- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-180-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17686-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- V. S., A. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ir atsakovės D. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo ir ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys V. S. ir A. S., atsakovės D. S. priešieškinį ieškovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. S. ir A. S. ieškinį dėl kreditorinių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. pareikštame ieškinyje (1 t. b. l. 3-5) prašė teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abipusės kaltės ir po santuokos nutraukimo šalims palikti prigimtines pavardes. Nurodė, kad sudarius santuoką šalys gyveno kartu, planavo šeimos ateitį, susilaukė sūnaus ir dukters, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Šalių santuoka nutrūko dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, prasidėjo nesutarimai. Namuose dėl atsakovės kaltės, jos provokacijų, kildavo buitiniai konfliktai, barniai, tuo metu nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Sutuoktinė naudojo psichologinį smurtą, ieškovą varydavo iš namų, provokuodavo, meluodavo bei slėpdavo savo pajamas. Atsakovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams, apie kuriuos ieškovas nežinojo, tačiau turėjo už juos atsiskaityti. Atsirado nepasitikėjimas vienas kitu, priekaištai ir įžeidinėjimai. Atsakovė sudėtingo charakterio, pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas būti lojaliai ir gerbti savo sutuoktinį. Šalys kartu negyvena nuo 2017 m., bendro ūkio neveda ir abu gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo 2007 m. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovė kartu su vaikais atvyko gyventi 2011 m. Dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto šalys neturi, nes jis parduotas ir pasidalintas pradėjus gyventi skyrium. ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, kuris įgytas paveldėjimo teise pagal testamentą (testamento liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.
2. Atsakovė D. S. priešieškinyje (1 t. b. l. 33-38) prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę ir nustatyti, kad šalys, kaip solidarūs skolininkai, privalo lygiomis dalimis atlyginti prievolę trečiajam asmeniu – atsakovės motinai. Nurodė, kad santykiai su ieškovu yra itin prasti jau daugiau nei penkerius metus: dėl ieškovo smurto atsakovės bei jų vaikų atžvilgiu, nepagarbos šeimai bei jos vertybėms, nesirūpinimo šeima. Ieškovas nuteistas dėl smurto šeimos narių ir atsakovės atžvilgiu. Ieškovui 2014 metais buvo iškelta baudžiamoji byla Norvegijoje dėl smurto, kurioje buvo paskirtas lygtinis atleidimas nuo bausmės 2-jiems metams. 2016 metais ieškovui buvo iškelta antroji byla, kurioje buvo nustatytas draudimas artintis prie atsakovės bei jų dukters. Jis žiauriai elgėsi (naudojo fizinį, ekonominį bei psichologinį smurtą prieš sutuoktinę ir kitus šeimos narius, grasino susidorojimu ir taip neteisėtu būdu darė spaudimą), taip pat pažeidė bendrąsias sutuoktinio pareigas. Dėl ieškovo smurto vaikų atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl vaikų atskyrimo nuo šeimos ir perkėlimo gyventi pas globėjus, dėl ko atsakovė labai skaudžiai išgyveno, negalėdama laisvai ir betarpiškai bendrauti su savo vaikais iki jiems sukako pilnametystė. Vaikams tapus pilnamečiais, jie grįžo gyventi pas atsakovę. Be to, ieškovas nuolat smurtavo prieš ją ir tuo metu jų nepilnamečius vaikus, nuolat žemino, tyčiojosi, nesirūpino, elgėsi nepagarbiai, įžeidinėjo. Atsakovė nurodo, kad jos tėvai (tretieji asmenys byloje) ieškovui su atsakove gyvenant santuokoje, šeimos poreikių tenkinimui, t. y. mokėdami paskolos įmokas bankui, yra sumokėję 9 302,29 Lt (2 673,81 Eur). Ši skola jiems nėra grąžinta. Pagal 2006 m. liepos 19 d. kreditavimo sutartį Nr. BK/0608/002 (toliau – kredito sutartis), sudarytą su kreditoriumi akcine bendrove Citadele banku (ankstesnis pavadinimas akcinė bendrovė Parex bankas), santuokos metu šalys įgijo piniginių prievolių, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu. Kredito sutartyje numatyta jos sudarymo paskirtis – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Paskolos gavėja kredito sutartyje – atsakovė, turtas pirktas šeimos poreikių tenkinimui, už paskolos grąžinimą laidavo ieškovas (2006 m. liepos 19 d. laidavimo sutartis Nr. LS/0608/002). Laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. kredito įmokas bankui mokėjo trečiasis asmuo – atsakovės motina. Iš esmės tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu buto, įsigyto už paskolą, komunalinius mokesčius už 9 360 Lt (2 710,84 Eur) sumokėjo taip pat trečiasis asmuo – atsakovės motina. Ji taip pat mokėjo ir hipoteka apsunkinto buto draudimo įmokas (po 107,00 Lt per metus, kas sudaro 30,99 Eur). Hipoteka apsunkintas butas 2017 m. liepos 4 d. parduotas pirkimo–pardavimo sutartis, reg. Nr. 2-2625, pagrindu už 46 000 Eur: dalis lėšų nukreipta negrąžintos paskolos grąžinimui, o likusi dalis – sumokėta atsakovei (2 900 Eur) ir ieškovui (4 000 Eur), tačiau skola tretiesiems asmenims nebuvo grąžinta. Bendra skola tretiesiems asmenims sudaro 5 415,64 Eur sumą.
3. Tretieji asmenys V. S. ir A. S. pareiškė byloje ieškinį D. S. ir G. S. (1 t. b. l. 111-114), kuriame prašė priteisti iš jų solidariai 5 415,64 Eur sumą, kuri susidarė jiems sumokėjus už D. S. ir G. S. priklausančio buto privalomus mokėjimus ir grąžinus dalį paimto kredito. Nurodė, kad ieškovas prie šeimos išlaikymo neprisidėdavo ir neapmokėdavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Nurodė, kad jų dukrai D. S. būnant santuokoje su ieškovu, tarp atsakovės ir AB ,,Citadele Bankas 2006 m. liepos 19 d. sudaryta kredito sutartis Nr. BK/0608/002 (toliau–sutartis), kuria buvo suteikia 43 443,00 Eur (150 000,00 Lt) paskola, skirta šeimos buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, Ieškovas įsipareigojo laidavimo sutartimi bankui grąžinti paskolą. Atsakovei dėl sunkios finansinės padėties nebuvo galimybių įvykdyti prievolių už buto kredito įmokas, komunalinių paslaugų mokesčius ir būsto draudimo įmokų mokėjimus, todėl tretieji asmenys už sutuoktinius vykdė minėtus mokėjimus. Šalims nemokant kredito įmokų pagal kredito sutartį, nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 rugsėjo mėn.; nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. mokėjimus atliko tretieji asmenys, kurių suma – 2 673,81 Eur. Taip pat, ieškovui ir atsakovei nemokant su buto išlaikymu susijusių komunalinių išlaidų (t. y., mokesčių už buto šildymą), tretieji asmenys atliko mokėjimus 2 710,84 Eur sumai už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Šalims įsigijus butą, pagal būsto ir gyventojų turto draudimo polisą Nr. 220 0024174/2011, kas metus privaloma mokėti 30,99 Eur draudimo įmoka. Šią įmoką 2012 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo tretieji asmenys. Prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 415,64 Eur sumą (2 673,81+2 710,84+30,99).
4. 2019 m. vasario 21 d. tretieji asmenys V. S. ir A. S. pareiškė byloje patikslintą ieškinį D. S. ir G. S. (2 t. b. l. 51-56), kuriame prašė priteisti iš pastarųjų solidariai papildomai 1 013,67 Eur susidariusią dėl atliktų papildomų mokėjimų skolos sumą ir 1 599,89 Eur palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį patenkino visiškai: nutraukė G. S. ir D. S. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo G. S. paliko prigimtinę pavardę – S., D. S. – prigimtinę pavardę – S.; priteisė solidariai iš ieškovo G. S. ir atsakovės D. S. 5 415,64 Eur skolą tretiesiems asmenims V. S. ir A. S.; priteisė iš G. S. 500,00 Eur neturtinę žalą D. S.; priteisė atsakovei D. S. bylinėjimosi išlaidas: 143,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 1 569,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidas ir 1 377,00 Eur už vertimus į lietuvių kalbą, iš viso 3 089,00 Eur; priteisė iš ieškovo G. S. valstybei 20,39 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu priteisė tretiesiems asmenims V. S. ir A. S. solidariai iš ieškovo G. S. ir atsakovės D. S. 1 013,67 Eur skolą, 1 599,89 Eur palūkanas ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė tretiesiems asmenims V. S. ir A. S. iš ieškovo G. S. ir atsakovės D. S. po 816,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovo 1 536,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už dokumentų vertimą; grąžino atsakovei D. S. 155,50 Eur užstatą už dokumentų vertimą iš teismo depozitinės sąskaitos.
7. Teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 2017 m. balandžio 22 d. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda.
8. Teismas nurodė, kad abi šalys kaltino viena kitą nepakankamai gerbus savo sutuoktinę/sutuoktinį, nerėmus finansiškai, nepakankamai rūpinusis šeima, netinkamai vykdžius sutuoktinių ir tėvų pareigas. Teismas nustatė, kad ieškovo atžvilgiu 2015 m. lapkričio 24 d. priimtas nuosprendis byloje Nr. 15-143137MED-STAV dėl smurto prieš savo dukrą, naudojant fizinį smurtą, grasinimus ir kitokio pobūdžio nusikalstamus veikus, taip pat už fizinį smurtą prieš sūnų. Teismas pažymėjo, kad minėtas teismo nuosprendis Norvegijoje priimtas, kuomet šalys gyveno santuokoje ir ji nebuvo faktiškai iširusi. Teismas taip pat vertino, kad ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad jam nežinant atsakovė sudarydavo sutartis su greitųjų kreditų kreditoriais, su kuriais jis turėdavo atsiskaityti. Iš trečiųjų asmenų pateiktų mokėjimo nurodymų teismas nustatė, jog atsakovei šeimos gerbūviu padėdavo rūpintis tėvai, kurie mokėdavo esančius įsipareigojimus kreditoriams. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
9. Teismas, nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, sprendė, jog yra pagrindas spręsti atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad atsakovė dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Ieškovui Norvegijoje buvo iškelta byla dėl sunkaus arba pakartotinio išnaudojimo, grasinimo, judėjimo laisvės apribojimo, smurto naudojimo arba kito skriaudimo būdo prieš savo buvusią arba esamą sutuoktinę, prieš savo sutuoktinės artimus giminaičius, tolimus giminaičius, prieš asmenis, esančius sutuoktinių namuose, ar prieš asmenis, kurie yra jo ar jos priežiūroje, taip pat dėl smurto naudojimo prieš kitą asmenį arba kitokiu būdu kitam asmeniui sukeltą fizinį skausmą. Norvegijos nuosprendyje nurodoma, kad būtent ieškovo naudojamas smurtas buvo laikomas sunkinančia aplinkybe, kuomet prieš šalių dukrą buvo naudojamas smurtas, kai ji bandė apginti motiną, t. y., vaikai nukentėjo įsikišdami į ginčą. Dėl minėtų aplinkybių šalių vaikai buvo paimti iš šeimos iki kol sulauks pilnametystės. Dėl ko atsakovė patyrė išgyvenimus, dvasinę skriaudą dėl esančių pasekmių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei atsiradęs susirūpinimas ir nerimas traktuojamas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas.
10. Teismas, spręsdamas dėl atlygintino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovė ir šalių duktė su sūnumi patyrė smurtą iš ieškovo, dėl ko vaikai buvo paimti iš šeimos, todėl atsakovei iš ieškovo priteisė 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
11. Teismas, iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 21 d. išrašo nustatė, kad ieškovui ½ žemės sklypo dalis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, kuri įgyta paveldėjimo teise pagal testamentą (testamento liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl teismas sprendė, kad minėtas žemės sklypas priklauso ieškovui asmenine nuosavybės teise.
12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė Lietuvoje registruotino nekilnojamojo turto neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 21 d. išrašo teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pasibaigė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuo 2017 m. liepos 7 d. Ieškovas ir atsakovė savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių. Vedybų sutarties šalys nėra sudarę.
13. Teismas nurodė, kad ieškovas pageidauja pasilikti savo prigimtinę pavardę, o atsakovei palikti jos prigimtinę. Atsakovė prieštaravimų nepateikė, todėl teismas sprendė, jog po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės S., S.
14. Teismas nurodė, kad šalims nemokant kredito įmokų pagal 2006 m. liepos 19 d. kredito sutartį, taip pat, ieškovui ir atsakovei nemokant su buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu susijusių komunalinių išlaidų (t. y., mokesčių už buto šildymą) bei pagal būsto ir gyventojų turto draudimo polisą Nr. 220 0024174/2011, kas metus privaloma mokėti 30,99 Eur draudimo įmokų, mokėjimus atliko tretieji asmenys. Tai patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad šalims finansiškai nepajėgiant atlikti atsiskaitymų su kreditoriais, padėjo tretieji asmenys. Teismas vertino, jog ieškovas nepaneigė trečiųjų asmenų pateiktų įrodymų, kad jie mokėjo kreditą ir mokesčius už jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. jis neįrodė, kad neprivalo atsilyginti tretiesiems asmenims už jam priklausančio turto išlaikymą. Todėl teismas sprendė, jog tretiesiems asmenims iš šalių solidariai priteisiama 5 415,64 Eur suma.
15. Teismas nustatė, kad santuokoje tarp atsakovės ir AB ,,Citadele Bankas“ 2006 m. liepos 19 d. sudaryta kredito sutartis Nr. BK/0608/002, kuria buvo suteikia 43 443,00 Eur paskola, skirta buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o ieškovas įsipareigojo laidavimu atsakyti kreditoriui. Atsakovei dėl sunkios finansinės padėties nebuvo galimybių įvykdyti prievolių už buto kredito įmokas, komunalinių paslaugų mokesčius ir būsto draudimo įmoko mokėjimus, todėl tretieji asmenys vykdė minėtus mokėjimus. Šalims nemokant kredito įmokų pagal kredito sutartį, nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 rugsėjo mėn.; nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn., mokėjimus atliko tretieji asmenys, kurių sumą – 2 673,81 Eur. Taip pat, ieškovui ir atsakovei nemokant su buto išlaikymu susijusių komunalinių išlaidų (t. y., mokesčių už buto šildymą), tretieji asmenys atliko mokėjimus už 2 710,84 Eur sumą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Šalims įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal būsto ir gyventojų turto draudimo polisą Nr. 220 0024174/2011, kas metus privaloma mokėti 30,99 Eur draudimo įmoka. Šią įmoką 2012 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo tretieji asmenys.
16. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, sprendė, jog trečiųjų asmenų reikalavimas papildomai iš ieškovo ir atsakovės solidariai priteisti 1 013,67 Eur skolą yra pagrįstas. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 21 d. teisme buvo gautas trečiųjų asmenų prašymas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo. Jame tretieji asmenys prašė papildomai priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės 3 500,00 Lt (1 013,67 Eur) sumą dėl to, kad išieškotoja AB „Kauno energija“ antstoliui R. S. buvo pateikusi vykdomąjį dokumentą dėl 6 326,96 Lt skolos, kuri susidarė šalims laiku neapmokėjus sąskaitų už buto šildymą. Hipoteka apsunkintas butas buvo areštuotas. A. S., atlikdama mokėjimus iš savo asmeninės sąskaitos, antstoliui R. S. iš viso sumokėjo 3 500,00 Lt sumą: 2012 m. birželio 20 d. pervedė 1 000,00 Lt, 2012 m. gegužės 23 d. pervedė 700,00 Lt, 2012 m. balandžio 18 d. pervedė 1 000,00 Lt, 2012 m. kovo 15 d. pervedė 400,00 Lt, 2012 m. vasario 24 d. pervedė 400,00 Lt. Patikslintas ieškinys buvo priimtas, tačiau teismas, priimdamas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, dėl šios sumos priteisimo nepasisakė. Tretieji asmenys kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius šių sumų antstoliui sumokėjimą.
17. Teismas papildomame sprendime nurodė, kad priimtu sprendimu taip pat liko neišspręstas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymas priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės 1 599,89 Eur palūkanas. Tretieji asmenys palūkanas skaičiavo pagal įstatymą po 5 proc. už 5 metų laikotarpį. Patikslintame ieškinyje tretieji asmenys tiksliai nurodė, kokio dydžio palūkanos už kiekvieną įsiskolinimo sumą yra paskaičiuotos. Teismas sprendė, jog šis trečiųjų asmenų reikalavimas pagrįstas, todėl tenkinamas priimant papildomą sprendimą, tretiesiems asmenims solidariai iš ieškovo ir atsakovės priteisiant 1 599,89 Eur palūkanos. Atitinkamai teismas sprendė, jog tretiesiems asmenims iš ieškovo ir atsakovės solidariai priteisiamos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (5 415,64 Eur + 1 013,67 Eur + 1 599,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (trečiųjų asmenų ieškinio priėmimo 2019 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime neišsprendė ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Tretieji asmenys už ieškinį ir patikslintą ieškinį šioje byloje sumokėjo 323,81 Eur žyminį mokestį, kuris, trečiųjų asmenų ieškinį patenkinus visiškai, lygiomis dalimis priteistinas tretiesiems asmenims iš ieškovo ir atsakovės, t. y. iš kiekvieno po 161,91 Eur. Už advokato teisines paslaugas tretieji asmenys šioje byloje patyrė 1 298,00 Eur išlaidas, kurios lygiomis dalimis priteistinas iš ieškovo ir atsakovės, t. y. iš kiekvieno po 649,00 Eur. Taip pat tretieji asmenys turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų 11,58 Eur sumoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kurios lygiomis dalimis priteistinas iš ieškovo ir atsakovės, t. y. iš kiekvieno po 5,79 Eur.
19. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, atmetė kaip nepagrįstą atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo 1 815,00 Eur sumą kaip bylinėjimosi išlaidas šioje byloje už vertimus į lietuvių kalbą. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, nustatė, jog sumokėta atsakovės 1 815,00 Eur suma yra ne už vertimus į lietuvių kalbą, tačiau už tarpininkavimą parduodant turtą. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog sprendime teismas nepasisakė dėl 22,00 Eur ir 170,00 Eur išlaidų už vertimus, nes byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovė už vertimus sumokėjo šias išlaidas, todėl teismas sprendė, jog priešieškinį patenkinus visiškai, atsakovei priteistinos iš ieškovo papildomai 192,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už vertimus. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės įmokėto 1 500,00 Eur užstato už teismo pavedimu atliktus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, teismas pažymėjo, jog atsakovės sumokėtas užstatas buvo panaudotas apmokėti vertimų biuro paslaugas, t. y. teismas iš viso už vertimus šioje byloje sumokėjo 1 344,50 Eur. Atitinkamai teismas sprendė, jog likusi 155,50 Eur suma iš depozitinės teismo sąskaitos grąžintina atsakovei, o 1 344,50 Eur išlaidos už dokumentų vertimą atsakovei priteisiamos iš ieškovo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
20. Apeliaciniame skunde ieškovas G. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovės priešieškinį ir trečiųjų asmenų ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė CPK 178-185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl apelianto, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nevertino aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovė ir pati netinkamai elgėsi sutuoktinio ir visos šeimos atžvilgiu: neracionaliai naudojo šeimos pajamas, nesirūpino jos materialine ir moraline gerove, santarve ir ramybe, buvo nelojali apeliantui, jį įžeidinėjo ir žemino bei toleravo dukters tokį elgesį, nepaisė, kad nebuvo šeimoje atvirumo ir visos svarbios aplinkybės nuo ieškovo buvo slepiamos, o tai lėmė santuokos iširimą. Bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Apelianto nuomone, atsakovė savo elgesiu pažeidė CK 3.27 straipsnyje išvardytas pareigas ir bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl ji galėtų būti pripažinta kalta dėl santuokos iširimo, tačiau ieškovas siekė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Juolab, kad gyvenant po vienu stogu ir nevedant bendro ūkio, nelaikytina gyvenant santuokoje. Santykiai tarp šalių akivaizdu nesusiklostė seniai.
20.2. Šiuo atveju atsakovė privalėjo įrodyti, kad būtent ieškovo vartotas fizinis smurtas bei teismo apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu ir nulėmė santuokos iširimą (nuginčijamoji prezumpcija). Pačios atsakovės pateiktas su vertimu į lietuvių kalbą nuosprendis ir jame nurodytos aplinkybės, atsakovės parodymai duoti teisme, kurie preziumuoti teismo nuosprendžiu ir šių aplinkybių naujai įrodinėti nereikia, patvirtina, kad ieškovas prieš atsakovę nėra smurtavęs. Ieškovas tik teisme sužinojo apie skolas atsakovės tėvams, nors tokia skola neegzistuoja. Visus mokėjimus ieškovas teigia iki 2012 m. daręs ir tai patvirtina ieškovo pateikti sąskaitų išrašai, iš kurių teismas turėjo pareigą įsitikinti, kad mokėjimai kas mėnesį buvo daromi į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą banke. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, jog apie skolas nieko nežinojo, nepagrindė savo argumento, o atsakovė ar tretieji asmenys neįrodė priešingai.
20.3. Teismas, apkaltindamas išimtinai ieškovą dėl santuokos nutraukimo, nevertino aplinkybės, kad Norvegijoje (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas dėl separacijos. (duomenys neskelbtini) patvirtinus tarp šalių separaciją, atsakovė jokių ginčų, reikalavimų dėl turto ar skolų bendrumo nekėlė. Ieškovas teigia, kad su atsakove negyvena ir faktiškai bendro ūkio neveda nuo 2014 m., nors yra duomenų, kad šalys prastai sutarė jau 2010 m.- 2012 m. Atsakovė teigia, kad šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2017 m. balandžio, tačiau tai netiesa, nes šalys nors negyveno kartu, ieškovas siuntė sūnui L. S. ir atsakovei pinigų. Procesas dėl vaikų paėmimo, neva nustatytas smurtas prieš vaikus (bet ne prieš atsakovę) prasidėjo ir įvyko 2012 m., teismo nuosprendis priimtas 2015 m., tačiau teismas nustatė, kad ir po šių įvykių šalys gyveno kartu ir vedė bendra ūkį. Darytina išvada, kad teismas motyvus nurodo vienokius, o padaro prieštaringas išvadas, t. y. nustato neegzistuojančius faktus. Juolab, kad visi teisminiai procesai dėl santuokos nutraukimo, separacijos tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje vyko paties ieškovo iniciatyva. Jei atsakovė dar dvejus metus tęsė santykius, ir, kaip teigiama teismo sprendime, toliau gyveno ir vedė bendrą ūkį, darytina išvada, kad ši priežastis nebuvo lemiama ir kad būtent dėl šios priežasties iširo šalių santuoka. Be to, atsakovas, grįžus sūnui į šeimą jam tapus pilnamečiu, siekdamas išvengti ateityje bet kokių konfliktinių situacijų, 2017 m. balandžio mėn. iš namų išsikėlė, tačiau pateikti rašytiniai duomenys (sąskaitų išrašai), patvirtina, kad ir toliau išlaikė sūnų, siuntė pinigus atsakovei.
20.4. Teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad ieškovas smurtavo prieš atsakovę, kitus šeimos narius, kas buvo pagrindine sąlyga šeimos iširimui, nes po 2012-2015 m. įvykių šalys santuokinius ryšius tęsė. Tai, kad atsakovas smurtavo prieš atsakovę, nepatvirtino jokie rašytiniai įrodymai, o teismas rėmėsi išimtinai šalių vaikų, kurie ir buvo santuokos išrimo ir jos nutraukimo iniciatoriais jau 2012 m., parodymais bei paskesnių teismo nuosprendžių. Teismas nepagrįstai vertino šiuos įrodymus kaip priežastį santuokos iširimui, net neįsigilinęs į pačios atsakovės pateiktus vaikų paaiškinimus, kurie yra iš esmės skirtingi (pvz. dukra tėvą apibūdina kaip smurtautoją, neišlaikantį šeimos, priešingai sūnus apie tėvą atsiliepia visiškai skirtingai). Tokiam vertinimui turėjo įtakos ir tos aplinkybės, kad teismas nesigilino, jog šalys galimai ir anksčiau konfliktavo, o kildavusius konfliktus galimai sugebėdavo išspręsti ir išsaugoti santuoką. Dėl minėtos priežasties teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Analogiškais pagrindais turi būti atmestas ir atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi tokia teise atsakovė turėjo pasinaudoti ir baudžiamajame procese, o šalims gyvenant kartu po teismo nuosprendžio abiejų valia, noru, nelaikytina, kad atsakovė dėl šio įvykio patyrė moralinę žalą. Akivaizdu, kad dėl šio fakto išgyveno abi šalys ir abi patyrė nepatogumus, stresą, juolab, kad procesas inicijuotas šalių dukros.
Žemesnės instancijos teismas
20.5. Teismas pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus, nes teismo sprendimas neatitinka teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas vertino pavienius įrodymus, ne jų visetą, kitų įrodymų nevertino ir net nenagrinėjo, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
20.6. Teismas, priteisdamas iš apelianto solidariai su atsakove neegzistuojančią skolą tretiesiems asmenims, pažeidė tiek įrodymų vertinimą, tiek neteisingai nustatė bylos aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad pati atsakovė, gaudama atlyginimą Norvegijoje, turėjo galimybę siųsti tėvams pinigus ir už šiuos pinigus buvo mokami visi mokesčiai, dengiami kreditai. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, atsakovės turtinė padėtis buvo sunki, nors pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ką kitą. Pati atsakovė pateikė deklaraciją už 2012 m., iš kurios matyti, kad atsakovės pajamos buvo 286 400 Norvegijos kronų (35 800 Eur), šalys turėjo turto Norvegijoje. Įvertinant situaciją, kad atsakovė su vaikais atvyko į Norvegiją 2011 m. gegužės mėn. ir dirbti pradėjo 2011 m. gruodžio mėn., visą šį laikotarpį, t. y. 7 mėnesius šeimą išlaikė apeliantas: mokėjo būsto nuomą, mokesčius, teikė kitą materialinį išlaikymą. 2009 m. atsakovės pajamos buvo 79 32,71 Eur, 2010 m. apie 6 661,26 Eur, 2011 m. atsakovė dirbo Lietuvoje tik 4 mėnesius, nes gegužės mėn. jau atvyko į Norvegiją su vaikais. Ieškovo pajamos 2011 m. ir 2012 m. buvo 48 055,63 Eur. Ieškovas turėjo atskirą transporto priemonę, kurią įsigijo pagal suteiktą kreditą Norvegijoje. Net ir šalims gyvenant kartu Norvegijoje, ieškovas visą laiką siuntė pinigus sumokėti kredito įmokas (1500-1200 Lt), mokesčius ir lėšų pakako. Ieškovas neturėjo pareigos kontroliuoti atsakovės daromų pavedimų, mokėjimų, kadangi gyvenant santuokoje, ieškovas pasitikėjo atsakove. Teismo motyvas, kad ieškovas neįrodė, jog nežinojo apie skolas, yra nepaaiškinamas nei logine, nei teisine prasme.
20.7. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių bei įrodymų patikimumo, pusiausvyros, pakankamumo principų, ignoravo ieškovo paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, jais net nesivadovavo, jų neaptarė. Iš atsakovo pateiktų teismui sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovei ieškovas į sąskaitą 2011 m. padarė šiuos pavedimus: sausio mėn. - 2500 kronų (1100 Lt), vasario mėn. - 2500 kronų (1100 Lt), kovo mėn. - 3000 kronų (1316,94 Lt), gegužės mėn. - 4000 kronų (1751,46 Lt), birželio mėn. - 1500 kronų (657,31 Lt), liepos mėn. - 10 000 kronų (4413,06 Lt), rugpjūčio mėn. - 1500 kronų (678,73 Lt), rugsėjo mėn. - 15 000 kronų (6628,36 Lt), spalio mėn. - 1500 kronų (657,31 Lt), lapkričio mėn. - 3000 kronų (1316,94 Lt), gruodžio mėn. - 1500 kronų (657,31 Lt). Internetiniais pavedimais liepos ir spalio mėn. buvo pervesta po 2000 kronų, tad šių pinigų visiškai pakako sumokėti mokesčius ar šiomis lėšomis disponuoti, todėl trečiųjų asmenų paramos šalims nereikėjo. Be to, teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovei ieškovas per 2011 – 2013 m. pervedė 40 040,41 Lt (12 175,75 Eur), padengė jos įsiskolinimus už 18 699,17 Lt (5416 Eur), tad skola jau turėjo būti padengta, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Tad jau pačios atsakovės padaryti pavedimai trečiajam asmeniui A. S. 29 702,60 Lt (8602,47 Eur) viršija trečiųjų asmenų padarytus mokėjimus. Tad, kuo grindžiama skola, teismas neargumentavo. Visą įrodinėjimo naštą bei skolos buvimo faktą teismas perkėlė ieškovui, bet ne tai šaliai (tretiesiems asmenims), kurie reiškia tokį reikalavimą, siekiant nepagrįstai gauti turtinės naudos. Juolab, kad A. S., teikdama sąskaitų išrašus, neįrodė kaip jos sąskaitoje atsirado Norvegijos kronos, kurios darant mokėjimus buvo konvertuojamos į nacionalinę valiutą, nors ji teisme patvirtino, kad Norvegijoje nėra buvusi.
Šalies argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovas G. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį ir trečiųjų asmenų ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės ir trečiųjų asmenų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nepagrįstai iš ieškovo priteisė 1599,89 Eur palūkanas ir 1013,67 Eur skolą tretiesiems asmenims. CK 6.72 straipsnyje nurodyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Atsižvelgiant į tai, kad šalys niekada nesudarė rašytinės sutarties dėl skolos ar kitokių piniginių prievolių, ieškovui apie trečiųjų asmenų neva egzistuojantį turtinį (piniginį reikalavimą) tapo žinoma tik po to, kuomet jis iškėlė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, dėl netesybų ar palūkanų taip pat šalių jokio susitarimo nėra buvę, trečiųjų asmenų reikalavimas iš ieškovo priteisti 1599,89 Eur palūkanas už 5 metus turėjo būti atmestas. Jei vis tik tretieji asmenys turėjo tokią teisę ir iš tiesų būtų buvę pažeisti jų teisėti interesai, jiems nebuvo jokių kliūčių šią savo neva pažeistą teisę ginti laiku. Teismas turėjo atsižvelgti ir į atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesį, nes 5 metų laikotarpis yra pakankamai ilgas, svarbių priežasčių delsti tokį ilgą laikotarpį nebuvo. Be to, šiuo klausimu teisme nagrinėjant trečiųjų asmenų patikslintą ieškinį, šalys nebuvo apklaustos ir teismas patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių teismo posėdžio metu nenagrinėjo. Tad neišnagrinėjus patikslinto ieškinio, nebuvo galimybės pasisakyti dėl jo pagrįstumo priimant papildomą sprendimą. Tokiu būdu teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingo sprendimo priėmimą bei į teisingą procesą. Tretieji asmenys šį reikalavimų pareiškė savanaudiškais tikslais, siekdami nepagrįstai gauti turtinės naudos. Tas pats pasisakytina ir dėl 1013,67 Eur skolos, dėl kurios plačiau pasisakyta apeliaciniame skunde dėl 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo.
21.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog tretieji asmenys sumokėjo 323,81 Eur žyminį mokestį. Tretieji asmenys pateikė teismui prašymą ir nurodė, kad teikdami ieškinį sumokėjo 122 Eur žyminį (t. 1, b. l. 114). Teikdami prašymą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo, nurodė, kad sumokėjo 58,81 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 32). Tad iš viso tretieji asmenys galimai sumokėjo 180,81 Eur. Mokėjimo kvitai nepateikti, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar žyminis mokestis buvo sumokėtas. Nesant pagrindo, negalėjo būti ir priteistos šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo.
21.3. Teismas neteisingai nurodė, kad tretieji asmenys šioje byloje turėjo 1 298,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Susipažinus su bylos medžiaga, akivaizdu, kad tretieji asmenys į bylą pateikė tik vieną apmokėjimą 569 Eur sumai už advokato teisines paslaugas (t.1, b. l. 126). Teismo sprendime minimas 2019-02-15 prašymas su nepridėtu jokiu kvitu (t. 2, b. l. 44), o t. 1, b. l. 122 yra ne trečiųjų asmenų turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, bet 2018-12-07 D. S. apmokėjimas advokatei 1 269 Eur už jai suteiktas paslaugas. Tad tretieji asmenys, turėję vos 569 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepagrįstu teismo papildomu sprendimu gauna dar ir papildomos turtinės naudos.
22. Apeliaciniame skunde atsakovė D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria D. S. po santuokos nutraukimo palikta prigimtinė pavardė – „S.“, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - po santuokos nutraukimo atsakovei D. S. palikti pavardę „S.“; priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl ieškovo pageidavimo po santuokos nutraukimo abiems šalims palikti pavardes S. ir S. Atsakovė savo reikalavimus išdėstė teismui pateiktame priešieškinyje, kurio 9 punkte nurodė, kad po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę „S.“ pavardę. Šios savo pozicijos atsakovė laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu, teikdama paaiškinimus bei aiškiai nurodydama, jog palaiko savo priešieškinio reikalavimus ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus visa apimti. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo konstatavęs, kad D. S. nepateikė prieštaravimų dėl ieškovo prašymo po santuokos nutraukimo jai palikti prigimtinę pavardę „S“.
22.2. Ieškovas buvo pateikęs teismui du rašytinius prašymus dėl D. S. po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės (2018-12-10 prašymas dėl ieškinio vieno iš punktų pakeitimo ir 2018-12-27 prašymas dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo), tačiau pirmosios instancijos teismas, minėtus prašymus gavęs per teismų EPP sistemą, nenustatė termino pateikti atsiliepimo, kaip tai numatyta LR CPK 141 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog po santuokos nutraukimo palikus atsakovei jos ikisantuokinę pavardę, pastaroji dėl to patirtų didelių nepatogumų, taip pat nepagrįstų finansinių išlaidų, be to, tai iš esmės pažeidžia kiekvienoje demokratinėje valstybėje pripažįstamą asmens teisę pasirinkti savo vardą ir pavardę. Svarbu ir tai, jog po santuokos nutraukimo atsakovei palikus „S.“ pavardę, tai niekaip nedarytų įtakos ieškovo teisėms ir interesams.
22.3. LR CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Taigi įstatymas leidžia po santuokos nutraukimo kiekvienam iš sutuoktinių pačiam nuspręsti, kokią pavardę (santuokinę ar ikisantuokinę) jis nori pasilikti po santuokos nutraukimo bei nenumato apribojimų šiai teisei įgyvendinti, išskyrus vieną išimtį, numatytą to paties straipsnio 2 dalyje (jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog santuoka iširo ne dėl atsakovės, bet dėl ieškovo kaltės, todėl LR CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis nagrinėjamu atveju netaikoma. Taigi, teismas visiškai nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą po santuokos nutraukimo palikti atsakovei jos ikisantuokinę pavardę, kas yra pagrindas skundžiamą sprendimo dalį naikinti vadovaujantis LR CPK 330 straipsniu.
22.4. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog atsakovės priešieškinis tenkinamas visiškai, tad skundžiama sprendimo dalis, kuria atsakovei paliekama jos ikisantuokinė pavardė, nors priešieškinyje ji reikalavo, jog po santuokos nutraukimo jai būtų palikta santuokinė S. pavardė, prieštarauja sprendimo rezoliucijos daliai dėl visiško priešieškinio tenkinimo.
Atsiliepimas
23. Atsakovė D. S. atsiliepime į ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės (LR CK 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnio 2 dalis) nuostatas, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė proceso teisės normas. Atsakovė priešieškinyje prašė pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, teisiniu pagrindu nurodė tiek LR CK 3.60 straipsnio 2 dalį, tiek 3 dalį. Šį reikalavimą grindė aplinkybėmis, jog sutuoktinis visiškai nesirūpino šeima bei bendrais jos interesais, nebuvo lojalus ir visiškai negerbė atsakovės, žemino bei užgauliojo ją ir bendrus sutuoktinių vaikus, naudojo prieš savo šeimą tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, nesirūpino finansine šeimos gerove bei jos poreikiais, galiausiai (2017-04-22) išsikraustė iš bendrų namų ir paliko žmoną bei vaikus „likimo valiai“. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, ką pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovė įrodė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ne viena kuri nors, bet visos LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos, pagrindžiančios, jog santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės.
23.2. Neįrodytas apeliacinio skundo argumentas, kad santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto argumentai, kad atsakovė tariamai negerbė sutuoktinio ir buvo jam nelojali, jį užgauliojo, žemino, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pirmiausia, šie teiginiai bylos nagrinėjimo teisme metu net nebuvo įrodinėjami, dėl jų ieškovas nepasisakė ir nepateikė nei vieno įrodymo. Antra, atsakovė G. S. paprasčiausiai bijojo, jis ją visapusiškai valdė ir kontroliavo, smurtavo prieš ją ir vaikus, darė ekonominį, psichologinį spaudimą, nuolat konfliktavo ir savo neprognozuojamu elgesiu terorizavo visus šeimos narius, dėl G. S. nuolat kildavo buitiniai konfliktai, todėl atsakovė ir vaikai stengdavosi „nesipainioti jam po kojomis".
Šalies argumentai
23.3. Apeliantas melagingai teigia, jog jis davė pakankamai pinigų šeimai išlaikyti. Atsakovė nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, grindžiamu subjektyviu aplinkybių vertinimu. Iš teismui pateiktos D. S. sąskaitos išrašo matyti, jog po to, kai 2013-08-01 jai buvo pervesta 36 000 Lt, šie pinigai buvo paskirstyti sekančiai: didžioji dalis (18 000 Lt) atlikus pervedimus tą pačią bei kitą dieną buvo grąžinti/pervesti į asmeninę G. S. sąskaitą; 5420 Lt pervesti sūnui L. S. į jo asmeninę sąskaitą pragyvenimo reikmėms; 8256 Lt pervesta antstolei A. A.; 920 Lt padengtos dvi būsto kredito įmokos (2013-08-05 ir 2013-08-14 po 460 Lt); iš viso: 32 596 Lt (likutis panaudotas ūkio reikmėms). Už šiuos ataskaitinius laikotarpius (2013 m. rugpjūčio mėn. mokėjimai) nurodytų pinigų sumų sutuoktinių kreditoriai V. S. ir A. S. priteisti neprašė. Be to, atsakovės sąskaitų išrašas įrodo, jog jai pervestos 36 000 Lt piniginės lėšos niekaip negalėjo būti ir nebuvo panaudotos kreditorių V. S. ir A. S. įsiskolinimui padengti. Apelianto argumentai, kad jis atsakovei 2011 m. į sąskaitą pervesdavo pinigų, o 2012 m. ji jau susirado darbą - neturi jokio ryšio su ginčo dalyku bei nesudaro pagrindo suabejoti skundžiamo teismo sprendimu dalyje dėl skolos kreditoriams priteisimo (skola kreditoriams priteista už mokėjimus, atliktus 2012 m., 2013 m. pradžioje).
23.4. Įrodymų dėl separacijos Norvegijoje proceso pradžios, eigos ir baigties bei teisinių pasekmių abiem sutuoktiniams ieškovas į bylą neteikė, šios aplinkybės bylos kontekste neįrodinėjo. Šalys nebuvo ir nėra sudariusios sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių, separacijos pasekmės nebuvo patvirtintos. Be to, priešingai, nei nurodo ieškovas, santuokos nutraukimas pagal G. S. 2010 m. pareiškimą nebuvo užbaigtas priimant procesinį sprendimą ne dėl to, kad atsakovė nenorėjo skirtis, bet dėl to, kad sutuoktinių kreditorius AB PAREX BANKAS nesutiko, kad paskolos sutarties sąlygos G. S. reikalavimu būtų modifikuotos. Atsakovė neišsiskyrė su ieškovu nei po jo pasikartojančių smurto proveržių bei žiauraus elgesio, nei po 2015-11-24 priimto nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje, ne dėl to, kad norėjo toliau gyventi su ieškovu ir ją toks gyvenimas tenkino, bet dėl to, kad po 2012-02-12 įvykių, už kuriuos ir buvo vėliau nuteistas ieškovas, vaikų teisių apsaugos institucijoms paėmus atsakovės dukrą ir sūnų iš šeimos, atsakovė buvo tų pačių institucijų informuota, jog ji galės lengviau susigrąžinti vaikus būdama santuokoje, o ne išsiskyrus. Būtent dėl vaikų, norėdama ir tikėdamasi juos susigrąžinti, atsakovė toliau formaliai gyveno su ieškovu santuokoje.
23.5. Apelianto argumento dėl trečiųjų asmenų pareikšto savarankiško reikalavimo yra nepagrįsti ir atmestini. Pirma, kreditoriai savo sąskaita vykdė bendras D. S. ir G. S. solidarias pareigas (CK 6.50 straipsnis), todėl turi teisę reikalauti skolą grąžinti (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6.112 straipsnis). Antra, pagal CK 6.50 straipsnio 2 dalį, ieškovas jokia objektyvia forma, nei paskolos sutartyje, nei laidavimo sandoryje nebuvo išreiškęs prieštaravimo dėl to, kad paskolos įmokas sumokėtų trečiasis asmuo, taip kaip nebuvo išreiškęs jokio prieštaravimo, kad tretieji asmenys dengtų įsiskolinimą už G. S. ir D. S. jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto išlaikymą (komunalinius mokesčius). Juolab, kad bendraturčiams pareiga atsakyti pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (išlaikymas, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) proporcingai savo daliai yra įtvirtinta įstatyme (CK 4.76 straipsnis). Trečia, CK 6.50 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji prievolių vykdymą reglamentuojanti nuostata, kad prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo, todėl prievolinių teisinių santykių dalyvis, nepageidaujantis, jog prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo, gali iš anksto apie tai pareikšti kreditoriui. Nei ieškovas, nei atsakovė prieštaravimo, kad prievolę hipotekos kreditoriui ar komunalines paslaugas teikiančiam subjektui įvykdytų tretieji asmenys nebuvo išreiškę. Kreditoriai G. S. ir D. S. prievolės įvykdymą priėmė. Ginčo dėl to nėra. Juolab, kad tretiesiems asmenims įvykdžius kreditoriams prievoles (AB Parex bankui, AB „Kauno energija”, atlikus mokėjimus antstoliui R. S.), pastarieji (G. S. ir D. S.) gavo naudos - panaikinus areštą, hipotekos kreditorius nepradėjo skolos iš įkeisto turto išieškojimo; įkeisto buto pardavimas vyko sklandžiai, komercinėmis sąlygomis, padengus įsiskolinimą, antstolis R. S. nutraukė vykdymo procesą, panaikino buto ir sąskaitų areštus, o AB „Kauno energija” užbaigė skolos išieškojimo procedūras. Ketvirta, tretieji asmenys V. S. ir A. S. yra įvykdę ieškovo ir atsakovės piniginę prievolę AB Parex bankui, AB Kauno energija, antstoliui R. S. pagal vykdomąjį raštą, pastarieji įvykdymą priėmė, todėl tretiesiems asmenims perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su ieškovu ir atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Penkta, pagal ieškovo ir trečiųjų asmenų pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, jog ieškovo į atsakovės sąskaitą darytų pavedimų datos ir laikotarpiai nesutampa su trečiųjų asmenų darytais mokėjimais bankui, komunalinių paslaugų teikėjui, antstoliui R. S., ir kt. Taigi, kreditoriai mokėjimų nedubliavo, be to, atliko mokėjimus sutuoktinių kreditoriams tada, kai ieškovas neišlaikė šeimos ir neprisidėjo prie jos finansinio stabilumo. Šešta, tretieji asmenys buvo finansiškai pajėgūs sumokėti būsto kredito įmokas, komunalinius mokesčius ir kt. skolas, kadangi V. S. 2011 m. ir 2012 m. iš buvusios darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) garantinio fondo gavo dideles išmokas (tai patvirtina byloje pateiktas 2010-01-01 – 2013-12-31 V. S. sąskaitos išrašas).
Atsiliepimas
24. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V. S. ir A. S. atsiliepime į ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo tretiesiems asmenims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
24.1. Pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai vertino į bylą surinktus rašytinius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas santuokos iširimas dėl ieškovo kaltės. Trečiųjų asmenų nuomone, byloje yra pateikti įrodymai (vaikų teisminės apklausos, psichologų išvados, vaiko teisių apsaugos išvados, 2015-11-24 Norvegijos karalystės teismo priimtas nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje, faktas, jog po 2012-02-12 G. S. smurto artimoje aplinkoje poros nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš šeimos namų ir gyveno su globėjais, ir kt.), patvirtinantys, jog santuoka iširo dėl G. S. nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto prieš šeimos narius, pasikartojančių pykčio priepuolių, kuriuos išprovokuodavo net ir menkiausi dalykai, jo emocinio, fizinio teroro bei fizinio smurto prieš žmoną ir vaikus, dėl ko pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė santuokos iširimo kaltininką, t. y., ieškovą, bei tinkamai pritaikė LR CK 3.60 ir 3.27 straipsnių nuostatas.
24.2. Nepagrįsti ieškovo argumentai, neva tai jis nežinojo, kad jo pervestos sumos atsakovei 2011 m., 2013-08-01 nėra pakankamos išlaikyti šeimą. Apelianto įvardinta 2013-08-01 pervesta atsakovei 36 000 Lt suma niekaip negalėjo būti ir nebuvo panaudota skolų tretiesiems asmenims dengimui. Juolab, kaip matyti iš pateiktų D. S. sąskaitos išrašų, didžioji šios sumos (18 000 Lt) dalis po kelių dienų buvo grąžina/pervesta į G. S. sąskaitą, likusi - nukreipta mokėjimams kitai paskirčiai.
24.3. Apelianto ginčijama skola tretiesiems asmenims susidarė dėl to, kad atsakovė viena vykdyti skolinius įsipareigojimus buvo finansiškai nepajėgi, o ieškovui šeimos finansine gerove nesirūpinus, siekiant išsaugoti šeimos būstą nuo priverstinio išvaržymo, tretieji asmenys savo sąskaita periodiškai mokėjo D. S. ir G. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kredito įmokas, šio buto komunalinių paslaugų mokesčius, būsto draudimo įmokas. Šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos: šeimai persikrausčius į Norvegiją, kur atsakovė iš pradžių nedirbo, o apeliantui nemokant buto išlaikymo mokesčių bei paskolos įmokų, akivaizdu, jog jis turėjo domėtis ir suprasti, jog skolos kaupiasi ir turės būti padengtos.
24.4. Apeliaciniame skunde ieškovo pateikti argumentai dėl tariamai netinkamai pritaikytų LR CK 3.60 ir 3.27 straipsnių nuostatų, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais, kas nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs LR CPK 263 ir 270 straipsnių nuostatas, nes šio savo teiginio apeliantas taip pat nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, tik abstrakčiais pasvarstymais. Ieškovas neįvardino, kurioje būtent dalyje teismo sprendimas yra tariamai nemotyvuotas, nedetalizavo, kokių tariamai svarbių įrodymų teismas neįvertino bei kaip tokie įrodymai būtų galėję pakeisti ar įtakoti bylos baigtį, nenurodė, kokiu aspektu šis skundo argumentas gali turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pan. Trečiųjų asmenų nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, tinkamai įvertino įrodymų visetą bei teisingai konstatavo ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepanaikintas.
25. Daugiau atsiliepimų apeliacinius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktų apeliacinių skundų argumentus.
27. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindų, kylančių iš to teisinių pasekmių, įrodymų vertinimo.
28. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad bylos šalys nuo 2017 m. balandžio 22 d. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovas reiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl ją sudariusių asmenų abipusės kaltės (2019-03-05 teismo posėdžio metu patikslintas reikalavimas) ir po santuokos nutraukimo šalims palikti prigimtines pavardes (1 t., b. l. 3–5, 100). Atsakovė priešieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės ir prašė priteisti jai iš ieškovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę (1 t., b. l. 22–25, 33–38). Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ir 2019 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį patenkino visiškai: nutraukė G. S. ir D. S. santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo G. S. paliko prigimtinę pavardę – S., D. S. – prigimtinę pavardę – S.; priteisė solidariai iš ieškovo G. S. ir atsakovės D. S. 5 415,64 Eur skolą tretiesiems asmenims V. S. ir A. S.; priteisė tretiesiems asmenims V. S. ir A. S. solidariai iš ieškovo G. S. ir atsakovės D. S. 1 013,67 Eur skolą, 1 599,89 Eur palūkanas ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš G. S. 500,00 Eur neturtinę žalą D. S.; paskirstė šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Atsakovė D. S. skundžia apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria D. S. po santuokos nutraukimo palikta prigimtinė pavardė – „S.“, prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą - po santuokos nutraukimo atsakovei D. S. palikti pavardę „S.“. Apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Taigi įstatymas leidžia po santuokos nutraukimo kiekvienam iš sutuoktinių pačiam nuspręsti, kokią pavardę (santuokinę ar ikisantuokinę) jis nori pasilikti po santuokos nutraukimo bei nenumato apribojimų šiai teisei įgyvendinti, išskyrus vieną išimtį, numatytą to paties straipsnio 2 dalyje (jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog santuoka iširo ne dėl atsakovės, bet dėl ieškovo kaltės, todėl LR CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis nagrinėjamu atveju netaikoma.
30. Ieškovas G. S. apeliaciniu skundu skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir 2019 m. spalio 30 d. papildomą sprendimą, prašo šiuos sprendimus panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį patenkinti, šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovės priešieškinį ir trečiųjų asmenų ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas pažeidė CPK 178-185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl apelianto, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nors yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, ieškovas prieš atsakovę nėra smurtavęs; dėl to nepagrįstai tenkintas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo; teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo solidariai su atsakove neegzistavusią skolą, jis pavedimu siuntė pinigus į atsakovės sąskaitą - per 2011 – 2013 m. pervedė 40 040,41 Lt (12 175,75 Eur), padengė jos įsiskolinimus už 18 699,17 Lt (5416 Eur); teismas papildomu sprendimu iš ieškovo priteisė 1599,89 Eur palūkanas ir 1013,67 Eur skolą tretiesiems asmenims; tretieji asmenys nepateikė įrodymų, jog sumokėjo 323,81 Eur žyminį mokestį, teigia, kad jie galimai sumokėjo tik 180,81 Eur žyminio mokesčio sumą, todėl teismas be pagrindo priteisė likusią žyminio mokesčio sumą; tretieji asmenys pateikė įrodymus, jog sumokėjo 569 Eur sumą už advokato teisines paslaugas (t.1, b. l. 126, o teismas priteisė iš ieškovo tretiesiems asmenims 1 298,00 Eur sumą išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Dėl santuokos iširimo priežasties
31. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu 2015 m. lapkričio 24 d. priimtas nuosprendis byloje Nr. 15-143137MED-STAV, kuriame G. S. nuteistas už ilgalaikį fizinį ir psichologinį smurtą prieš savo dukrą, fizinį smurtą prieš sūnų, dukrai ir sūnui siekiant apginti D. S. nuo G. S. smurtavimo (1 t., b. l. 57–68, 72–73). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktą rašytinį įrodymą – minėtą Norvegijos teismo nuosprendį, kas įrodo G. S. ne kartą sudavus sūnui ir dukrai smūgius į įvairias kūno vietas, naudojus grasinimus ateityje sužaloti savo vaikus, taip pat jų motiną D. S. Iš byloje pateikto Stavangerio apylinkės teismo teisminės apklausos protokolo (3 t. b. l. 13-55) matyti, kad bylą nagrinėjant Norvegijos teisme buvo nustatyti G. S. smurtiniai veiksmai tiek prieš nepilnamečius vaikus, tiek psichologinis smurtas prieš sutuoktinę D. S.. Tokie G. S. veiksmai buvo padaryti šalims gyvenant santuokoje, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl G. S. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors apeliantas teigia, kad LR CK 3.60 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija dėl santuokos iširimo priežasčių yra nuginčijama, G. S. nepateikė įrodymų, kad jis nėra smurtavęs prieš šeimos narius – savo nepilnamečius vaikus, bei kad apkaltinamasis 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendis byloje Nr. 15-143137MED-STAV dėl smurto prieš savo dukrą ir sūnų yra panaikintas. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto G. S. argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai nusprendė, kad santuoka iširo dėl jo kaltės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
32. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl G. S. kaltės, pagrįstai jo buvusi sutuoktinė D. S. reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė dėl G. S. veiksmų santuokos metu patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia Norvegijos teismo priimtas 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendis byloje Nr. 15-143137MED-STAV, kuriuo G. S. nuteistas dėl smurto prieš savo nepilnamečius vaikus, šiems siekiant apginti sutuoktinę nuo G. S. smurtavimo. Byloje nustatyta, kad dėl G. S. nusikalstamų veiksmų S. vaikai buvo paimti iš šeimos iki kol sulauks pilnametystės. Neabejotinai atsakovė D. S. patyrė nemažus išgyvenimus, dvasinę skriaudą dėl tokių G. S. nuskalstamų veiksmų pasekmių, dėl ko teismas pagrįstai sprendė, jog ji patyrė neturtinę žalą.. Kauno apylinkės teismas, nustatydamas priteistiną žalos sumą, pagrįstai priteisė D. S. 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto G. S. skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo
Dėl tretiesiems asmenims S. priteistų skolos ir palūkanų
33. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovei gyvenant santuokoje su ieškovu, tarp atsakovės ir akcinės bendrovės ,,Citadele Bankas“ 2006 m. liepos 19 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BK/0608/002, kuria D. S. suteikia 43 443,00 Eur (150 000,00 Lt) paskola, skirta buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o ieškovas laidavimo sutartimi bankui garantavo paskolos grąžinimą (1 t., b. l. 40–42, 43–45). Ieškovas ir atsakovė nemokėjo kredito grąžinimo įmokų pagal kredito sutartį. Byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 rugsėjo mėnesio, nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio mokėjimus už ieškovą ir atsakovę bankui atliko tretieji asmenys, bendra mokėjimų suma šiuo laikotarpiu 2 673,81 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei nemokant su buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu susijusių komunalinių išlaidų (t. y., mokesčių už buto šildymą), tretieji asmenys atliko mokėjimus už buto savininkus 2 710,84 Eur sumai už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio. Šalims įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal būsto ir gyventojų turto draudimo polisą Nr. 220 0024174/2011, kas metus buvo privaloma mokėti 30,99 Eur draudimo įmoką. Nustatyta, kad ir šią įmoką 2012 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo tretieji asmenys už buto savininkus (trečiųjų asmenų ieškinio 1 t. b. l. 111-114 priedai). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog A. S., už susidariusį įsiskolinimą už ieškovui ir atsakovei priklausančiam butui tiektą šiluminę energiją laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2012 m. birželio 20 d. yra sumokėjusi pagal antstolio reikalavimą 1 013,67 Eur sumą (2 t. b. l. 54, patikslinto ieškinio priedai).
34. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai iš ieškovo ir atsakovės tretiesiems asmenims reikalaujamas ieškiniu 5 415,64 Eur skolos ir patikslintu ieškiniu 1 013,67 Eur skolos sumas, šis reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis, CK 6.6, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.50 straipsnis, 6.51 straipsnis, 6.112 straipsnio 3 punktas, 6.242 straipsnis). Byloje nustatyta, jog tretieji asmenys V. S. ir A. S. yra įvykdę ieškovo ir atsakovės piniginę prievolę AB Parex bankui, AB Kauno energija, antstoliui R. S. pagal vykdomąjį raštą, buvę sutuoktiniai įvykdymą priėmė (CK 6.50 straipsnio 2 dalis), todėl tretiesiems asmenims perėjo reikalavimo teisės, susijusios su ieškovu ir atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pirmiau nurodomais motyvais atmeta apelianto G. S. apeliacinio skundo argumentus, jog jis atsakovei į sąskaitą 2011 – 2013 metais yra pervedęs (40 040,41 Lt) 12 175,75 Eur sumą ir tokiu būdu yra padengęs atsakovės įsiskolinimą 5 416 Eur sumai. Apelianto minimi pavedimai į atsakovės banko sąskaitą nėra susiję su mokėjimais grąžinant ,,Citadele Bankas“ 2006 m. liepos 19 d suteiktą 43 443 Eur paskolos sutartį, G. S. taip pat neįrodė, kad yra mokėjęs už nuosavybės teise turimam butui (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas, tiektą šiluminę energiją, mokėjęs už 2012 metus 30,99 Eur buto draudimo įmoką.
35. Byloje konstatavęs, jog ieškovas ir atsakovė nevykdė prievolių grąžinti bankui paimtą kreditą, mokėti privalomus mokėjimus už ieškovui ir atsakovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), nustatęs, kad įmokas sumokėjo tretieji asmenys byloje, Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu pagrįstai priteisė tretiesiems asmenims V. S. ir A. S. solidariai iš ieškovo G. S. ir atsakovės D. S. 1 599,89 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. S. ir D. S. be pagrindo naudojosi trečiųjų asmenų lėšomis, negrąžino už juos sumokėtų įmokų bankui, paslaugų teikėjams, todėl reikalavimas priteisti įstatymines palūkanas pagrįstas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Taip pat pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 5 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Kadangi ieškovas ir atsakovė iškėlus bylą teisme, prievolės tretiesiems asmenims sumokėti skolą nevykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jų procesines 5 procentų dydžio palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
36. Nustatyta, jog atsakovė pareikštame priešieškinyje suformulavo reikalavimą palikti jai santuokinę S. pavardę. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs santuoką, paliko jai prigimtinę pavardę „S.“. Teismas motyvuose nurodė, jog ji nepateikė prieštaravimų dėl ieškovo prašymo po santuokos nutraukimo jai palikti prigimtinę pavardę „S.“. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Taigi įstatymas leidžia po santuokos nutraukimo kiekvienam iš sutuoktinių pačiam nuspręsti, kokią pavardę (santuokinę ar ikisantuokinę) jis nori pasilikti po santuokos nutraukimo bei nenumato apribojimų šiai teisei įgyvendinti, išskyrus vieną išimtį, numatytą to paties straipsnio 2 dalyje (jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog santuoka iširo ne dėl atsakovės, bet dėl ieškovo kaltės, todėl CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis atsakovei netaikoma. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas visiškai nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą po santuokos nutraukimo palikti atsakovei jos ikisantuokinę pavardę, kas yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą patenkinti visiškai, skundžiamą teismo sprendimo dalį panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą, po santuokos nutraukimo paliekant atsakovei santuokinę pavardę – S. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl šalių turėtų išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paskirstymo
37. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 30 d. papildomame sprendime nurodė, kad tretieji asmenys S. už ieškinį ir patikslintą ieškinį šioje byloje sumokėjo 323,81 Eur žyminį mokestį, turėjo 1 298,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl trečiųjų asmenų ieškinį patenkinus visiškai, turėtas išlaidas lygiomis dalimis priteisė iš ieškovo ir atsakovės, t. y. iš kiekvieno po 816,70 Eur sumą (6 t. b. l. 53-56). Šioje dalyje teismo sprendimą skundžia ieškovas, skunde nurodoma, jog tretieji asmenys už ieškinį sumokėjo 122 Eur žyminį (t. 1, b. l. 114), už patikslintą ieškinį sumokėjo 58,81 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 32). Tad iš viso tretieji asmenys galimai sumokėjo 180,81 Eur žyminio mokesčio sumą. Teismas nepagrįstai nustatė, jog tretieji asmenys sumokėjo 323,81 Eur žyminio mokesčio sumą, todėl be pagrindo priteisė iš ieškovo pusę šios sumos, ši suma mažintina. Apeliantas taip pat nurodo, jog tretieji asmenys nepateikė įrodymų, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo1 298 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Susipažinus su bylos medžiaga, matosi, jog tretieji asmenys į bylą pateikė tik vieną apmokėjimą 569 Eur sumai už advokato teisines paslaugas (t.1, b. l. 126). Dėl to teismas nepagrįstai priteisė tretiesiems asmenims per dideles išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
38. Teisėjų kolegija nustatė, jog tretieji asmenys S. už ieškinį ir patikslintą ieškinį šioje byloje dviem mokėjimais sumokėjo 180,81 Eur žyminį mokestį (2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimas, sumokėta 122 Eur suma, pateikta teismui 2018 m. gruodžio 27 d., kartu su pirminiu ieškiniu ir 58 Eur suma, 2019 m. vasario 14 d. mokėjimas, pateikta teismui 2019 m. vasario 18 d., kartu su patikslintu ieškiniu). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog teismas be pagrindo tretiesiems asmenims iš ieškovo ir atsakovės priteisė 323,81 Eur sumą šioje dalyje, todėl papildomu teismo sprendimu priteista suma mažintina, priteisiant tretiesiems asmenims iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis 180,81 Eur turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
39. Teisėjų kolegija nustatė, jog 2019 m. sausio 18 d. tretieji asmenys S. pateikė teismui įrodymus (Dok. Nr. 7818), jog pagal 2019 m. sausio 11 d. mokėjimą yra sumokėję 569 Eur sumą advokato paslaugoms apmokėti. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. tretieji asmenys S. pateikė teismui įrodymus (Dok. Nr. 21104), jog pagal 2019 m. vasario 14 d. mokėjimą yra sumokėję 729 Eur sumą advokato paslaugoms apmokėti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tretieji asmenys byloje turėjo 1 298 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl trečiųjų asmenų ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos teismo priteistos iš ieškovo ir atsakovės pagrįstai.
Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų
40. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog teismas pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus, nes teismo sprendimas neatitinka teisėtumo, pagrįstumo reikalavimų, taip pat pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių bei įrodymų patikimumo, pusiausvyros, pakankamumo principų, ignoravo ieškovo paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, jais net nesivadovavo, jų neaptarė. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta ieškovo ieškinį, bei tenkina atsakovės priešieškinį ir trečiųjų asmenų ieškinį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma nepagrindžia ieškovo įrodinėjamų teiginių dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir pasekmių. Teigdamas, kad byloje netinkamai ištirti ir neteisingai įvertinti įrodymai, apeliantas turėtų ne tik išvardyti įrodymus, dėl kurių nepasisakė ar netinkamai pasisakė teismas, bet ir išsamiai atskleisti tokių įrodymų svarbą bylos išnagrinėjimo baigčiai. Apeliacinio skundo argumentai, apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo trūkumus, jei apeliantas konkrečiai neatskleidžia jų reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimą Nuoroda į formalų pažeidimą, nepateikiant išsamių argumentų, kad pažeidimas galėjo lemti sprendimo neteisėtumą, nėra tinkamas pirmiau nurodyto reikalavimo įvykdymas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo procesinį dokumentą dėl esminių procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantas skunde pakartodamas ieškinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime, bei Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. papildomame sprendime.
Dėl bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
41. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė D. S. turėjo 75 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, 369 Eur išlaidų advokato paslaugoms už apeliacinio skundo parengimą apmokėti, bei 1 138 Eur išlaidų advokato paslaugoms už atsiliepimo į G. S. apeliacinį skundą parengimą apmokėti (6 t. b. l. 48-52, 100-102, 103-107 ). Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, jos turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti, 369 Eur turėtos išlaidos advokato paslaugoms už apeliacinio skundo parengimą apmokėti priteisiamos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 138 Eur išlaidų advokato paslaugoms už atsiliepimo į G. S. apeliacinį skundą parengimą apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tas aplinkybes, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme atsakovę atstovavo ta pati advokatė, jog byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, jog parengtame atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės kartojami tie patys argumentai, kurie nurodomi atsakovės procesiniuose dokumentuose, pateiktuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkina atsakovės prašymą dalinai, priteisia iš ieškovo atsakovei 400 Eur sumą turėtoms išlaidoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Viso atsakovei iš ieškovo priteisiama 844 Eur turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma. Kitoje dalyje atsakovės prašymą priteisti turėtas išlaidas teisėjų kolegija atmeta (CPK 98 straipsnis).
42. Nustatyta, kad tretieji asmenys V. S. ir A. S. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 639 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (6 t. b. l. 95-99) rengiant atsiliepimą į G. S. apeliacinį skundą. Ieškovo G. S. apeliacinį skundą atmetus, trečiųjų asmenų turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. papildomą sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo D. S. palikta prigimtinė pavardė – S. Šioje dalyje priimti naują sprendimą, po santuokos nutraukimo D. S. palikti santuokinę pavardę – S.
Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. papildomu sprendimu priteistą tretiesiems asmenims V. S. ir A. S. iš ieškovo G. S. ir atsakovės D. S. iš kiekvieno po 816,70 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki iš kiekvieno priteistos 739,40 Eur sumos.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti D. S. (a. k (duomenys neskelbtini) iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 844 Eur turėtoms išlaidoms, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. Kitoje dalyje D. S. prašymą atmesti.
Priteisti V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 639 Eur turėtoms išlaidoms, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.