- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-22
- Bylos Nr.
- I-181-661/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Alvydas Barkauskas (pran.), Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- AB „VST“, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Barkausko (teisėjas pranešėjas), Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjai R. R., pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Irminai Junevičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „VST“ atstovei Jolitai Matijošiūtei,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama:
1) panaikinti atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2006 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 741, kuriuo nelaimingas atsitikimas, sukėlęs pareiškėjos sutuoktinio Š. R. mirtį, pripažintas nedraudiminiu įvykiu;
2) panaikinti atsakovo – Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. spalio 21 d. rašte Nr. (11.1)1-6403 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“ išdėstytą atsisakymą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2006m. spalio 27d. sprendimą Nr. 741;
3) įpareigoti atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl Š. R. nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu.
Pareiškėja pažymi, kad atsakovai, atsisakydami pripažinti mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, nesiekė pašalinti visų abejonių, jog apdraustasis – žuvusysis pareiškėjos sutuoktinis Š. R., nukentėjo darydamas administracinį teisės pažeidimą. Liko neįvertinti liudytojo K. P. parodymai. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008-10-10 rašte, kuriuo remiasi atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skundžiamame 2008 m. spalio 21 d. rašte Nr. (11.1)1-6403 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“ nėra pateikiamos konkrečios, motyvuotos išvados. Nebuvo analizuojamos automobilio skersinio stabilumo praradimo priežastys bei tokių priežasčių ryšys su žuvusiojo subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės elementais, kas leidžia teigti, jog nebuvo neabejotinai nustatyta administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, neišaiškintos aplinkybės, šalinančios žuvusiojo administracinę atsakomybę. Taip pat pareiškėja pažymi, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-08-29 specialisto išvadoje Nr. 11-1094(06), kuria remiasi institucijos, teikdamos išvadas, teisiškai reikšmingas dėl Š. R. žūties nepripažinimo draudiminiu įvykiu, teigiama, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės kategoriškai spręsti, dėl kokios priežasties automobilis prarado judėjimo tiesiaeigiškumą. Pareiškėja pabrėžia, kad žuvusiojo šeimai atsakovų atsisakymas pripažinti nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu sukėlė itin skaudžių pasekmių. Pareiškėjai vienai tenka pareiga išlaikyti studijuojančias dukras J. ir J. R.. Atsakovui pavaldi institucija pripažino, jog žuvusiojo dukroms yra skirtina valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, tačiau dėl atsakovų veiksmų, t. y. nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu, šeima prarado visas socialines garantijas, numatytas Nelaimingų atsilikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (b. l. 4-8).
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė skundė išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti (b. l. 156-164).
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad atliekant pirminį bei pakartotinį ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo Š. R., nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo vairuotojo valios ir automobilio valdymo veiksmų, kurios būtų galėjusios sąlygoti minėtą eismo įvykį. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, įvertinus ikiteisminio tyrimo institucijų išvadas, buvo pagrįstai konstatuota, kad Š. R. žuvo dėl savo veikos, t. y. dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjama, ar žuvusiojo Š. R. veiksmuose buvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas mirus nusikaltimo subjektui, leidžia manyti, kad Š. R. veikoje buvo nustatyti nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d., požymiai, tačiau byla nutraukta nesant nusikaltimo subjekto (b. l. 95-97).
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti (b. l. 162-164).
Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
VSDFV nurodė, kad Fondo valdyba, nagrinėdama R. R. skundą, kreipėsi į Kauno m. vyriausiąjį policijos komisariatą dėl papildomos informacijos gavimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas 2008-10-10 rašte Nr. 20-10-S-405 nurodė, kad Š. R. veika numato atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Kompetentingai institucijai nustačius, jog Š. R. pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai lemtų jo administracinę atsakomybę, jam įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pagrįstai pripažintinas nedraudiminiu įvykiu pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Nuostatų 13.2 punktą, nes apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu (b. l. 41-43)
Atsakovo VSDFV atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime VSDFV prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 43). Apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui buvo tinkamai pranešta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (toliau – AB „VST“) atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad dėl bendrovės darbuotojo Š. R. žūties, įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui (autoįvykiui), buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad 2006 m. kovo 3 d. Š. R. vykdė vadovo pavedimą parvežti iš darbovietės Prienų skyriaus techninę dokumentaciją. Š. R. grįžtant iš Prienų, įvyko autoįvykis, kurio metu, Š. R. vairuojamam AB „VST“ priklausančiam automobiliui susidūrus su kitu automobiliu, Š. R. buvo mirtinai traumuotas. Tyrimo metu nustatyta, kad Š. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdytų eismo, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl ko išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešprieša važiuojančiu automobiliu Volvo, dėl ko Š. R. žuvo (b. l. 52-53).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 162-164).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriuje buvo nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs 2006-03-03, kurio metu žuvo pareiškėjos vyras – Š. R.. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2006-10-27 sprendimu Nr. 741 šis nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nes Š. R. nukentėjo dėl savo veikos (b. l. 11).
Kauno m. apylinkės prokuratūra 2006-09-25 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-1-00277-06, kurioje buvo konstatuota, kad Š. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172 punktų reikalavimus, kurie nulėmė eismo įvykio kilimą ir jo žūtį (b. l. 18-19). Kauno m. apylinkės teismo 2007-02-14 nutartimi buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00277-06, dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo Š. R. (b. l. 21-23). Atnaujinus ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-1-00277-06, Kauno m. apylinkės prokuratūra 2007-10-12 pakartotinai priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukti. Nutarime buvo konstatuota, kad vairuotojas Š. R., važiuodamas pasirinktu greičiu, trajektorija ir režimu, nesugebėjo suvaldyti savo automobilio ir saugiai važiuoti keliu, savo važiuojamosios dalies puse, dėl ko automobilis prarado skersinį stabilumą ir išslydo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę. Pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo automobilio VW Passat įvažiavimas į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę prieš artėjantį vilkiką (b. l. 24-25).
VSDFV Vilniaus skyriaus skundžiamas 2006 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 741 nepripažinti nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo Š. R., draudiminiu įvykiu, buvo priimtas įvertinus ikiteisminių institucijų tyrimo medžiagą. Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. spalio 21 d. rašte Nr. (11.1)1-6403 paliko VSDFV Vilniaus skyriaus 2006 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 741 nepakeistą.
Administracinis ginčas kilo dėl atsakovų priimtų sprendimų, kuriais nelaimingas atitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu dėl to, kad nukentėjusiojo veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Šio ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pakanka duomenų pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas Š. R. veiką dėl kurios jis nukentėjo, t. y. žuvo, susieti su administraciniu teisės pažeidimu.
Nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimą draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai). Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nors jie ir atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau įvyko kai apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminiu teisės aktų pažeidimus. Analogiškos nuostatos nurodytos Nuostatų 13.2 punkto pirmoje pastraipoje. Be to, šiame Nuostatų 13.2 punkte nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas, susijęs su apdraustojo veika, nustatomas remiantis administracinius teisės pažeidimus tiriančios institucijos surašytais administracinių teisės pažeidimų protokolais, nutarimais, kitais dokumentais ir teismo sprendimais. Nurodytų Nuostatų punktai įgalina teigti, kad administracinės teisės pažeidimas turi būti pagrįstas administracinį teisės pažeidimą tiriančios institucijos objektyviais duomenimis ir įformintas atitinkamuose dokumentuose, kurie ir tampa pagrindu pripažinti įvykį draudiminiu ar nedraudiminiu.
Byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Minėtų Nuostatų 13.2 punktas patvirtina, kad administracinės teisės pažeidimas turi būti nustatytas objektyviai ir įformintas atitinkamuose dokumentuose, kurie ir tampa pagrindu pripažinti įvykį draudiminiu ar nedraudiminiu. Nei viename dokumente, kuriuos vertino atsakovai, nebuvo konstatuota nukentėjusiojo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nelaimingo atsitikimo priežastys – nelaimingas atsitikimas įvyko nukentėjusiajam nesugebėjus suvaldyti savo automobilio, dėl ko ir įvyko autoįvykis, dėl kurio kaltas pats nukentėjusysis, negali nulemti nukentėjusiojo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties konstatavimo, kadangi veikos kvalifikavimas administraciniu teisės pažeidimu turi būti nustatomas kompetentingos institucijos sprendimu, kuri turi teisę nustatyti administracinius teisės pažeidimus. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2006 m. rugpjūčio 29 d. išvada Nr. 11-1094 (06) (b. l. 15-17) vertintina kaip vienas iš įrodymų, tačiau tai nėra procesinis sprendimas turintis prejudicinę galią.
Atsakovų išvada, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties nukentėjusiojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, susietino su administraciniu teisės pažeidimu, neatitiko Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nurodytų pripažinimo nedraudiminiu įvykiu sąlygų ir faktinių nelaimingo atsitikimo aplinkybių. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2006-12-18 nutartyje panašaus pobūdžio administracinėje byloje Nr. 2215/06 pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos institucijos neturi įstatymų suteiktos kompetencijos spręsti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus klausimų ir minėtos institucijos išvada, kad nukentėjusiojo veiksmai turėjo administracinio teisės pažeidimo požymių, vertintina kaip padaryta peržengiant savo kompetencijos ribas (ultra vires) ir dėl to neteisėta.
Taigi, atsakovų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Pareiškėjos reikalavimas pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu netenkintinas, kadangi administracinis teismas nevykdo viešojo administravimo įgaliojimų. Pagal minėtas Įstatymo ir Nuostatų normas kompetentinga viešojo administravimo institucija, turinti teisę pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu, yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, kurie įgalioti priimti sprendimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2006-04- 25 sprendimą Nr. 741 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2008-10-21 sprendimą Nr. (11.1)-I-6403 ir bylą grąžinti VSDFV Vilniaus skyriui spręsti iš naujo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.