- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- eI3-3969-983/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01384-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Agnė Stankevičienė
- Trečiasis asmuo
- P. T., N. T., L. G., R. Ž., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Nijolės M
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
- Kategorijos
- 16.6Kiti su teritorijų planavimu susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Nijolės M. G. ir D. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims N. T., P. T., L. G., R. Ž., Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos N. M. G. ir D. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2022 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (65)-D8(E)-1204 dėl atsisakymo pradėti administracinę procedūrą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę pareiškėjų 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad pareiškėjoms nuosavybės teise kartu su kitais bendrasavininkiais priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1994 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklype stovi penkių butų daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja D. G. nuosavybės teise turi du butus, o pareiškėja N. M. G. turi vieną butą. Pareiškėjai D. G. taip pat nuosavybės teise priklauso už Žemės sklypo ribų esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos teisėtumo šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-1187-432/2021. Žemės sklypas buvo suformuotas 1993 m. Tuometiniai statinių savininkai 1992 m. pateikė prašymą Žemės sklypo suformavimui, tačiau Žemės sklypo suformavimas 1993 m. dėl nežinomų priežasčių nebuvo pagrįstas realiai naudojamos namų valdos žemės sklypo plotu, kadangi suformavus 1993 m. Žemės sklypą, dalis tuometinių savininkų teisėtai valdomų statinių, tarp jų tvora, ūkinis pastatas, sodiniai ir daržai liko už suformuoto Žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje. Visi šie statiniai ir sodiniai buvo pastatyti ir įrengti dar iki 1993 m. ir pateko į namų valdos teritoriją, priskirtą ir pažymėtą 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventoriniame plane. Atitinkamai, visi statiniai buvo įtraukti į steigiamo Pavilnių regioninio parko teritoriją. Vyriausybės 2004-05-14 nutarimu Nr. 583 (pakeistas Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173) parkas buvo įtrauktas į Ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašą, kurioje galioja Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06- 22 įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Pavilnio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“.
Paaiškina, jog pareiškėjos prašė išimti valstybinės žemės sklypo dalis, t. y. įsiterpusius sklypus (toliau – Įsiterpę žemės sklypai), nurodytus Žemės sklypo plane (toliau – ir Žemės sklypo Planas), t. y. iš viso 227 kv. m., kurie ribojasi su pareiškėjoms priklausančiu Žemės sklypu, šiuo tikslu atliekant specialiojo plano korektūrą ar pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke, planą, ar atlikti kitus būtinus veiksmus, kurie reikalingi siekiant pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke, planą (išėmus nurodytus sklypus) ir atitinkamus teisės aktų projektus teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinimui. Tačiau Aplinkos ministerija 2022 m. kovo 4 d. pateikė atsakymą (Sprendimą) į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, jog nėra teisinio ar praktinio pagrindo pradėti Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano (toliau – ir Planas) ar Ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 keitimo procedūras (toliau – ir Sąrašas).
Pastebi, kad Sprendime Aplinkos ministerija pateikė nuorodą į savo 2022 m. sausio 24 d. raštą, kuriuo ji sureagavo į pareiškėjų siūlymą dėl taikos sutarties sąlygų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2A-1187-432/2021. Taip pat Sprendime pateikta nuoroda į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. sausio 12 d. raštą Nr. (3)-V3-41 (toliau – ir Raštas) (kuris jau buvo žinomas anksčiau kitame ginče svarstant taikos sutartį) pateiktus argumentus, kad pakeisti Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano ar Sąrašo nėra galimybės, nes nagrinėjama teritorija yra ypatingos svarbos, t. y. patenka į vieną iš valstybinio parko griežčiausios (konservacinės) apsaugos funkcinio prioriteto zoną – draustinį, todėl valstybinės žemės išėmimas iš draustinio ar Sąrašo pažeistų draustinio funkcinį vientisumą. Pareiškėjų vertinimu, tokie veiksmai įrodo, kad atsakovė neatliko jos kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtino pareiškėjų prašymo teisinio tyrimo, o Sprendime tik pasirėmė kitų viešojo administravimo institucijų raštais (atsakymais). Aplinkos ministerija nesikreipė nei į jos pavaldume esančią Tarnybą, nei į jokią kitą viešojo administravimo instituciją, kuri galėtų ir turėtų, realizuodama savo jai įstatymų leidėjo nustatytą (suteiktą) kompetenciją, tokį faktinių duomenų patikrinimo (aplinkybių nustatymą) ir (ar) ekspertinį tyrimą dėl Įsiterpusių sklypų savybių atlikti.
Teigia, jog Aplinkos ministerija, priimdama Sprendimą perrašė kitų institucijų, t. y. Tarnybos ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos nuomones, be kita ko, nuomones, kurios buvo pateiktos kitame kontekste, t. y. atsakant į pareiškėjų pasiūlymą dėl taikos sutarties sąlygų (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2A-1187-432/2021), formaliai ir biurokratiškai pateikė Saugomų teritorijų, Žemės reformos ir Teritorijų planavimo įstatymų teisės normų kratinį, o visą Sprendimo motyvavimą sutalpino į lygiai vieną pastraipą. Šiuo atveju kyla klausimas, iš kokių faktinių aplinkybių Aplinkos ministerijai buvo akivaizdu, kad gamtinė aplinka nesunykusi, neužteršta, kad joje vyksta natūralūs gamtiniai procesai, kad ekosistema funkcionuoja, ekologinė pusiausvyra nepažeista. Pareiškėjoms iki prašymo išnagrinėjimo nepavyko savarankiškai surasti eksperto ar specialisto, galinčio atlikti atitinkamą ekspertinį vertinimą dėl nagrinėjamos teritorijos gamtinių vertybių, atitinkamai toks vertinimas pateiktas Aplinkos ministerijai nebuvo. Taip pat su prašymu pareiškėjos neteikė (nei buvo Aplinkos ministerijos vėliau prašytos pateikti) nei vaizdinės, nei kitokios papildomos medžiagos apie nagrinėjamos teritorijos faktinę būklę.
Tvirtina, kad Žemės sklypo Plane, Įsiterpę žemės sklypai randasi išilgai Lyglaukių gatvės, yra greta gatvės raudonųjų linijų, todėl jau vien tokia aplinkybė turėjo kelti Sprendimą rengusiems Aplinkos ministerijos specialistams klausimą, ar tame ruože (t. y. Įsiterpusiuose žemės sklypuose) faktiškai dar vis egzistuoja kokios nors saugotinos gamtinės vertybės. Todėl tik formalus, „popierinis“ situacijos vertinimas, negali būti pateisinamas kaip tinkamas viešojo administravimo subjekto funkcijų vykdymas. Pagal teisinį reguliavimą, Aplinkos ministerija, gavusi pareiškėjų prašymą, turėjo kreiptis į Tarnybą su prašymu dalyvauti nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl parko ribų ar apsaugos režimo pakeitimo bei nustatyti ir atlikti ekspertinį vertinimą Įsiterpusių sklypų faktinės dabartinės būklės atitiktį saugotinoms gamtos vertybėms. Tačiau Aplinkos ministerija tiesiog perrašė Tarnybos Rašte išdėstytą nuomonę dėl pasiūlymo dėl taikos sutarties sąlygų, kuri be kita ko, buvo pateikta nors iš dalies dėl tapačių klausimų, tačiau visgi kitame kontekste, todėl Sprendimas laikomas neteisėtu.
Pažymi, jog pareiškėjos prašymą pateikė 2021 m. gruodžio 28 d., o Aplinkos ministerija Sprendimą priėmė tik 2022 m. kovo 4 d., t. y. po daugiau, kaip dvejų mėnesių. Aplinkos ministerija termino Sprendimui priimti nepratęsė (arba apie tai neinformavo pareiškėjų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalis). Aplinkos ministerija pažeidė šias VAĮ imperatyvias nuostatas, kadangi Sprendimą turėjo priimti iki 2022 m. sausio 25 d. (per 20 darbo dienų), arba vėliausiai iki 2022 m. vasario 8 d. (pratęsus terminą papildomoms 10 darbo dienų). Atitinkamai, Aplinkos ministerija nepagrįstai vilkino prašymo išnagrinėjimą nustatytais terminais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Lyglaukių geomorfologinio draustinis (toliau – ir Draustinis) pripažintas ekologiniu požiūriu ypač vertinga teritorija dėl savo unikalios padėties – urbanizuotų plotų apsupta natūrali gamtinė teritorija mieste atlieka svarbias ekologines funkcijas, užtikrina gamtinio karkaso jungtis. Nagrinėjama teritorija patenka į vieną iš valstybinio parko griežčiausios (konservacinės) apsaugos funkcinio prioriteto zoną – Draustinį, be to, yra jo centrinėje dalyje. Nagrinėjamu atveju valstybei priklausančio žemės ploto negalima traktuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo, nes šis plotas tik ribojasi su namų valda, ką prašyme pripažįsta ir pareiškėja. Todėl vien tik dėl šios priežasties mažinti valstybinės žemės plotus, jų pakraščius prijungiant prie privačių sklypų būtų nepateisinama nei teisiniu, nei viešojo intereso tenkinimo požiūriais. Be to, nėra pagrindo valstybei priklausantį, žemės plotą traktuoti kaip turintį degradavusį geologinį potencialą, nes akivaizdu, kad nagrinėjamoje vietoje gamtinė aplinka ir vertybės nesunykusios, teritorija neužteršta, vyksta natūralūs gamtiniai procesai, ekosistema funkcionuoja, ekologinė pusiausvyra nepažeista. Šiuo atveju, Pažintinio tako nebuvimas ar valstybinės žemės nesiribojimas su, pareiškėjų teigimu, „rekreacinę reikšmę turimais objektais“, „rekreacinę reikšmę turinčių objektų“, nesudaro pagrindo sumažinti valstybei priklausančio žemės ploto aplinkosauginę reikšmę ir šios saugomos teritorijos apsaugos lygį, pakeisti Draustinio funkcinį vientisumą.
Pažymi, jog nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais, jog ginčo teritorija yra nevertinga ar neturi būti saugotina. Tarnyba, kuri yra saugomų teritorijų politiką įgyvendinanti institucija, 2022 m. sausio 12 d. Rašte nurodė, kad Draustinis pripažintas ypač ekologiniu požiūriu vertinga teritorija dėl savo unikalios padėties – urbanizuotų plotų apsupta natūrali gamtinė teritorija atlieka svarbias ekologines funkcijas, užtikrina gamtinio karkaso jungtis. Pareiškėjų skunde nepagrįstai teigiama, kad Aplinkos ministerija atsakydama į pareiškėjos prašymą, Sprendime negalėjo remtis Tarnybos Raštu. Aplinkos ministerija pagrįstai Sprendime rėmėsi Tarnybos Rašte pateikta nuomone, kurioje vertintas pareiškėjų pasiūlymas išimti ginčo teritoriją iš Sąrašo bei konstatuota, kad nematoma galimybės pakeisti Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planą, siekiant minėtą valstybei priklausantį žemės plotą išimti iš šio valstybinio parko Draustinio arba tą plotą išbraukti iš Sąrašo, nes nagrinėjama teritorija yra ypatingos svarbos – patenka į vieną iš valstybinio parko griežčiausios (konservacinės) apsaugos funkcinio prioriteto zoną – Draustinį, be to, yra centrinėje Draustinio dalyje, todėl valstybinės žemės išėmimas iš Draustinio ar Sąrašo pažeistų Draustinio funkcinį vientisumą.
Mano, kad VAĮ neriboja viešojo administravimo subjektų diskrecijos atsižvelgti ir remtis jos pačios ar kitų institucijų teiktais atsakymais susijusiais klausimais. Be to, pareiškėjos pakartotinai 2022 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją su patikslintu prašymu, kuris buvo pateiktas ir Tarnybai. Minėtu prašymu pareiškėjos paprašė ginčo teritoriją išimti iš Pavilnio regioninio parko plano. Aplinkos ministerija 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (65)-D8(E)-2036 pakartotinai paaiškino Rašto argumentus ir paprašė Tarnybos 2022 m. balandžio 6 d. prašymą įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka ir apie Tarnybos sprendimą informuoti pareiškėją bei Aplinkos ministeriją. Taigi, dėl Plano tikslinimo pareiškėjoms turėtų galutinai atsakyti Tarnyba, išnagrinėjusi jų 2022 m. balandžio 6 d. raštą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuotieji asmenys P. T. ir N. T. atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu sutinka ir prašo teismo pareiškėjų skundą tenkinti.
Nurodo, jog yra įsitikinę, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai, negali būti laikomi turinčiais vertingųjų gamtinių savybių. Pastarąją aplinkybę patvirtina šių sklypų būklė natūroje, kurią, be kita ko, turėjo nustatyti ir įvertinti Aplinkos ministerija ir/ar jai pavaldi Tarnyba. Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymu, 2022 m. balandžio 21 d. matininkas S. R. pažymėjo įsiterpusių žemės sklypų taškus natūroje, o antstolė A. S. šią informaciją užfiksavo 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 177-22-23. Iš antstolės užfiksuotų nuotraukų matyti, kad šiuose sklypuose nėra nei medžių, nei krūmų, nei kitokių augalų. matoma tik natūraliai želianti žolė, įvažiavimas į Žemės sklypą iš Lyglaukių gatvės (žvyro ir smėlio danga), šulinių dangčiai, vandens kolonėlė (nuotraukoje mėlyna spalva), ūkiniai pastatai. Tretieji suinteresuotieji asmenys palaiko pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, kad Aplinkos ministerija ir/ar jai pavaldi Tarnyba turėjo tirti faktinę šių įsiterpusių valstybinės žemės sklypo dalių būklę, tačiau tokių veiksmų neatliko.
Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. prašė pareiškėjų skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (65)-D8(E)-1204 dėl atsisakymo pradėti administracinę procedūrą teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos 2021 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamos išimti valstybinės žemės sklypo dalis, t. y. Įsiterpusius žemės sklypus, nurodytus Žemės sklypo Plane, t. y. iš viso 227 kv. m., kurie ribojasi su pareiškėjoms priklausančiu Žemės sklypu, iš Sąrašo, šiuo tikslu atliekant specialiojo plano korektūrą ar pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke, planą, ar atlikti kitus būtinus veiksmus, kurie reikalingi siekiant pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke, planą (išėmus nurodytus sklypus) ir atitinkamus teisės aktų projektus teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinimui. Pareiškėjos siekė inicijuoti administracinę procedūrą pakeičiant Sąrašą, t. y. iš jo išbraukiant valstybei priklausančios žemės dalį (227 m²), besiribojančią su privačios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu Lyglaukių g. 22, Vilniuje, siekiant iš valstybinės žemės suformuoti du žemės sklypus (143 m² ir 84 m²), kurie vėliau galėtų būti prijungti prie privataus žemės sklypo.
Aplinkos ministerija 2022 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (65)-D8(E)-1204 „Dėl atsisakymo pradėti administracinę procedūrą“, atsižvelgdama į pareiškėjų 2021 m. gruodžio 28 d. prašymo turinį, nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų Plano ar Sąrašo keitimo procedūras. Aplinkos ministerija konstatavo, jog ginčo teritorija patenka į vieną iš valstybinio parko griežčiausios (konservacinės) apsaugos funkcinio prioriteto zoną – Draustinį. Be to, sprendė, kad valstybei priklausančio žemės ploto negalima traktuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo, nes šis plotas tik ribojasi su pareiškėjų namų valda. Taip pat priėjo prie išvados, jog nagrinėjamoje vietoje gamtinė aplinka ir vertybės nesunykusios, teritorija neužteršta, vyksta natūralūs gamtiniai procesai, ekosistema funkcionuoja, ekologinė pusiausvyra nepažeista. Nustatyta, jog Aplinkos ministerija priimdama ginčijamą Sprendimą, taip pat atsižvelgė ir į Tarnybos 2022 m. sausio 12 d. raštą Nr. (3)-V3-41 bei savo 2022 m. sausio 24 d. raštą Nr. (63)-D8(E)-406.
Pareiškėjos, nesutikdamos su ginčijamu Sprendimu, 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-491 (ginčui aktuali suvestinė redakcija nuo 2021-02-17 iki 2022-03-29).
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog žemės nuosavybė saugomose teritorija yra valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės.
Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo" (toliau – ir Reglamentas) 14 punkte nustatyta, jog ekosistemų apsaugos miškai – tai miškai, kuriuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIA grupės miškuose, reikalavimai. Reglamento 14.1.9 papunktyje išskirta kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas.
Pareiškėjos skunde nurodo, jog atsakovės atsisakymas inicijuoti administracinę procedūrą dėl Žemės sklypų išėmimo iš saugomų teritorijų ribų yra formalaus pobūdžio, Sprendimas priimtas neatlikus pareiškėjų prašymo teisinio tyrimo, nesikreipus į jos pavaldume esančią Tarnybą ar kitas viešojo administravimo institucijas, nesilaikant procedūros.
Pažymėtina, kad Pavilnių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992-09-24 nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko paskirtis yra išsaugoti Kalnų, Šveicarijos, Iškartų, Barsukynės, Rokantiškių, Markučių bei Tuputiškių erozinius raguvynus su būdingomis augalų bendrijomis, Ribiškių ir Sapieginės erozinių vėduoklių kraštovaizdžio struktūrą, Lyglaukių didžiuosius erozinius atragius, Vilnelės slėnį; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Rokantiškių ir Puškorių archeologines, Vilnios slėnio techninės kultūros vertybes bei gynybinių įrenginių liekanas. Tai buvo įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr. 855 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-12-15 nutarimu Nr. 1084 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr. 855 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pavilnių regioninio parko nuostatų 4 p. įtvirtinta valstybinio parko išskirtinė vertė, kurią formuoja ir ilgiausios Lietuvoje erozinių atragių (Sapieginės, Lyglaukių), gūbrių keteros, raguvų juostos, sudėtingos jų sistemos, eroziniai šlaitai. Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas (šiuo planu buvo nustatytos ir Lyglaukių geomorfologinio draustinio ribos) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 518. Lyglaukių geomorfologinio draustinio steigimo tikslas – išsaugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingą atragių sistemą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-05-14 nutarimu Nr. 583 (pakeistas Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173) Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo, patvirtino Sąrašą, į kurį pateko visas Lyglaukių geomorfologinio draustinis. Lyglaukių geomorfologinis draustinis pripažintas ypač ekologiniu požiūriu vertinga teritorija dėl savo unikalios padėties – urbanizuotų plotų apsupta natūrali gamtinė teritorija atlieka svarbias ekologines funkcijas, užtikrina gamtinio karkaso jungtis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad atitinkamais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais yra nustatytas Draustinio, kaip saugotinos ir itin vertingos teritorijos, statusas.
Paminėti Vyriausybės nutarimai, kurių pagrindu buvo įsteigtas Pavilnių regioninis parkas ir jo zonų ribų planas (šiuo planu buvo nustatytos ir Lyglaukių geomorfologinio draustinio ribos), patvirtintas ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašas, į kurį patenka visas Lyglaukių geomorfologinio draustinis, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Tai reiškia, kad pareiškėjų skundų argumentai, kurie siejami su šių teisės aktų teisėtumu bei pagrįstumu (tai, kad istoriškai pareiškėjų namų valda buvo didesnė nei privatizuotas Žemės sklypas, todėl greta Žemės sklypo esantys valstybinės žemės sklypo ruožai, kuriuose liko bendrasavininkiams priklausę tvora, ūkinis pastatas, sodiniai, daržai nepagrįstai buvo priskirti Pavilnių regioninio parko teritorijai) negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šie argumentai nėra analizuojami.
Pažymėtina, kad iš pareiškėjos 2021-12-28 prašymo atsakovei matyti, jog juo buvo prašoma inicijuoti administracinę procedūrą siekiant išimti Įsiterpusius žemės sklypus iš Vyriausybės 2004-05-14 nutarimu Nr. 583, kuris buvo pakeistas Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173, patvirtinto ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašo, šiuo tikslu atliekant specialiojo plano korektūrą ar pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke planą, ar atlikti kitus būtinus veiksmus, kurie reikalingi siekiant pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke, planą.
Kaip matyti, atsakovė priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi teisės aktais (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu), taip pat Tarnybos 2022 m. sausio 12 d. raštu Nr. (3)-V3-41, kuri konstatavo, jog ginčo teritorija yra ypatingos svarbos ir patenka ne tik į valstybinio parko vieną griežčiausios (konservacinę) funkcinio prioriteto zoną – Draustinį, bet ir į ekologiniu požiūriu ypač vertingą teritoriją, todėl valstybinės žemės išėmimas iš Draustinio ar Sąrašo pažeistų Draustinio funkcinį vientisumą. Taip pat sprendė, jog ginčo teritorijos sklypai neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punkte ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnyje nustatytų sąlygų, kada valstybiniuose parkuose valstybinė žemė gali būti parduodama asmenims. Be kita ko, Sprendimą Aplinkos ministerija motyvavo, ir anksčiau savo priimtu 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. (63)-D8(E)-406, kuriame iš esmės cituojama Tarnybos 2022 m. sausio 12 d. rašto Nr. (3)-V3-41 pozicija.
Pažymėtina, kad Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimą arba jų ribų pakeitimą, gamtos paveldo objektų paskelbimą saugomais. Tvarkos aprašo, kuris nustato reikalavimus savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų (toliau – saugomos teritorijos) steigimo, jų ribų keitimo, kai tokios turi būti nustatomos pagal teisės aktus, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais, taip pat pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo procedūras, 7 punkte numatyta, kad savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – pasiūlymų teikėjai) pasiūlymą dėl saugomos teritorijos steigimo, jų ribų keitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomu (toliau – pasiūlymas) teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjoms įstatymas suteikia teisę inicijuoti saugomų teritorijų (rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų) ribų keitimo procedūrą, o Tvarkos aprašas numato tokių pasiūlymų nagrinėjimo procedūras. Tuo tarpu iš pareiškėjos 2021-12-28 prašymo atsakovei matyti, jog juo buvo būtent ir prašoma inicijuoti administracinę procedūrą, siekiant išimti Įsiterpusius žemės sklypus iš Vyriausybės 2004-05-14 nutarimu Nr. 583, kuris buvo pakeistas Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173, patvirtinto ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašo, šiuo tikslu atliekant specialiojo plano korektūrą, ar pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke planą, ar atlikti kitus būtinus veiksmus, kurie reikalingi siekiant pakeisti rekreacijai ypač vertingų teritorijų, esančių Pavilnių regioniniame parke, planą, t. y. siekiama inicijuoti Pavilnių regioninio parko, Draustinio ribų keitimo procedūrą.
Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad pasiūlymus nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija (toliau – komisija). Gavusi pasiūlymą, Tarnyba įvertina, ar jame ir pridedamuose dokumentuose pateikiama informacija atitinka Tvarkos apraše keliamus reikalavimus (16 p.). Tarnyba, įvertinusi pasiūlymą ir nustačiusi, kad pasiūlymas prieštarauja Tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimams, tokio pasiūlymo komisijai nagrinėti neteikia (17 p.). Tarnyba, nustačiusi, kad pateiktas pasiūlymas nevisiškai atitinka ar neatitinka reikalavimų, išvardintų šios Tvarkos 8–14 punktuose, ir trūkstamos informacijos neturi arba negali gauti teisės aktų nustatyta tvarka iš kitų institucijų, per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos kreipiasi raštu į pasiūlymo teikėją prašydama pateikti papildomą informaciją. Nustato terminą trūkstamai informacijai pateikti ar kitiems trūkumams pašalinti ir praneša, kad pasiūlymo nagrinėjimas stabdomas, kol bus gauta papildoma informacija (18 p.). Jeigu per nustatytą terminą papildoma informacija nepateikiama, pasiūlymas nebenagrinėjamas. Dokumentų originalai grąžinami pasiūlymo teikėjui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Tarnyba pasilieka pasiūlymo ir gautų dokumentų kopijas (19 p.). Jeigu pateiktas pasiūlymas atitinka šio Tvarkos aprašo 8–14 punktuose keliamus reikalavimus arba trūkstamą informaciją gali gauti arba ja disponuoja Tarnyba, ji organizuoja komisijos posėdį (20 p.). Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad dėl svarstomo pasiūlymo komisija gali: 23.1. rekomenduoti inicijuoti papildomus gamtos vertybių, vietovių tyrimus; 23.2. pritarti pasiūlymui, tačiau rekomenduoti inicijuoti kitos kategorijos ar tipo saugomos teritorijos steigimą, kitokį ribų keitimą, nei pasiūlymo teikėjas buvo nurodęs; 23.3. pritarti pasiūlymui ir rekomenduoti inicijuoti saugomos teritorijos steigimą, jos ribų keitimą; 23.4. pritarti gamtos paveldo objektų steigimui; 23.5. nepritarti pasiūlymui (nurodant motyvuotas priežastis) ir neteikti rekomendacijos dėl saugomos teritorijos steigimo, jos ribų keitimo inicijavimo, gamtos paveldo objektų steigimo. Komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame pateikiama visa svarstyta informacija, motyvuoti siūlymai, motyvuotas pritarimas ar nepritarimas. Šio protokolo pagrindu ruošiama rekomendacija, kuri teikiama aplinkos ministrui (24 p.). Informacija apie komisijos rekomendacijas, finansines galimybes ir terminus, reikalingus saugomos teritorijos specialiojo planavimo dokumentui parengti, papildomiems gamtos vertybių, vietovių tyrimams organizuoti skelbiama Aplinkos ministerijos ir Tarnybos interneto svetainėse (25 p.). Atsižvelgdamas į komisijos rekomendaciją, aplinkos ministras priima motyvuotą sprendimą dėl pateikto pasiūlymo. Priimti sprendimai skelbiami Aplinkos ministerijos ir Tarnybos interneto svetainėse (26 p.). Aplinkos ministrui priėmus sprendimą, susijusį su saugomos teritorijos specialiojo planavimo dokumento parengimu ar keitimu, papildomų gamtos vertybių, vietovių tyrimų organizavimu, Aplinkos ministerijos administracijos padaliniai, įstaigos prie ministerijos ir kitos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos pagal kompetenciją parengia teisės aktų projektus, kitus dokumentus, reikalingus sprendimui įgyvendinti, atlieka kitus su tuo susijusius veiksmus (27 punktas). Aplinkos ministrui priėmus sprendimus, susijusius su saugomos teritorijos specialiojo planavimo dokumentų pakeitimais, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymu, Aplinkos ministerijos administracijos padaliniai per 20 darbo dienų nuo aplinkos ministro atitinkamo sprendimo priėmimo dienos parengia motyvuotą siūlymą dėl specialiojo planavimo dokumento keitimo jį tvirtinusiai institucijai (28 punktas). Tarnyba per 3 darbo dienas nuo aplinkos ministro sprendimo priėmimo dienos išsiunčia ministro sprendimo kopiją Pasiūlymo teikėjui, nurodydama sprendimo apskundimo tvarką (29 punktas).
Taigi, Tvarkos apraše detaliai reglamentuota pasiūlymų dėl saugomų teritorijų ribų keitimo nagrinėjimo procedūra, pagal kurią atsakovė gautą pareiškėjų prašymą turėjo persiųsti Tarnybai, kuri įvertinusi pasiūlymą, pirmiausiai būtų sprendusi dėl jo priimtinumo nagrinėti, ir jei pasiūlymas būtų priimtas – perdavusi jį nagrinėti komisijai. Ir tik po komisijos rekomendacijos, aplinkos ministras galėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl pateikto pasiūlymo. Nagrinėjamu atveju, atsakovė Sprendimą priėmė pažeisdama Tvarkos apraše numatytą pasiūlymų dėl saugomų teritorijų ribų keitimo nagrinėjimo procedūrą, todėl Sprendimas naikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Tuo pačiu tenkinamas pareiškėjų išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą inicijuoti administracinę procedūrą išimti įsiterpusius žemės sklyous iš Pavilnių regioninio parko plano.
Pažymėtina, kad nors šalys savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina.
Pareiškėjos prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Nustatyta, kad pareiškėjos N. M. G. ir D. G. 2022 m. kovo 25 d. sudarė atstovavimo sutartis su advokatu L. S.. Byloje taip pat pateiktas perįgaliojimas, kuriuo advokatas L. S. perįgaliojo advokatę R. R. atstovauti pareiškėjas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjos sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant atstovavimo išlaidas) nepateikė. Tad pareiškėjoms iš atsakovės priteistina būtent 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų N. M. G. ir D. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (65)-D8(E)-1204.
Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją išnagrinėti pareiškėjų N. M. G. ir D. G. 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą iš naujo.
Priteisti pareiškėjoms N. M. G. ir D. G. iš atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.