- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1051-883/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01272-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- T. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. V. atskirąjį skundą dėl Raseinių apylinkės teismo 2015-08-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1443-237/2015 pagal pareiškėjo T. V. skundą dėl nepagrįsto reikalavimo atlyginti vykdymo išlaidas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Raseinių rajono apylinkės teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio nustatyta tvarka 2015-08-24 gautas T. V. vardu paduotas skundas dėl nepagrįsto reikalavimo atlyginti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0069/07/05954.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-08-26 nutartimi atsisakė priimti skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Nurodė, kad skundą pasirašė ne pats T. V., o buvęs I. V. (T. V. mirusios sutuoktinės) įgaliotas asmuo, jos tėvas J. B.. Įgaliojimo atstovauti T. V., už jį pasirašyti, pateikta nebuvo, skunde nenurodyta, kad jį atstovautų kitas asmuo.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. V. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutartį ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad jokio skundo teismui jis nerašė ir neteikė. Teismas neteisingai nurodė, kad J. B. turėjo tik I. V. įgaliojimą, nes J. B. turėjo ir jo (T. V.) įgaliojimą. Teismas netikrino parašo autentiškumo, neklausė apie jokius pareiškėjo įgaliotus ar neįgaliotus asmenis. Teismas nustatė giminystės ryšį vien iš parašo, jo neapklausus ir neinformavus apie teismo procesą, kurio metu jis galėjo pateikti visus įgaliojimus ir pats jame sudalyvauti. Mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismas yra šališkas jo atžvilgiu, todėl prašo perduoti bylą nagrinėti bet kuriam kitam teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo skundą dėl nepagrįsto reikalavimo atlyginti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0069/07/05954 pasirašė ne pats T. V., o J. B., veikdamas pagal 2014-04-09 įgaliojimą (43 b. l.). Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats pareiškėjas T. V. atskirajame skunde nurodydamas, kad jokio skundo teismui jis pats nerašė ir neteikė.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo T. V. atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi jį padavė asmuo, turintis teisę jį paduoti.
Teismas pažymi, kad procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. CPK 111 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą ir pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. Kas gali būti fizinio asmens atstovais teisme, nurodoma CPK 56 straipsnio 1 dalyje, t.y. atstovais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sąjungos, jeigu jie atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Kiti asmenys gali būti atstovais pagal pavedimą kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais (CPK 56 str. 2 d.).
Kartu su atskiruoju skundu T. V. pateikė 2014-04-09 Kauno miesto 17-ojo notaro biuro išduotą įgaliojimą, kuriuo T. V. įgaliojo J. B. sudaryti susitarimus su advokatu ar jo padėjėju dėl teisinės pagalbos teikimo, rašyti jo vardu ir pasirašyti teismui ir teisėsaugos institucijoms pateikiamus prašymus, pareiškimus, skundus ir kitus procesinius dokumentus <...>, atstovauti jam visose teismo įstaigose ir teisėsaugos institucijose nagrinėjant civilines bylas, jo vardu pareikšti ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, dubliką, tripliką, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, visiškai ar dalinai atsisakyti ieškinio reikalavimų, pareikšti prašymus dėl proceso atnaujinimo, apskųsti teismo sprendimą ar nutartį <...>. Tačiau vien šio įgaliojimo pagrindu J. B. negali būti pareiškėjo T. V. atstovas teisme su visomis iš atstovavimo santykių kylančiomis teisėmis ir pareigomis, iš jų ir pasirašyti skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjo vardu, nes nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad J. B. priklauso CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų grupei, t.y. kad J. B. yra atstovas, kuris atstovauja savo artimam giminaičiui ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
CPK 111 straipsnio 6 dalis nustato, kad už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento. Skunde nebuvo nurodyto aplinkybės, dėl kurių jo negalėjo pasirašyti pats pareiškėjas T. V..
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ne vien įgaliojimo turėjimas lemia įgaliotinio galimybę savarankiškai atstovauti įgaliotąjį teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundą dėl antstolio veiksmų T. V. vardu padavė ir jį pasirašė neįgaliotas vesti bylą asmuo, dėl ko pagrįstai atsisakė priimti skundą.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutartį palikti nepakeistą.