Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria netenkintas M. S. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimu M. S. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 28 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Už šį pažeidimą M. S. skirta 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.2017 m. rugpjūčio 14d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas M. S. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad jis naujų teisės pažeidimų nepadarė, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Skundžiama 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas netenkino M. S. prašymo. Teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad M. S. buvo nubaustas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis iki 2016 m. vasario 11 d. nutarimo priėmimo net penkis kartus buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors paskutinio pažeidimo padarymo metu turėjo vos vienerių metų vairavimo stažą. Šios aplinkybės rodo, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi jam atitinkamo poveikio, nesulaiko jo nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, jis linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms teisės normoms ir nėra atsakingas ir pareigingas vairuotojas ir yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, jog M. S. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nebūtų pasiekti ATPK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Skundu M. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Apeliantas nurodo, kad nesutinka su priimtu nutarimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jam paskirtos administracinės nuobaudos prevencinį poveikį, neatsižvelgė į svarbias ir išimtines aplinkybes, jog per daugiau nei pusantrų metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo, iki specialiosios teisės atėmimo momento nebuvo padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl nuobaudos tikslai jau yra pasiekti ir tolimesnis administracinio poveikio priemonės taikymas nebėra tikslingas. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog šiuo metu galiojančiame ANK už analogišką administracinį nusižengimą numatyta tik piniginė nuobauda, o specialiosios teisės atėmimas išimtiniais atvejais gali būti paskirtas tik iki trejų metų – tai reiškia, kad už jo padarytą administracinį pažeidimą atsakomybė buvo švelninama ir reikalavimas atlikti visą paskirtą bausmę neatitinka teisinės valstybės pagrindinių principų, pažeidžia žmogaus teises. Apelianto teigimu, teismų praktika formuojama ta linkme, jog sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad jam paskirtos administracinės nuobaudos neturi jokio poveikio ir jis toliau linkęs pažeisti Kelių eismo taisykles. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad iki specialios teisės atėmimo buvo baustas už KET pažeidimus penkis kartus. Apeliantas pažymi, kad jo anksčiau padaryti pažeidimai niekada nebuvo šiurkštūs, grėsmės visuomenės saugumui nesukėlė, už pažeidimus specialiosios teisės atėmimas jam niekada nebuvo taikomas. Anksčiau jis buvo baustas už vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjimą, du kartus už vairavimą automobilio, kuris nebuvo pažymėtas specialiu ženklinimu („klevo lapas“), už vaistinėlės, gesintuvo ir liemenės neturėjimą bei už greičio viršijimą iki 30 km/val. Šie pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiais ir už juos buvo skiriamos tik nedidelės piniginės baudos, todėl pripažinti, kad paskyrus nuobaudas bausmės tikslai nėra pasiekiami, negalima. M. S. atkreipia dėmesį, kad po nuobaudos už greičio viršijimą jis, kaip dvejų metų vairavimo stažo neturintis vairuotojas, privalėjo baigti papildomus vairuotojų mokymus ir po papildomų mokymų daugiau administracine tvarka už KET pažeidimus nebebuvo baustas.Spręsdamas klausimą dėl nuobaudos tikslų pasiekimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta pirmą kartą. Pagal tuo metu galiojantį ATPK jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 3 metams. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos nuobaudos ir per šį laikotarpį tiksliai vykdė jam paskirtus įpareigojimus, t. y. sumokėjo ne tik jam paskirtą didelę piniginę nuobaudą, tačiau ir nevairavo transporto priemonių, nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių nuostatų ir nepadarė kitų administracinių pažeidimų. Todėl galima daryti išvadą, kad jam yra žinomos neteisėto elgesio neigiamos pasekmes, nuobaudos tikslai yra pasiekti ir yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nepažeidinės Kelių eismo taisyklių reikalavimų.Apelianto manymu, teismas visiškai neatsižvelgė į jo nurodytas svarbias aplinkybes, nevertino jų kitų bylos duomenų kontekste. Nurodo, kad jis studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje pagal nuolatinių studijų formą pirmai kvalifikacijai įgyti miškininkystės ir kraštotyros fakultete miško ūkio specialybės II kurse. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. jis turės atlikti praktiką (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijoje, praktiką turės atlikti (duomenys neskelbtini) girininkijoje, tačiau jis gyvena (duomenys neskelbtini), o susisiekimas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)viešuoju transportu yra praktiškai neįmanomas, dėl to jis, neturėdamas vairuoto pažymėjimo, negalės atvykti į praktikos vietą. Praktikos atlikimo metu jis dalyvaus darbuose, susijusiuose su miško želdinių ir žėlinių inventorizacija, ugdymo ir pagrindinio naudojimo kirtimais, medienos ruoša, sanitarine ir priešgaisrine miško apsauga, o tai reiškia, kad jo praktikos atlikimo vieta gali būti bet kurioje (duomenys neskelbtini) girininkijos miško vietoje, todėl atvykti į praktikos vietą galės tik automobiliu. Neturint vairuoto pažymėjimo, gali nesusirasti pažįstamų, kurie nuvežtų jį į praktikos atlikimo vietą, dėl to gali būti neužskaityta jo praktika. Be to, nebuvo įvertinta (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažyma, kurioje jis yra charakterizuojamas tik teigiamai, o tai taip pat turi reikšmės nusprendžiant, ar jis yra linkęs daryti administracinius nusižengimus, ar ne.Skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo šiurkštus, sukėlęs arba galėjęs sukelti sunkias neigiamas pasekmes tiek jam, tiek aplinkinių asmenų turtui ar sveikatai. Pažymi, kad jis eismo įvykį sukėlė automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje judėdamas iš stovėjimo vietos nepastebėjo šalia stovinčio automobilio ir į jį atsirėmė, taip jį nesmarkiai apgadindamas. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje automobilių greitis objektyviai negali būti didelis (tai, be abejo, atitinkamai galėtų sąlygoti sunkesnes pasekmes), todėl negalima sutikti su teismo išvadomis, jog buvo sukeltas pavojus jo sveikatai ir grėsmė eismo saugumui. Po sukelto eismo įvykio jis nesiekė bet kokiais būdais išvengti atsakomybės, o radęs laisvą vietą pastatė automobilį kitoje tos pačios aikštelės vietoje. Taigi nagrinėjamu atveju jo padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į pasekmes (labai nedaug apgadinta automobilio dalis pažeidžiant viršutinį dažų sluoksnį), iš esmės yra nepavojingas visuomenei, todėl laikytina, kad visos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos taikymas neatitiktų padaryto pažeidimo ir paskirtos nuobaudos proporcingumo principo.M. S. taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad įsigaliojus ANK keitėsi administracinės atsakomybės apimtis dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, tačiau dėl šių nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė. Kaip numatyta ANK 426 straipsnio 7 dalyje, už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus nebėra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šio administracinio nusižengimo vertinimas yra subjekto, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, prerogatyva. Tokia įstatymų leidėjo pozicija rodo, kad iki įsigaliojant ANK taikytos administracinės nuobaudos už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar pasitraukimą iš eismo įvykio vietos būdavo vertinamos per daug griežtai, o paskirtos administracinės nuobaudos neatitikdavo administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, jos buvo neproporcingai didelės palyginti su padaryto administracinio nusižengimo žalos mastu. Administracinės atsakomybės apimties sumažinimas, nurodant, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti apskritai netaikomas, rodo įstatymo leidėjo poziciją, jog šis administracinis nusižengimas nebėra priskirtinas prie itin šiurkščių ar galinčių sukelti didelį pavojų visuomenės saugumui pažeidimų. Kadangi pagal šiuo metu galiojantį ANK už analogišką pažeidimą yra numatytos žymiai švelnesnės sankcijos, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino visų kitų bylos duomenų kontekste, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nesutrumpinti jam specialiosios teisės atėmimo termino prieštarauja tiek nuobaudos tikslams, tiek konstitucinėms žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principams.Atsiliepimu į M. S. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas nurodo, kad nėra pagrindo M. S. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi, ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo ir mokslų, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.Atsiliepime teigiama, kad M. S. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu, todėl turėjo numatyti galbūt kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė. M. S. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos asmens patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.Mano, kad M. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti netenkintinas paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. priimtą nutarimą, kadangi byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visas administracinių teisės pažeidimų aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad M. S. protokolas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., bei tai, kad nutarimas dėl M. S. pripažinimo kaltu pagal minėtus pažeidimus buvo priimtas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, kartu ir klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas M. S. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje įrodytos visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. teismo paskirtą 868 Eur baudą sumokėjo 2016 m. gruodžio 2 d., naujų administracinių nusižengimų nepadarė. Apylinkės teismas savo sprendimą netrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą motyvavo tuo, kad M. S. per vos vienerių metų vairavimo stažą buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus net 5 kartus, todėl jis yra linkęs daryti KET pažeidimus. Apeliantas skunde nurodo, kad nors jis ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, jam nebuvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo padaryti pažeidimai nesukėlė grėsmės visuomenės saugumui. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria tokiems apelianto argumentams, ir nors M. S. anksčiau padaryti pažeidimai charakterizuoja jį neigiamai, tačiau vien formalus jų vertinimas negali būti pagrindas netaikyti jam ATPK 329 straipsnio. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad M. S. 2014 m. gruodžio 5 d. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, 2015 m. vasario 17 d. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį 26 km/val., vairavo 76 km/val. greičiu, 2015 m. vasario 18 d. buvo nubaustas už tai, kad vairavo nevisiškai sukomplektuotą transporto priemonę (nebuvo pirmosios pagalbos vaistinėlės ir gesintuvo), 2015 m. birželio 25 d. buvo nubaustas už tai, kad kaip pradedantysis vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „Klevo lapas“, 2015 m. spalio 17 d. nubaustas už tai, kad važiavo transporto priemonėje su įrengtais saugos diržais kaip keleivis ir nebuvo prisisegęs saugos diržo (b. l. 58–61). Kaip matyti, anksčiau M. S. padaryti pažeidimai nepriskiriami prie šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, šie pažeidimai nesukėlė pavojaus visuomenės saugumui, jais nebuvo padaryta žala kitiems eismo dalyviams ar kitų asmenų turtui. Vienintelį 2015 m. vasario 17 d. M. S. padarytą pažeidimą (greičio viršijimą) galima vertinti kaip pavojingą, tačiau apeliantas pats pažymėjo, kad po šio pažeidimo jis, kaip pradedantysis vairuotojas, baigė papildomus vairuotojų mokymus, ir po to daugiau analogiškų pažeidimų nepadarė. Taigi, nors M. S. iki pažeidimo, už kurį jam buvo skirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, turėdamas tik vienerių metų vairavimo stažą ir buvo ne vieną kartą baustas už administracinių pažeidimų padarymą, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo manymu, anksčiau padaryti M. S. administraciniai teisės pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir tokie pavojingi, kad vien dėl šios aplinkybės būtų galima daryti išvadą, jog M. S. 2016 m. vasario 11 d. paskirta nuobauda nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų.Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad M. S. 2015 m. lapkričio 28 d. padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 130 straipsnio 1 dalis), sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. S. padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į pasekmes, iš esmės yra nepavojingas visuomenei, jo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant nedideliu greičiu, apgadinimai nežymūs ir pasireiškę dažų nubrozdinimu. Pažymėtina, jog nors M. S. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tačiau nurodė, kad taip pasielgė manydamas, kad nebuvo kontakto su kitu automobiliu, automobilį pastatė netoliese esančioje aikštelėje, tiek policijoje, tiek teisme jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybės nevengė, nes iš karto po policijos pareigūnų skambučio grįžo į įvykio vietą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. M. S. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad teisės atėmimo laikotarpiu jis būtų daręs naujus teisės pažeidimus. Šie duomenys rodo, kad jis nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie M. S. polinkį daryti naujus pažeidimus, o, atvirkščiai, visi duomenys rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. gyvena su tėvais, padeda jiems ūkininkauti, studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje pagal nuolatinių studijų formą pirmai kvalifikacijai įgyti miškininkystės ir kraštotyros fakultete miško ūkio specialybės II kurse, planuojama studijų pabaiga – 2018 m. birželio 30 d., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs M. S. padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitus pažeidėją apibūdinančius duomenis, apygardos teismas mano, kad byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, siekti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, – jau pasiekti, todėl tikslinga sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.Šios bylos kontekste pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pagal kurį už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, numatyta tik piniginė bauda nuo 600 Eur (šešių šimtų eurų) iki 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų), o teisės vairuoti transporto priemones nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų atėmimas už šį pažeidimą gali būti skiriamas tik kaip administracinio poveikio priemonė. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, M. S. sukelto eismo įvykio metu didelės žalos nebuvo padaryta, jo padarytas pažeidimas atitinka šiuo metu galiojančio ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, už kurį yra skiriama bauda nuo 600 Eur iki 850 Eur. M. S. buvo paskirta 868 Eur bauda, t. y. didesnė bauda nei šiuo metu už analogišką pažeidimą numatytos piniginės baudos maksimumas, baudą jis yra sumokėjęs. Be to, už ANK 426 straipsnio 1 dalies pažeidimą taip pat yra galimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų, taigi šiuo metu numatytas maksimalus 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka buvusį minimalų ATPK 130 straipsnio sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, įstatymų leidėjas naujuoju ANK sušvelnindamas nuobaudas už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pripažino, kad šis pažeidimas nėra laikomas tokiu pavojingu ir šiurkščiu, už kurį kiekvienu atveju privalomai turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl galima teigti, kad anksčiau galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos buvo per griežtos ir neproporcingai didelės palyginus su padaryto administracinio nusižengimo žalos dydžiu, neatitiko administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.Įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur dydžio bauda savo tikslus jau pasiekė, kadangi byloje esantys duomenys įrodo, jog dėl šios nuobaudos paskyrimo M. S. jau patyrė nemažų nepatogumų. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus motyvus apygardos teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, todėl M. S. atskirasis skundas tenkintinas – jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpinamas 1 (vieneriais) metais 4 (keturiais) mėnesiais (ATPK 329 straipsnis) ir laikoma, kad jis 2016 m. vasario 11 d. nutarimu paskirtą nuobaudą yra atlikęs. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria M. S. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą buvo atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės:

M. S. prašymą tenkinti ir jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti 1 (vieneriais) metais 4 (keturiais) mėnesiais.

Nutartis neskundžiama.