Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. M. ir A. B., nukentėjusiesiems D. B. ir M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, nedirbantis, Šiaulių valstybinės kolegijos antro kurso studentas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2000-07-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistas 2004-11-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams 15 dienų, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji G. P. ir N. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. birželio 23 d., apie 23 val., Pakruojo rajone, Š. kaimo pušyne, netoli vandens telkinio – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams asmenims, suduodami nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems V. M., A. B., D. B. ir M. A., tuo padarydami nukentėjusiesiems V. M. ir A. B. nežymius sveikatos sutrikdymus, o D. B. ir M. A. sukeldami fizinį skausmą, taip savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis G. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog sutiko dvi merginas, kurios buvo nevietinės ir pasiūlė nueiti prie ežeriuko. Su juo kartu ėjo A. M. ir merginos E. ir Ž. Einant link ežeriuko, pamatė grupę jaunuolių, A. pasakė, kad gal jo kaimynas kažką švenčia ir nebijodami ėjo tolyn. Eidami pamatė, kad vienas jaunuolis pradėjo eiti link jų, tai buvo V. M. Matėsi, kad buvo neblaivus, įdomiai žiūrėjo į jį ir einant prasilenkdamas su pečiu jam trenkė, jis kažką sumurmėjo, tuomet sulaukė iš M. smūgio į veidą ir trenkė smūgį į veidą M. atgal. Pribėgę kiti M. draugai bandė jam smūgiuoti, tačiau merginos juos išskyrė. Tada jis grįžo atgal į šventę, pasipasakojo draugams, kas nutiko ir nusprendė nueiti pas tuos žmones pasikalbėti, kodėl taip yra, kad nebegali praeiti ir merginoms parodyti ežero, turi būti užkabinamas. Tai įvyko pernai, birželio 23 dieną, apie 23 valandą Š. kaimo pušyne, netoli vandens telkinio. Š. kaime buvo švenčiama Joninių šventė, tai buvo organizuota kaimo šventė. Ta kita kompanija, kuri šventė prie ežeriuko, buvo ne vietiniai. Jis iš jų pažinojo tik I. K., kuri yra iš jų kaimo ir draugauja su A. B., kurį taip pat pažinojo, o kitų nepažinojo, bet žinojo, kad jie yra iš S. kaimo. Eidami prie tos kompanijos antrą kartą pasikalbėti, jie ėjo šešiese. Kartu su juo ėjo N. B., K. S., A. M., visi vietiniai, šukioniečiai. Ėjo po du, kai kurie po tris, ėjo grupėje. Jis ėjo pirmas, nes norėjo surasti tą žmogų, su kuriuo buvo susimušęs. Jiems atėjus, matėsi, kad tie žmonės buvo nedraugiškai nusiteikę, nes kiekvienas turėjo po bambuko lazdą, kuriomis jie buvo apsitvėrę teritoriją, ir jam ieškant V., vienas iš jų trenkė jam su fakelu į šoną ir tuo metu jis jam trenkė atgal. Tada prieš jį atsirado M. ir jie susikibo, pradėjo grumtis, nuslydo nuo kalno, jis buvo parverstas, užgultas, tačiau kažkas M. nuo jo nustūmė. Po to atsikėlęs, jis užlipo ant kalno, matė, jog niekas nebesimuša, pradėjo kalbėtis, kas čia nutiko, girdėjo šūkavimus, kad kažkuris iš jų grupės neberado vieno žmogaus, pradėjo jo ieškoti, bet išgirdę, kad atvažiuoja policija, išėjo atgal į šventę. Antrą kartą prie tos kompanijos jie ėjo ne muštis, o su tikslu pasikalbėti, išsiaiškinti, kodėl jo nepraleido prie tvenkinio. Tie žmonės buvo neblaivūs ir kėlė grėsmę kitiems žmonėms. Žino, kad tokiu atveju reikia kviesti policiją. Tačiau jis norėjo tik pasiaiškinti, kodėl gyvendamas savo kaime, nebegali su merginomis nueiti prie tvenkinio. Jeigu žmonės elgiasi neteisingai, nejaugi jis negali nueiti ir pasakyti, ką jie čia daro. Kiek smūgių sudavė M. negali pasakyti, buvo abipusis stumdymasis, todėl smūgiai buvo suduoti ne į vieną vietą, mušėsi kumščiais. Ką tuo metu darė B. nematė. Jis nežino, kokius smūgius sudavė kitiems, bet nukentėjusių parodymuose nėra pasakyta, kad jis kažkuriam iš jų, išskyrus M., sutrenkė. Jis sudavė smūgius tik kumščiais, kojomis nespardė. Prie to vandens telkinio nueiti yra ne vienas kelias. Tačiau jis yra vietinis ir visuomet eina pro tą vietą. Jo tikslas nebuvo sugadinti jiems šventę, nenorėjo konfliktų, taip išėjo. Dėl jam suduoto smūgio jis niekur nesikreipė, nes kažkiek jaučiasi vyras. To žmogaus, kuris jam sudavė su bambuko lazda į šoną, jis neįsidėmėjo. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, nes yra kaltinamas tik dėl antro karto, o dantys M. buvo išmušti tada, kai ėjo pirmą kartą su merginomis. Sutinka su tuo, kad sukėlė fizinį skausmą, bet tai nebuvo tyčia, nes ne jis pirmas pradėjo konfliktą. Su A. B. jis nesimušė, o su D. B. vėliau draugiškai buvo kartu šventėje. Su M. nesusitaikė, nes M. prašo pinigų, kaip jis gali duoti pinigus, jeigu M. jį pirmas užpuolė ir pirmas sumušė. Nukentėjusių neatsiprašė. Gaila, kad žmonėms sukėlė fizinį skausmą, nes muštynės niekada nėra išeitis.

Kaltinamasis N. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su draugais buvo Joninių šventėje Š. kaime, šventė, buvo šiek tiek išgėręs. Šventėje jis buvo su K. S., I. A., E. P., A. A., savo panele, pussesere. Atėjo draugas G. P. kartu su A. M. ir pasakė, kad prie jo prisikabino stačiūniečiai, pasakė, kad nori eiti tenai ir išsiaiškinti, jeigu kiltų muštynės, kad jie galėtų jam padėti muštis, kad padėtų apsiginti, ir jie visi ėjo ieškoti teisybės. Nuėjus prie tų vaikinų, jų nepažino, nes buvo tamsu, konfliktas jau buvo kilęs, muštynės buvo prasidėję, nes jis nuėjo paskutinis, o kas su kuo mušėsi, nematė. Nuėjęs, tuojau kažką griebė ir pradėjo muštis, vėliau paaiškėjo, kad mušėsi su D. B. O kai pajuto smūgį iš nugaros pusės, atsisuko, trenkė smūgį, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo A. B. Juos pažino K. S., liepė baigti muštis, pasakė, kad saviškiai. K. S. jį nukėlė nuo A. B., kai jie voliojosi ir mušėsi. O nuo kalno jis buvo nustūmęs D. B., nes su juo pirmiausia susimušė. Pripažįsta, kad pažeidė viešą tvarką. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Įvykio vietoje policijos nesulaukė, nes išėjo atgal į šventę. A. B. atsiprašė tą patį vak. M. ir A. nemušė, todėl mano, kad M. žalos atlyginti neprivalo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. parodė, kad 2012 m. birželio 23 d. vakare su draugais prie Š. kaimo tvenkinio, ant kalniuko šventė savo gimtadienį. Teritoriją buvo apsitvėrę degančiais fakelais. Apie 23 val. sugalvojo eiti į tualetą ir eidamas takeliu, pamatė ateinančius nepažįstamus asmenis, su kuriais prasilenkiant, netyčia su vienu iš jų susitrenkė pečiais. Jis kažką pasakė ir patyrė smūgį į kairį skruostą, po kurio atsisėdo ant žemės, pajuto burnoje svetimkūnius, išspjovęs pamatė, kad tai dantų nuolaužos. Tuo metu prie jo pribėgo draugai, jam atrodo, kad A., D., merginos, kurie patraukė nuo jo tuos asmenis. Tai buvo G. P. ir A. M. Kažkas sakė, kad „traukitės, baikite, nebesimuškite“. Nueidamas P. pasakė, kad „aš dar sugrįšiu“, ar „sugrįšiu su daugiau“, gerai nebeatsimena. Jam atrodo, kad Ieva tuo metu skambino policijai, kad neįvyktų dar didesnio konflikto, kad jų neprimuštų, nes suprato, kad geruoju tai nesibaigs. Jis pirmas P. nesudavė, jokio konflikto su juo neieškojo, ir po suduoto smūgio, atgal P. smūgio nesudavė. Anksčiau P. nebuvo matęs ir nepažinojo. Netrukus sugrįžo kokie septyni asmenys, nes jie nėjo būryje, o atbėgo ir iš karto bėgo link kažkokio konkretaus asmens, prasidėjo maišalynė. Iš jų veiksmų nebuvo jokio gražaus pokalbio, visi lėkė ir puolė muštis. Jis atsitraukė ir pamatė, kad prie jo artinasi kokie trys asmenys, vienas trenkė jam į veidą, su kažkuriuo susigrūmė ir nukrito nuo kalno. Nukritus nuo kalno, buvo du ar trys asmenys, tiksliai pasakyti negali, nes užsidengė rankomis veidą ir patyrė smūgius į šonus, galvą iš rankų ir kojų. Vienas iš tų asmenų buvo P. Kai atsidengė veidą, tie asmenys lipo į kalno viršų. Kai merginos pradėjo šaukti, jog iškvietė policiją, kad neranda M. A., kaip vėliau paaiškėjo, M. buvo nustumtas nuo kalno, matomai jie išsigandę policijos, pasišalino, nes užlipęs ant kalno, matė juos nueinančius takeliu atgal. Policija atvažiavo vėliau, kadangi nežinojo tiksliai kur važiuoti, aiškinosi, galvojo, kad šventėje, buvo nuvažiavę į kitą ežero pusę. Kai policija atvažiavo, antras konfliktas jau buvo pasibaigęs. Jo niekas neatsiprašė. Dėl žalos atlyginimo skambino P. ir sakė, kad „nieko nepeši, patys kalti, patys ir gavote“. Dantų jis nesusitvarkė, nes neturi pinigų. Gydytojas jam diagnozavo nuskeltus dantis, buvo sumuštas žandikaulis. Konkretaus dokumento dėl dantų sutvarkymo neturi. Reiškia 3000 litų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už dantų sutvarkymą ir už patirtą moralinį stresą, pažeminimą, fizinį skausmą, nes buvo sumuštas, buvo ištinęs žandas, buvo mėlynės ant šonų, skaudėjo kokią savaitę. Kas sumušė kitus nukentėjusius nematė. Negali pasakyti, ar jam sudavė B., nes jo prie savęs nematė. Jis tą vakarą buvo išgėręs, bet girtas nebuvo. Iš jo pusės draugų kaltinamųjų atžvilgiu smurto nebuvo. Jis nematė, kad iš jo draugų kuris nors vienas būtų su lazda sudavęs P., jis pats nesudavė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. parodė, kad tą vakarą prie Š. kaimo tvenkinio šventė M. gimtadienį. Įsikūrė, pasistatė palapines, susismaigstė fakelus. V. ėjo į tualetą ir įvyko kažkoks konfliktas. Jie pribėgę pamatė, kad V. sėdi susiėmęs už žandikaulio, pasakė, kad gavo. Jis pasakė, kad „tiek to, nenorime konflikto, eikite iš kur atėję“. P. supykęs kažką pasakė, kad „mes dar grįšime su daugiau“ ir nuėjo, o jie grįžo į savo palapinę ir šventė toliau. Po keleto minučių vienas iš jų pasakė, kad kažkas juda, ateina. Jis išlindęs iš palapinės, pamatė, kad jų ateina daug, priėję tuojau pradėjo juos gaudyti. Jį gaudė B., trenkė jam į veidą, abu susistumdė, parkrito ant žemės. Po to kažkaip viskas aprimo ir atsikėlęs nuo žemės, pamatė, jog visi išeina. Vėliau atvažiavo policija. Policiją iškvietė jo mergina K. Su B. jie susitarė draugiškai, B. jo atsiprašė ir atlygino padarytą žalą. Civilinio ieškinio jis atsisako, nes B. atlygino. Jokių pretenzijų B. neturi. Jis mušėsi tik su B. Kas mušė kitus nukentėjusius jis nematė. Iš pradžių jis norėdamas išvengti konflikto, su B. bandė kalbėtis geruoju, bet B. sakė, kam jie primušė jų merginas, ar grasino. Jam atrodo, kad P. nuėjęs savo draugams kažką primelavo dėl merginų, todėl daugiau visi ėjo jų mušti. Jis nematė, kad kas nors iš jų tarpo būtų mušęs su bambukine lazda P. Jis P. nemušė. P. kompanija iš pradžių link jų ėjo, po to bėgte pribėgo ir juos visus „nušlavė“. Tai nebuvo draugiškas pokalbis, nes iš karto puolė ant jų.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad tą vakarą į V. gimtadienį jis atvyko paskutinis. Jų teritorija buvo aptverta fakelais, stovėjo palapinės, automobiliai. Jis nematė, tačiau iš pasakojimų suprato, kad V. ėjo į tualetą, išgirdo šauksmą, kad muša V. Tada nubėgo ir bandė išskirti. V. buvo susiėmęs už žandikaulio ir sakė, kad jam nuskėlė du dantis. Suprato, kad tarp V. ir kito asmens įvyko konfliktas. Smūgių nematė, nes tuo metu į juos stovėjo nugara. P. nueidamas grasino, įžeidinėjo visokiais žodžiais, paukščių pavadinimais, flamingais, sakė, kad „mums parodys, kad čia gali drąsiai vaikščioti ir daryti ką nori“. Praėjus trumpam laiko tarpui, pamatė, kad link jų artinasi grupė jaunuolių, kurie draugiškai nenusiteikę, suprato, kad gali kilti grumtynės. Šių asmenų jis nepažino, nežino, kas su kuo mušėsi. Pažįstamas šiek tiek buvo su I. A., bet ką tuo metu jis darė, nematė. Jis buvo nustumtas nuo kalno, o kai išlipo atgal, pamatė, kad viskas eina į pabaigą, skirstosi, merginos šaukė, kad pasigedo M. ir visi ėjo jo ieškoti, o vietiniai pasišalino. Po to su Irėnijumi jis kalbėjosi, dėl ko įvyko toks konfliktas, ir paaiškėjo, kad P. savo kompanijai primelavo, kad jie nuskriaudė jų paneles, užkabino jį patį. Jis mano, kad tai buvo specialus kurstymas. Jis su Irėnijumi grįžo į Š. kaimo šventę, ten P. pasakojo draugams apie tą įvykį savo istoriją, tačiau realiai taip nebuvo. Kaltinamieji jo neatsiprašė, tačiau jis niekam pretenzijų neturi. Jis nematė, kad kuris iš jų tarpo būtų pasiėmęs lazdą. Jis pats lazdos neturėjo.

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad birželio 23 dieną iš Šiaulių atvažiavo į V. M. gimtadienį. Jam buvo pranešta, kad gimtadienis vyks netoli Š. kaimo, prie ežero. Atvažiavus pradėjo ruošti palapines, įsikūrė. Matėsi, kad netoliese vyksta kaimo šventė ir iš karto buvo aišku, kad gali kilti kažkokie konfliktai, nes jie buvo ne vietiniai. Jis žino, kad vyksta tokie dalykai: savas, ne savas, mūsų kaimas, jūsų kaimas. Kaip kaltinamasis P. ir sakė, kad „čia mano kaimas ir aš tenai darau tvarką“. Matė, kad prie ežero vaikščiojo žmonės, ateidavo tai po du, tai po tris, tai parūkyti, pasižiūrėdavo į jų stovyklavietę ir buvo jaučiama, kad jie užkliūna. Pirmo konflikto ir suduoto smūgio V. M. jis nematė, nes buvo pavėsinėje. Jis tik matė nueinantį kaltinamąjį, kuris necenzūriniais žodžiais juos įtikinėjo, kad jie čia ne vietiniai, kad pamatys, kas jiems bus nuo Š. kaimo bendruomenės. Po kurio laiko būnant pavėsinėje, išgirdo merginų šūksnius, jog ateina. Išlindęs iš pavėsinės, pamatė ateinančius ne šešis asmenis, o jų buvo daugiau, gal net aštuoni ar dešimt. Jų ėjimas nebuvo pasivaikščiojimas po miškelį ir ateiti draugiškai pakalbėti, tai buvo keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai į jų pusę. Būdamas kultūringas ir civilizuotas žmogus, jis atsistojo pavėsinės priekyje ir pasakė, kad „vyrai, stop, kas čia darosi, sustokite, pakalbėkime“, bet du asmenys paleido smūgius, o kas tokie negali pasakyti, prarado sąmonę, buvo nustumtas nuo kalno ir toliau atsimena, kad išgirdo šūksnius, jog jo ieško ir nusileidę nuo kalno jį paėmė V. M. ir dar kitas draugas. Ant kalno jis pamatė stovinčius šukioniečius, kurie laidė replikas, kad „pažiūrėsim kaip jūs iš čia išvyksite, kas toliau bus su jumis“, o kai atvažiavo policija, jie jos net nelaukę, akivaizdžiai pasišalino iš įvykio vietos. Jie visi patyrė moralinę žalą, nes negalėjo vairuoti mašinų, merginos verkė, šaukė, nežinojo, ką daryti, gal dar ateis ne dešimt, bet dvidešimt jų mušti. Policijos pareigūnai pasakė, kad nieko negali padėti, kad jie patys kalti, jog atvažiavome į Š. Tada jie ieškojo draugų, kas galėtų jų mašinas parvaryti pas V. M. į sodybą, kad galėtų pernakvoti. Jų teritorija buvo aptverta fakelais, nes fakelai padėjo apsiginti nuo uodų ir apšvietė teritoriją, bet kad kažkas iš jų muštųsi su fakelais, nematė, nebent tuo momentu, kai jis buvo nustumtas nuo kalno. Nematė, kad fakelai būtų buvę ištraukti, visi buvo savo vietose. Jis nematė, kas jį mušė, kas mušė kitus, taip pat negali pasakyti, nes įvykio metu buvo išgėręs, buvo prietema, nesitikėjo smūgių. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi į gyvenimą žiūri pozityviai ir tą dieną ištrynė iš savo gyvenimo, džiaugdamasis tuo, kad nepatyrė didesnių nuostolių. Jis nenori bendrauti su tokiais, kurie elgiasi neadekvačiai. Jis atvažiavo iš Šiaulių pas draugą į gimtadienį, o patyrė smurtą. Tyrėjai taip pat pasakė, kad tų žmonių daugiau matyti ir apie juos girdėti nenori.

Liudytoja R. J. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji V. M., A. B., D. B. ir M. A., papildomai nurodydama, jog ji matė keliu ateinančius du vaikinus, kurie eidami kažkaip su V. susidūrė pečiais ir P. trenkė V. smūgį, V. smūgio nesudavė, kad po muštynių matė mėlynes A., V. matėsi kraujosruvos, M. buvo problemos su koja.

Liudytoja I. K. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji V. M., A. B., D. B., M. A. ir liudytoja R. J., patvirtindama, jog ji paskambino policijai, paėjusi į nuošalę, kai pamatė vaikinus, ateinančius antrą kartą.

Liudytojas A. M. parodė, kad Joninių šventėje susitiko G. P. ir susipažino su dviem merginomis. Sugalvojo nueiti prie vandens telkinio. Eidami takeliu matė švenčiančią jaunimo kompaniją, kurių nepažino. Jis ėjo priekyje ir prasilenkė su vaikinu, kuris praeidamas iš peties trenkė G. į petį. G. paklausė „kas yra“ ir tada tas vaikinas G. trenkė su kumščiu, tada G. trenkė jam atgal, abu susikibo. Prie jų priėjo dar vienas vaikinas, susimušė, merginos pradėjo juos skirti, išskyrė ir jie grįžo atgal į šventę. Šventėje sutiko draugus ir pasisakė, kad kažkokie nepažįstami vaikinai užsikabino, todėl grįžo išsiaiškinti dėl ko viskas įvyko. Kai jie grįžo atgal, tie vaikinai rankose turėjo bambuko lazdas, jam ir G. trenkė, susikibo. Viskas vyko labai greitai. Jis nežino, kodėl jie rankose turėjo bambuko lazdas, gal ne taip juos suprato. Aiškintis ėjo jis, G. P., N. B., I. A., K. S., o kitų jis nepažino. Muštynes nutraukė jų merginos, nes pasakė, kad atvažiuoja policija. Jie policijos nesulaukė, grįžo atgal į šventę. Tą vakarą G. P. buvo visiškai blaivus. Prie vandens telkinio galima nueiti ir kitais takeliais, tačiau šis takelis buvo geresnis už kitus, todėl jie ėjo takeliu per kalniuką. Jeigu jis švęstų ant to kalno ir pro šalį vaikščiotų kažkokie pašaliniai, tai jam turbūt nepatiktų. Muštynių metu jis stovėjo ant kalno, šone, nieko nedarė, nes nenorėjo kištis. Kokius konkrečius veiksmus atliko kaltinamieji nematė, nes jie išsiskirstė, mušėsi ne vienoje vietoje, judėjo. Po muštynių jis su S. grįžo į šventę, o kur nuėjo kiti nematė. Jam atrodo, kad bambukinę lazdą muštynių metu jis matė D. B. rankose, tačiau garantuotas nėra.

Liudytojas I. A. parodė, kad buvo Joninių šventėje, kuri vyko Š. kaimo mokyklos stadione, su draugais N. B., K. S. ir dar keletu draugų, merginų. Atėjo G. P. ir pasakė, kad už nieką gavo kumščiu į veidą, pakvietė eiti ir pasikalbėti su tais, kurie jam sudavė. P. nesakė dėl ko sudavė, nesakė ar jis pats sudavė, sakė, kad stačiūniečiai. Jis suprato, kad jie eis tik kalbėtis ir aiškintis. Tačiau nuėję nesikalbėjo, nes kai kurie žmonės iš karto pradėjo muštis. Jis matė, kad G. P. su kažkuo mušėsi, N. B. mušėsi su B. A., nes jis stovėjo ant kalno ir skyrė žmonės, kurie stumdėsi. Ant kalno buvo tamsu, šurmulys, todėl negali pasakyti, kuriuos išskyrė. Jie ėjo su K. S., N. B., G. P., Š. T., A. M. Ant kalno žmonių buvo gal aštuoni, gal dešimt, buvo ir moterų, vyrai gal šeši, moterys gal keturios, vieni buvo palapinėje, kiti kažkur už kampo, jis jų neskaičiavo. Be žmonių, ant kalno dar buvo palapinės, mašinos, deglai, stalas. Jis buvo truputį išgėręs. Jiems beeinant aiškintis, jis ėjo pirmas ir matė, kaip su deglu kažkuris sudavė G., o kuris nematė. Jam atrodo, kad kliuvo ir N. B., nes buvo sužeista ranka. Jie nuėjo ir prasidėjo muštynės. Besimušančius skyrė jis, K. S. skyrė N. su B., skyrė mergaitės, sakė, kad „baikite, baikite“. Kažkas kvietė policiją, ne iš jų pusės, o iš anų, kurios sulaukė būdami ant kalno. Atvažiavus policijai, jis buvo ant kalno, o visi kiti buvo išėję į šventę. Ar tą vakarą G. P. buvo išgėręs, negali pasakyti, geriančio jo nematė. Einant link kalno, ar jie ėjo vienu takeliu, ar ne vienu, neatsimena. Jis ėjo ne pirmas, gal trečias, o gal ketvirtas. Pirmas ėjo G. P., N. B. antras, o jis gal trečias. Link kalno jie ėjo ramiai, normaliai, nebėgo. Jis nematė, kad nukentėjusieji būtų ėję link jų, jie ėjo link nukentėjusiųjų. Susidūrimo metu necenzūrinių žodžių negirdėjo. Muštynių metu jis nesudavė niekam nė vieno smūgio.

Liudytojas K. S. parodė, kad įvykio dieną jis su draugais buvo Š. kaime vykusioje Joninių šventėje. Apie 23 valandą priėjo G. P. su A. M. ir pasakė, kad jam pušyne, ant kalno, prie vandens kažkas trenkė į veidą, o kas trenkė ir dėl ko trenkė nesakė. Jie visi išėjo pasikalbėti, perspėti žodžiais. Ėjo jis, N. B., I. A., A. M., G. P. ir Š. T. Nuėję rado penkis ar šešis vaikinus ir keturias merginas. Jis pažino A. ir D. B. bei I. K. G. P. ėjo pirmas kalbėtis ir jam buvo smogta su fakelu, o kuris smogė nežino, neįsidėmėjo. Smogė su degančiu fakelu, nes jie buvo sustatyti ant žemės. Po to prasidėjo šurmulys, pradėjo visi stumdytis, stumdėsi N. B., G. P. Kai N. B. susistumdė su A. B., jis juos išskyrė. Daugiau kas su kuo mušėsi nematė, nes kol skyrė N. ir A., nežiūrėjo, ką darė kiti. Muštynės užtruko neilgai. Ką šventė ta kompanija ant kalno, jis nežino, nematė, kaip jie ten sėdėjo. Jiems ateinant, viena iš panelių pradėjo šaukti, kad „ateina, ateina“ ir jie visi subėgo į vieną vietą. Įvykio metu jis buvo truputį išgėręs. Jis nieko nedarė ir nieko nemušė, tik išskyrė B. su B., o kai išskyrė, visi jau buvo nusiraminę. Nematė, su kuo mušėsi G. P. Jam atrodė, kad tą vakarą G. P. buvo blaivus.

Liudytoja D. K. parodė, kad jie atvažiavo švęsti V. gimtadienio, buvo graži diena, o atėjus vakarui, pro juos eidavo žmonės prie to ežero, nesklandumų nebuvo. Ėjo du vaikinai ir dvi merginos, ar nepraėjo, ar užkliudė su pečiu V., ji pamatė, kad įvyko susistumdymas ir V. į veidą sudavė P., draugai puolė juos skirti. Atsimena vieno jaunuolio žodžius, kad „mes dar grįšime“. Sutemus, ji su tokia A. ėjo pasivaikščioti link miško, buvo gan tamsu ir grįžtant pamatė link jų stovyklavietės daug bėgančių jaunuolių. Pamačiusi bėgančius vaikinus, ji pradėjo šaukti, kad puola, ir jos abi su A., streso būsenoje bėgo link savo buveinės. Iš atbėgančių vaikinų buvo panašu, kad bėga muštis. Prasidėjo muštynės. Ant V. šoko trys jaunuoliai, mušė ir A. V gulėjo ant žemės užsidengęs galvą, jį spardė trise, o kurie pasakyti negali. A mušė dviese, vienas iš priekio, kitas iš nugaros. Buvo toksai „jovalas“. Ji pasigedo savo draugo M., isteriškai pradėjo šaukti, puolė ieškoti, klausinėjo, kur M. Ji nematė, ar M pats nukrito, ar jį kas nustūmė nuo skardžio, tačiau pamačius tokį skardį, kažin ar žmogus pasiryžtų pats nuo jo šokti. Tuo momentu kai ji šaukė ir ieškojo M. jaunuoliai nustojo muštis ir pradėjo klausinėti, kas tas M., nes jo nepažinojo. Kiti draugai kvietė policiją. Tie jaunuoliai, sužinoję, kad policija atvyksta, pabėgo. M. buvo nukritęs nuo skardžio ir kai jie su M. užlipo į viršų, policija jau buvo atvažiavusi. Policijos pareigūnai klausinėjo, kas ir kaip buvo, liepė jiems iš tos vietos išvažiuoti. Išvykus policijai, jie susikrovė daiktus ir išvyko. Jai tas įvykis nepatiko, nes buvo sugadinta šventė. Po to įvykio M. skaudėjo žandikaulį, koją, išorinių sužalojimų nebuvo.

Liudytoja Ž. B. parodė, kad klube susipažino su G. P., kuris pakvietė atvažiuoti į Joninių šventę ir jos su pussesere atvažiavo. G. sakė, kad yra tik vienas keliukas nueiti prie vandens telkinio ir jie prie vandens telkinio ėjo pro tą švenčiančią kompaniją. Jiems einant, ėjo nukentėjusysis M. ir su pečiu kliudė G., bet ar tai buvo specialus veiksmas, ar ne, negali pasakyti. M. buvo neblaivus. Prasilenkę jie susistumdė, bet kad rankos kumščiu būtų suduota į veidą, ar į kitą sritį, ji nematė. Prasilenkę jie susimušė rankomis, G. dar nuvilko striukę. Atėję kiti asmenys skyrė juos vieną nuo kito. Kai jie buvo skiriami ar kas nors, kam nors sakė grasinančius žodžius, ji neatsimena, nes buvo išsigandusi.

Liudytoja E. P. parodė, kad su G. susipažino klube ir jis pasiūlė atvažiuoti į Joninių šventę. Jos atvažiavo, pabuvo ir pasiūlė nueiti pasižiūrėti prie tvenkinio, kadangi labai gražios vietos. Keturiese ėjo link tvenkinio ir matė, kad kompanija kažką švenčia. Vienas vaikinas iš tos kompanijos prisikabino prie G. ir jį sumušė. Buvo labai nemaloni situacija, vienas tvenkinys ir negalima praeiti pasižiūrėti. Matėsi, jog tas vaikinas atrodė gerokai išgėręs, nes būdamas blaivus prie nepažįstamo vaikino, einančio su panelėmis tikrai nesikabintų. Tas vaikinas, kuris prisikabino prie G., yra V. M.. Prie tvenkinio jie ėjo keturiese, tai yra, G., ji, jos pusseserė Ž. ir G. draugas, kurio vardo neatsimena. Ji buvo blaivi, nes vairavo automobilį. Jis tikrai nematė, ar G. ir jo draugas buvo išgėrę. G. sakė, kad prie tvenkinio galima nueiti tik tuo takeliu. Link tvenkinio ėjo išsirikiavę, tai yra, prieš ją ėjo G. su Ž., o ji iš paskos su G. draugu. Jai atrodo, kad užkabinimas su pečiu buvo tyčinis, tačiau to netvirtina. Pirmiausia V. M. sutrenkė su kumščiu G. ar į veidą, ar į petį, gerai nematė, nes iš karto pasitraukė į šoną. Jie susistumdė, G. tam vaikinui gal irgi sudavė, gal gynėsi, logiška yra gintis. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Ką reiškia užsikabino, tei reiškia prisikabinti prie žmogaus, kuris eina pro šalį nieko nedarydamas, nešnekėdamas. Užsikabinimas buvo tuo, kad susitrenkė pečiais, galėjo eiti ir praeiti, kam reikėjo pirmam (M.) pradėti muštynes. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad tiksliai nežino, todėl jos parodymuose taip ir užrašė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (7-9 b. l., 1 t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, Š. kaime esantis pušynas.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (10-11 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam V. M. kraujosruvos kaktos dešinėje ir pilvo kairėje klubinėje srityje padarytos bukais kietais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (15-16 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiojo V. M. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (25 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiajam A. B. nubrozdinimai dešiniame ir kairiame momenyje, dešiniame skruoste, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke padaryti bukais kietais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (28 b. l., 1 t.) matyti, kad nukentėjusiojo A. B. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais, kad sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai.

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo V. M. ir įtariamojo G. P. (77-79 b. l., 1 t.) matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo duotų parodymų.

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo A. B. ir įtariamojo N. B. (84-85 b. l., 1 t.) matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo duotų parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Į r odymų vertinimas i r veikos kvalifikavima s

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų G. P. ir N. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jie viešoje vietoje – Pakruojo rajone, Š. kaime, pušyne, netoli vandens telkinio, veikdami bendrininkų grupėje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, tyčia, suduodami rankomis ir spirdami kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiesiems, padarė nukentėjusiesiems V. M. ir A. B. nežymius sveikatos sutrikdymus bei nukentėjusiesiems D. B. ir M. A. sukėlė fizinį skausmą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamųjų G. P. ir N. B. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad vieta pušyne, netoli vandens telkinio, tuo labiau, kad kitoje pusėje vyko kaimo Joninių šventė, yra viešoji vieta. Kaltinamieji G. P. ir N. B., veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, tyčia, matant aplinkiniams, sumušdami nukentėjusiuosius V. M., A. B., D. B. ir M. A., smurtavo prieš juos, padarydami V. M. ir A. B. nežymius sveikatos sutrikdymus, o kitiems dviems nukentėjusiesiems sukeldami fizinį skausmą. Jie numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužaloti žmonės, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jie šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamieji, veikdami be aiškios motyvacijos, anot jų atėję pasikalbėti, nukentėjusiuosius mušę rankomis ir spardę kojomis, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji G. P. ir N. B., įvykdę viešosios tvarkos pažeidimą, veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras, dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). Iš šioje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų, akivaizdu, kad jie veikė sutartinai, kaip bendrininkai.

Kaltinamojo G. P. parodymai, kad jie ėjo ne muštis, o tik pasiaiškinti, kodėl savo kaime su merginomis nebegali nueiti prie tvenkinio, prie kurio eidamas jis buvo užkabintas V. M. ir gavo smūgį į veidą, kad atėjus pasiaiškinti, jis iš karto gavo (nežino nuo ko) su fakelu į šoną, sudavė tam davusiam atgal ir prieš save pamatė V. M., su kuriuo susimušė, bet mušėsi tik rankomis, kojomis nespardė, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo V. M. parodymai, kad jam smūgį į veidą pirmas sudavė G. P. ir pažadėjo grįžti ne vienas, kad po kiek laiko prie jų stovyklavietės sugrįžo kokie septyni asmenys, kurie nėjo būryje, o atbėgo ir iš karto bėgo link kažkokio konkretaus asmens, kad iš jų veiksmų nebuvo jokio gražaus pokalbio, visi lėkė ir puolė muštis, kad jis buvo mušamas ir spardomas ne vieno asmens. Kad kaltinamieji, atėję su kitais asmenimis prie ant kalno buvusių nukentėjusiųjų, su jais mušėsi patvirtina nuoseklūs kitų nukentėjusiųjų A. B., D. B., M. A., liudytojų R. J., I. K., D. K., A. M., I. A. ir K. S. parodymai. Liudytoja D. K. dar patvirtino, jog ji matė, kaip V. M. mušė ne tik rankomis, bet ir spardė kojomis. Liudytojos Ž. B. ir E. P. šių muštynių nematė. Taip pat nukentėjusiųjų V. M. ir A. B. parodymus dėl jiems padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų įvykio aplinkybėse nurodytu laiku patvirtina ir byloje pateiktos specialisto išvados.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 str.).

Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 bei 58 straipsniuose.

Kaltinamasis G. P. yra teisiamas pirmą kartą (129 b. l., 1 t.), nebaustas administracine tvarka (130 b. l., 1 t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (131 b. l., 1 t.), gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio ir gyvenimo būdo nusiskundimų neturi, kaimo bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (133, 134 b. l., 1 t., 64-65 b. l., 2 t.), mokosi Šiaulių valstybinės kolegijos verslo ir technologijų fakulteto aplinkos apsaugos studijų programos antrame kurse ir mokymo įstaigos charakterizuojamas gerai (28, 29 b. l., 2 t.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinanti aplinkybė, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesitarė dėl žalos atlyginimo ir jos neatlygino, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 3 p. ir 5 p.

Kaltinamasis N. B. teisiamas trečią kartą, tačiau teistumas jam išnykęs (138-139, 140-141, 142-144 b. l., 1 t.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (145-147 b. l., 1 t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (148 b. l., 1 t.), gyvena vienas, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio ir gyvenimo būdo nusiskundimų neturi (149, 150 b. l., 1 t.), dirba, darbovietės charakterizuojamas gerai (152, 153 b. l., 1 t.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiojo A. B. ir atlygino jam padarytą žalą, kuris jam pretenzijų neturi, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, paskiriant jam piniginę baudą (BK 41 str., 47 str.).

Nukentėjusiojo V. M. 1500,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nuskeltus dantis atmestinas, kadangi šioje byloje dėl šio įvykio nepateiktas kaltinimas kaltinamajam G. P., kurį nurodo nukentėjusysis, kaip asmenį nuskėlusį jam dantis, suduodant smūgį su kumščiu į žandikaulį (BPK 113, 115 str.).

Procesas dėl nukentėjusiojo A. B. 2000,00 litų civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas, kadangi kaltinamasis N. B. žalą jam atlygino (BPK 107 str.).

Nukentėjusiojo V. M. 1500,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų G. P. ir N. B., kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamųjų, kaip bendrininkų, neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad V. M. dėl kaltinamųjų G. P. ir N. B. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį nustatė teismo medicinos ekspertas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis jautė pažeminimą ir emocinį sukrėtimą, nes buvo užpultas ir sumuštas su draugais švenčiantis savo gimtadienį. Teismas, įvertinęs šias pasekmes ir kaltinamųjų kaltę, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Nukentėjusiajam V. M. padaryta žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų G. P. ir N. B., vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose. Suformuota praktika reglamentuoja, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Teismų praktika. Nr. 29, 440-506 psl.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

N. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti 6 MGL (780 Lt) dydžio pinigine bauda.

Išaiškinti nuteistajam N. B., kad bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės papildomai antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Priteisti 1500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam S. kaime, Pakruojo rajone, solidariai iš nuteistųjų G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Š. kaime, Pakruojo rajone, ir N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl nukentėjusiojo A. B. 2000,00 litų civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiojo V. M. 1500,00 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.