- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-777-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01636-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- UAB „Vitės valdos“
- Atsakovas
- Ž. Š.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-777-253/2012
2012 m. balandžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vitės valdos“ ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vitės valdos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Ž. Š. priteisti 3 618,75 Lt skolą, 17,38 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 109,00 Lt sumokėtą žyminį mokestį bei 100,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-08 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas Ž. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė teismo: panaikinti 2011-11-08 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes 2011-10-01 įsigaliojus naujai CPK redakcijai buvo susiaurinta šalies pasyvumo sąvoka, t. y. pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Šioje byloje atsakovas teikė atsiliepimą, dalyvavo parengiamajame posėdyje, kurio metu pateikė savo rašytinius įrodymus bei davė paaiškinimus žodžiu. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovo bei jo atstovo prašymus bylos nagrinėjimą atidėti nepagrįstais, kadangi teismo posėdžio data nebuvo derinta su šalimis, teismas buvo informuotas iš anksto apie atsakovo atstovo negalėjimą dalyvauti 2011-11-08 paskirtame posėdyje. UAB „Vitės valdos“ 2011-05-12 pažyma, pagal kurią paskaičiuotas Ž. Š. 2760,11 Lt įsiskolinimas už šildymo ir karšto vandens vamzdynų remonto darbus, yra neteisinga dėl plotų neatitikimo. Nurodo, kad pažymoje, apskaičiuojant l kv. m. tenkančią išlaidų dalį, imamas 3 165,77 kv. m. namo naudingas plotas. Tačiau pagal pateiktą 2009-11-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) naudingas plotas yra nurodytas 2 680,89 kv. m. Be to, pažymoje apskaičiuojant Ž. Š. įsiskolinimą, nurodyta, kad Ž. Š. patalpų plotas yra 123,19 kv. m. Tačiau pagal 2006-03-29 VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo pažymėjimą Ž. Š. administracinių patalpų plotas yra 123,19 kv. m., tačiau šis plotas yra bendras plotas, o ne naudingas plotas, nuo kurio buvo paskaičiuota 1 kv. m. tenkanti išlaidų dalis. Be to, pagal pateiktą inventorinę bylą matyti, kad iš 123,19 kv. m. ploto, net 73,04 kv. m. yra patalpos esančios rūsyje, tuo tarpu į kitiems gyventojams tenkančius plotus, rūsio patalpos nėra įskaičiuotos. Ž. Š. skolą skaičiuoja nuo viso jam tenkančio patalpų ploto, o ne nuo naudingo ploto (pagrindinių patalpų ploto). Pažymėjo, kad Ž. Š. patalpos yra nebaigtos rekonstruoti (nebaigta statyba), todėl jam turėtų būti skaičiuojama pagal plotus, buvusius iki pradėtos rekonstrukcijos. Ž. Š. už šildymo ir karšto vandens vamzdynų remonto darbus privalėtų mokėti tik jei 1) būtų davęs sutikimą, 2) įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir 3) savininkų susirinkimo sprendimu. Ž. Š. nėra davęs sutikimo remontuoti vamzdynus, savininkų susirinkimo sprendimas šiuo klausimu byloje nėra pateiktas, todėl laikytina, kad jo nėra. Be to Ž. Š. patalpos esančios (duomenys neskelbtini) yra nepajungtos nei prie centrinio šildymo, nei prie šilto vandens vamzdynų, todėl jis nėra šios įrangos bendras naudotojas su kitais butų ir patalpų savininkais, todėl už jos remontą Ž. Š. neprivalo apmokėti. Kaupiamosios lėšos buvo pradėtos rinkti įsakymo, o ne gyventojų susirinkimo nutarimo pagrindu, todėl Ž. Š. jų neprivalo mokėti LR CK 4.83 str. 4 d. pagrindu. Be to, pagal įsakymą kaupiamos lėšos turėjo būti skaičiuojamos nuo turimo naudingo ploto, tačiau Ž. Š. kaupiamosios lėšos buvo skaičiuojamos nuo 123,19 kv. m., t. y. viso jo patalpų ploto (bendro ploto). Be to, pagal 2008-01-17 įsakymą Nr. Vl-6 kaupiamosios lėšos buvo renkamos šildymo ir karšto vandens vamzdynų remontui, vadinasi sukauptomis kaupiamosiomis lėšomis turėjo būti iš dalies apmokami šildymo ir karšto vandens vamzdynų remonto darbai, todėl reikalavimas priteisti ir šildymo bei karšto vandens vamzdynų remonto darbų kainą ir kaupiamąsias lėšas skirtas šiems darbams yra nepagrįstas, nes už tuos pačius darbus reikalaujama mokėti du kartus.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių prašo atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodo, kad su nuostata, dėl plotų neatitikimo 2011-05-12 pažymoje nesutinka - šildymo ir karšto vandens vamzdynų keitimo darbai gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), atlikti 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Mokesčiai paskaičiuoti pagal tuo metu buvusį ir teismui pateiktą faktinį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), abonentų (patalpų) sąraše nurodytą plotą, t. y. 3 165,77 kv. m. Atsakovo atstovas nepagrįstai ginčija gyvenamojo namo ploto dydį, motyvuodamas 2009-11-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytu 2 680,89 kv. m. ploto dydžiu, nustatytu pagal 1996 metų kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra išskirtas atsakovui priklausančių patalpų naudingasis plotas, administracinei veiklai naudoti skirta visa negyvenamoji patalpa - 123,19 kv. m. ofisas, todėl nėra pagrindo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto minusuoti rūsio dalies ploto. Ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovas mokėtų mokesčius proporcingai visam jam nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui. Sprendimus dėl privalomųjų statinių reikalavimų įgyvendinimo gali priimti administratorius arba butų ir kitų patalpų savininkai (LR CK 4.83 str. 4 d.). Įstatymai nustato objektus, priklausančius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Priėmus 2008-01-17 įsakymą, nuo 2008 m. sausio mėn. patalpų savininkams pagrįstai prie komunalinių mokesčių buvo priskaičiuojamos kaupiamosios lėšos po 1 Lt/m² proporcingai turimam plotui bendro naudojimo objektų remonto darbams atlikti. Sukauptos lėšos buvo įskaitytos ir sumažintos paskaičiuotų remonto darbų išlaidos sumokėtų kaupiamųjų lėšų dydžio suma. Kadangi atsakovas kaupiamųjų lėšų visiškai nemokėjo, tai jam nebuvo kuo mažinti jo daliai tenkančių išlaidų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-02 nutartimi nutarė atsakovo Ž. Š. pareiškimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Teismas nustatė, kad pagrindas priimti sprendimą už akių buvo tai, jog atsakovas bei jo atstovas posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, prašymai bylos nagrinėjimą atidėti, laikyti nepagrįstais, nemotyvuoti, jokių įrodymų nepateikta, o nurodyta nedalyvavimo priežastis, kadangi 2011-11-08 10 val. paskirtas bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme, nelaikytina pateisinama, kadangi byla teisme gauta 2011-02-10, atsakovas sutartį su advokatu sudarė tik 2011 m. spalio mėn., šalys turi sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso, dėl ko, esant ieškovo prašymui, 2011-11-08 buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovo išvardintas aplinkybės, dėl kurių, atsakovo nuomone, sprendimas už akių turėtų būti panaikintas buvo atmestos kaip nepagrįstos ir sprendimą už akių buvo atsisakyta panaikinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-02 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad teismas net nesvarstė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus motyvus ar galėjo būti šioje byloje priimtas sprendimas už akių, nes atsakovas teikė byloje ne tik atsiliepimą, bet ir dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, kuriuose teikė žodinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis. Atsakovui, 2011-10-21 sudarant atstovavimo sutartį su advokatu, buvo žinoma, kad teismo posėdis buvo paskirtas 2011-10-27 11 val. Nurodytą dieną advokatas buvo atvykęs į teismą, tačiau paaiškėjo, kad posėdis perkeltas į 2011-11-08. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio perkėlimo data nebuvo derinta su šalimis, bei į tai, kad advokatas S. Č. 2011-11-08 buvo užimtas kitoje anksčiau paskirtoje byloje, tą pačią dieną raštu apie tai informavo teismą. Atskirajame skunde apeliantas pasisako ir dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nurodyti argumentai iš esmės yra tokie pat kaip ir prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą ir jo taikymo sąlygas.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo ir jo atstovo neatvykimu į teismo posėdį bei apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, dėl to netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 285 str. 2 d.), kas galėjo sudaryti prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
LR CPK 287 straipsnis nustato, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama LR CPK 288 straipsnyje nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 str. 5 d.). Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (LR CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu LR CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).
Pagal nuo 2011-10-01 įsigaliojusio LR CPK 288 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pažymėtina, kad CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių priimamas tik tuo atveju, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Taigi pagrindui panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą būtinas bent vienos iš šių sąlygų egzistavimas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo tinkamai išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą atsakovui už akių.
Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 str. 1 d. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas, gavęs ieškinį, 2011-03-28 pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 23), dalyvavo 2011-09-22 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame teikė rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus (b. l. 104-106) bei pasirašė protokole apie tai, jog jam žinoma, kad 2011-10-27 byloje paskirtas teismo posėdis (b. l. 108). 2011-10-21 atsakovas sudarė su advokatu susitarimą (b. l. 114) dėl jo atstovavimo civilinėje byloje su ieškovu UAB „Vitės valdos“. 2011-10-27 atsakovo atstovas teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, jame nurodė, kad teisėjai teismo posėdį perkėlus į 2011-11-08, jis jame dalyvauti negalės, todėl prašė atidėti 2011-11-08 10 val. paskirtos civilinės bylos nagrinėjimą (b. l. 113). Atsakovas 2011-11-07 prašymu taip pat prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo atstovo užimtumo kitoje byloje (b. l. 116).
Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovo ir jo atstovo pateikti prašymai laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad byla teisme gauta 2011-02-10, atsakovas sutartį su advokatu sudarė tik 2011 m. spalio mėnesį, advokato teikiami prašymai, teismo nuomone, yra nemotyvuoti, todėl nurodytą nedalyvavimo teisme priežastį nelaikė pateisinama ir, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia teismo išvada padaryta tinkamai neįvertinus byloje esančių duomenų apie atsakovo ir jo atstovo neatvykimą į teismo posėdį ir to, jog atsakovas iki teismo posėdžio pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Teismo vertinimu, šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste pripažinti atsakovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir atimti iš jo teisę į bylos nagrinėjimą iš esmės nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, atsiliepimą pateikė įstatymo nustatytais terminais (b. l. 23), apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, kurio data nebuvo suderinta su šalimis, informavo teismą raštu bei prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl teismas sprendžia, kad nors atsakovas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie teismo posėdį, tačiau aptariamoje situacijoje jo veiksmų negalima pripažinti kaip šalies nevykdančios procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiaujančio procesinėmis teisėmis ar siekiančio vilkinti bylos nagrinėjimą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas byloje susitarimą su advokatu sudarė tik 2011 m. spalio mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad į 2011-10-27 paskirtą teismo posėdį atstovas buvo atvykęs bei į nagrinėjamos bylos stadiją, taip pat negali būti laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Dėl nurodytų priežasčių apelianto procesinės teisės į teisingą (tinkamą) teismo procesą (EŽTK 6 str., LR Konstitucijos 109 str. 117 str., Teismų įstatymo 5 str.) gintinos nenustačius pirmosios instancijos teismo procese atsakovo (apelianto) nesąžiningumo požymių.
Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 285 str. 2 d., 288 str. 4 d. 2 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėja nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų (dėl įrodymų, kurie gali turėt įtakos priimto sprendimo u- akių teisėtumui ir pagrįstumo).
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės: priimtą už akių teismo sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo Ž. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-08 sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui.