyventi bei gyvenamąją vietą. Pabrėžia, kad Ambasadai per EPIS sistemą taip pat buvo pateiktas UAB „Stambus Projektas“ tarpininkavimo raštas Nr. 20201127-118391. Pažymi, kad UAB „Stambus Projektas“ veikia Lietuvoje daugiau negu tris metus, įmonėje dirba daugiau negu 100 darbuotojų, įmonė įsiskolinimų neturi, plečia savo veiklą. Be to, joje yra įdarbinta daugiau negu 20 Baltarusijos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos piliečių ir jokių teisės aktų pažeidimų minėtos įmonės atžvilgiu nėra nustatyta.
2.3. Akcentuoja, kad Ambasadai buvo pateikti visiškai patikimi pareiškėjo atvykimo ir buvimo tikslus pagrindžiantys dokumentai ir reikalingi įrodymai (pasirašyta darbo sutartis, suteikiama gyvenamoji vieta) ir abejoti šiais faktais Ambasada neturėjo jokio pagrindo. Neabejotina, kad pagrindinis pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslas – darbas Lietuvos įmonėje UAB „Stambus Projektas“. Įstatymo 19 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, dėl kurių yra atsisakoma išduoti vizą užsieniečiui, tuo tarpu Sprendime nurodytos priežastys neatitinka nei vieno iš pateiktų pagrindų, todėl Ambasada neturėjo pagrindo neišduoti pareiškėjui vizos.
2.4. Pareiškėjo manymu, ginčijamas Sprendimas nėra teisėtas ir teisingas, taip pat protingas ir logiškas. Ambasada neobjektyviai įvertino situaciją, priimdama Sprendimą atsisakyti išduoti vizą, juolab, kad pareiškėjas nėra pirmasis užsienietis, kuris vyksta dirbti į UAB „Stambus Projektas“. Anksčiau, priimant sprendimą dėl vizos, šių dokumentų bei duomenų, kurie buvo pateikti pareiškėjo, pilnai užtekdavo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A822-1/2014) jau suformuotą teisminę praktiką, nes minėtoje byloje yra aptariama analogiška situacija šiai ginčo situacijai.
Šalies argumentai
2.5. Pabrėžia, kad vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Tuo tarpu, Ambasadai buvo pateikti visi reikalingi, jie yra patikimi.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Atsakovo teigimu, pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
3.2. Pabrėžia, kad prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
3.3. Tvirtina, kad pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjas turėjo konsului pateikti įgytą kvalifikaciją patvirtinantį sertifikatą (Certifikate), patvirtintą pažyma „Apostille“. To padaryta nebuvo.
3.4. Nagrinėjamu atveju Ministerijos konsulinis pareigūnas, pasak atsakovo, teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d. Ambasadai per Vizų centrą pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla – bedarbis (19 punktas); pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2020 m. gruodžio 25 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021 m. gruodžio 24 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „Stambus Projektas“, adresu: Rukainių km., Vilniaus g. 40, Vilniaus rajonas (32 punktas).
4.2. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: UAB „Stambus Projektas“ talkininkavimo prašymą išduoti vizą, 2020 m. gruodžio 21 d. darbo sutarties Nr. 2020-12-21/5 kopiją, pagal kurią pareiškėjo pareigos – betonuotojas, sudaroma terminuota sutartis iki teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento galiojimo pabaigos, taip pat kelionės draudimą.
4.3. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir turimą informaciją, nustatė, kad: pareiškėjas, siekdamas pagrįsti turimą kvalifikaciją, pateikė azerų ir anglų kalba surašyto dokumento Certifikate No. C20Hes3836 (toliau – ir Sertifikatas) kopijos notarinį patvirtinimą (azerų kalba), tačiau nepateikė paties Sertifikato su žyma „Apostille“. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas anksčiau 2015–2019 m. buvo gavęs Šengeno vizas. Pareiškėjas taip pat pateikė kopiją darbo sutarties su UAB „Stambus Projektas“, kurią įmonės vardu pasirašė „įgaliotas asmuo J. R.“, tačiau jokių šio asmens įgaliojimus patvirtinančių duomenų nepateikė, taip pat nepagrindė kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento turėjimo fakto. Pareiškėjas konsului nepateikė jokių duomenų apie jo ryšius su buvimo valstybe – šeimos narius, nekilnojamojo turto turėjimą ir pan. Nustatyta, kad pusė iš kviestų užsieniečių, kuriems UAB „Stambus Projektas“ prašymų buvo išduotos (ir nepanaikintos) darbo vizų nebuvo įdarbinti (iš 13 Azerbaidžano piliečių, kuriems buvo gautos vizos, Lietuvos pasienį kirto tik 2).
4.4. Įvertinęs iš pareiškėjo gautus dokumentus bei gautą kitą informaciją, konsulas priėmė 2020 m. gruodžio 15 d. Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų arba kyla abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl turimos kvalifikacijos ir deklaruojamo kelionės tikslo tikrumo.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso, Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas) ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatos, patvirtintos Kolegialių institucijų 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizų tvarkos išdavimo aprašas).
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
Vizų kodekse taip pat numatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti.
Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – Tvarka) konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.
7. Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas įmonėje UAB „Stambus projektas“ (Rukainių k., Vilniaus g. 40, Vilniaus r.). Pateiktoje 2020 m. gruodžio 21 d. darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas įmonėje bus įdarbintas betonuotoju. Pareiškėjas taip pat prie prašymo, siekdamas pagrįsti turimą kvalifikaciją, pateikė azerų ir anglų kalba surašyto dokumento – Certifikate No. C20Hes3836 – kopijos notarinį patvirtinimą (azerų kalba).
Vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą tikslu, kaip antai nurodytam pareiškėjo prašyme, t. y. darbas Lietuvos Respublikos įmonėje, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimo patikimumu, tiek su įmonės, kuri ginčo atveju siekia įdarbinti pareiškėją, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingume buvimas / nebuvimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1091 patvirtinto Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille). Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punktas numato, kad vizų tarnyba turi teisę pareikalauti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė minėto Sertifikato su žyma „Apostille“, nors, kaip minėta, siekdamas pagrįsti turimą kvalifikaciją, turėjo tai pateikti. Teismo vertinimu, byloje esantis Sertifiktas ir prie jo esantis „Apostille“ dokumentas tik patvirtina vertimo tikrumą, kurį patvirtino notaras, tačiau tai jokiu būdu nėra pažyma („Apostille“), t. y. nėra patvirtinimas, kad dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo galimai turimą kvalifikaciją, yra legalizuotas. Todėl, esant tokiai situacijai, atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas (Certifikate No. C20Hes3836) neatitinka Vizų išdavimo tvarkos 78.14 punkto reikalavimo ir tokiu būdu pareiškėjas nepagrindė kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento turėjimo fakto, yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui kitų dokumentų dėl įgytos betonuotojo patirties nepateikė.
Aplinkybė, kuria remiasi pareiškėjas, kad yra įdarbinta daugiau nei 20 Baltarusijos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos piliečių ir jokių teisės aktų pažeidimų minėtos įmonės atžvilgiu nėra nustatyta, nėra svarbi nagrinėjamu atveju, kadangi ji niekaip nepaneigia anksčiau atsakovo padarytos išvados. Ginčo situacijoje atsakovei nustačius, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas (Certifikate No. C20Hes3836) neatitinka Vizų išdavimo tvarkos 78.14 punkto reikalavimo, teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog pareiškėjas neturi pakankamai kvalifikacijos dirbti betonuotoju. Be to, teismas atsižvelgia į atsakovės atsiliepime pateiktus paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, kad Ministerijos internetinėje svetainėje www.urm.lt yra patalpinta vieša informacija: „Valstybės, kurių išduoti oficialūs dokumentai tvirtinami pažyma Apostille“, taip pat yra nurodytas Azerbaidžanas. Taigi vizų tarnyba (šiuo atveju – Ministerija) pareiškėjui kaip Azerbaidžano piliečiui yra viešai pateikusi reikalavimą pateikti Azerbaidžano valstybės oficialius dokumentus patvirtintus pažymą „Apostille“. Tokiu atveju pareiškėjui, siekiant gauti Lietuvos Respublikos vizą D, buvo tinkamai išaiškinta, jog jis turėjo konsului pateikti Sertifikatą, patvirtintą pažyma „Apostille“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų 6 punktas, pagal kurį Ministerijos vieši pranešimai skelbiami ministerijos interneto svetainėje www.urm.lt.).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad Ambasadai pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, pateiktų dokumentų turinio, kas suteikia rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl pareiškėjo teiginys, kad Ambasadai buvo pateikti visiškai patikimi pareiškėjo atvykimo ir buvimo tikslus pagrindžiantys dokumentai ir reikalingi įrodymai (pasirašyta darbo sutartis, suteikiama gyvenamoji vieta) ir abejoti šiais faktais Ambasada neturėjo jokio pagrindo, atmestinas kaip neįrodytas.
8. Pastebėtina tai, kad atsakovo Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos vizą D taip pat lėmė ir kitos prašymo nagrinėjimo procedūroje nustatytos aplinkybės, kurios yra objektyvus pagrindas rimtoms abejonėms kilti. Nagrinėjamu atveju norėdamas gauti vizą pareiškėjas pateikė vos prieš kelias dienos išduoto Sertifikato kopiją apie betonuotojo turimą kvalifikaciją, pareiškėjas anksčiau kreipdamasis dėl vizos į Šengeno erdvės šalis nebuvo nurodęs, kad yra betonuotojas. Taip pat tai, kad pareiškėjas pateikė darbo sutarties su UAB „Stambus Projektas“ kopiją, kurią šios bendrovės vardu pasirašė – J. R. (kaip įgaliotas asmuo), tačiau, įvertinus tai, kad bendrovės direktorius yra kitas asmuo, jokių J. R. įgaliojimus patvirtinančių duomenų nepateikta. pagal UAB „Stambus projektas“ prašymus įdarbinti ir darbo vizas gavę Azerbaidžano piliečiai paprastai realiai jomis nesinaudodavo (pagal atsakovės pateiktus duomenis iš 13 į Lietuvą atvyko tik 2). Be kita ko, pareiškėjas atsakovei nepateikė jokių duomenų apie jo ryšius su buvimo valstybe – šeimos narius, nekilnojamojo turto turėjimą. Teismui tokie įrodymai taip pat nebuvo pateikti.
9. Pareiškėjas skunde prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A822-1/2014) jau suformuotą teisminę praktiką. Pasisakydamas dėl šio pareiškėjo argumento, teismas pažymi, kad susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo paminėtoje administracinėje byloje, kurioje taip pat buvo ginčijamas Ambasados sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir prašoma įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti nacionalinę vizą, pastebėtina, kad tiek nagrinėjamoje bylje, tiek pareiškėjo paminėtoje byloje priimtų sprendimų rezultatus apsprendžia ne skirtingas procesinės ar materialinės teisės normų aiškinimas ar taikymas, o kiekvienoje byloje pateiktų įrodymų visumos, kuri nėra visiškai tapati, vertinimas.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Ambasada pagrįstai atsisakė išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, todėl teismas nesutinka su pareiškėju, kad skundžiamame Sprendime nurodytos priežastys neatitinka nei vieno iš Įstatymo 19 straipsnyje pateiktų pagrindų. Teismo vertinimu, Sprendimą priėmęs Ambasados pareigūnas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, jį patvirtinti turinčius dokumentus bei gautus duomenis iš viešai prieinamų šaltinių, turėjo pagrindą suabejoti jo pateiktų dokumentų patikimumu, o taip pat vertinti, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Ginčijamas Sprendimas laikytinas pagrįstu ir šioje situacijoje nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas.
11. Konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nėra pagrindo įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
12. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. A. (E. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.