Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Aldonai Vitkauskienei, nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminei atstovei K. K., nedalyvaujant mažamečiui nukentėjusiajam I. K., dalyvaujant kaltinamajam J. A. ir jo gynėjui advokatei Laimutei Leonavičienei teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,-

J. A., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, iš dalies neįgalaus, nedirbančio, anksčiau neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. A., 2012 m. rugsėjo 14 d. apie 16 val., prie ūkinio pastato vištidės, esančios (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), tyčia, iš pykčio, norėdamas sudrausminti, panaudojo fizinį smurtą: sudavė ranka bei mediniu pagaliu daugiau negu vieną kartą nukentėjusiajam mažamečiui I. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nugarą bei sėdmenis ir padarė jam poodinę kraujosruvą kryžmenyje, kas sukėlė jo dvasinius išgyvenimus, kurie sąlygojo nukentėjusiojo mažamečio būsenos emocinius pakitimus tai yra tokiu būdu nežymiai sužalojo mažametį I. K. bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. Jis parodė, kad 2012-09-14 apie 15 val. atėjęs kaimynas P. K. ir pranešęs, kad atidaryta jo vištidė. Vištas laikąs garde, kieme apie 200 m nuo daugiabučio namo. Išėjęs į lauką pamatęs kaip vaikas I. K. lipa vištinyko gardo durimis. Matęs, kaip ant gardo stogo buvo užlipęs Š., gal septynių metų amžiaus, kartu buvo ir jo brolis. Kol jis priėjęs iki vištinyko abu Š. pabėgę, o I. nespėjęs. I. šokdamas nuo vištinyko nukritęs ant žemės, kur buvo lentos ir pagaliai. Jis nukritęs ant užpakalio, pusiau ant nugaros. B. I. atsikėlęs ir su dviračiu nuvažiavęs, prie I. neprisilietęs. Tik garsiai klausęs jo ko čia vaikšto, kalbėjęs garsiai, pakeltu tonu. Liepęs vaikui važiuoti iš čia. I. atsakęs, kad daugiau neis. I. jis nemušęs. Tada nuėjęs pas kaimynę E. Š. ir pasakęs ką vaikai išdarinėja. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavęs teisme mažamečių apklausose pas teisėją, galvoja, kad vaikai yra primokyti ir meluoja, kad jis mušęs I. ir grasinęs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-05 nukentėjusysis mažametis I. K., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d. pagrindu parodė, kad tada buvęs prie garažų, kur yra senas namas. Atvažiavęs dviračiu. Kartu buvę draugai A., D. ir D. Suaugusių nebuvę. Tada atėjęs dėdė ir jį pagavęs mušė. Dėdę jis pažįsta, jo vardas J. ir jis gyvena netoliese. Dėdė pagavęs jį už rankos ir mušė. Mušė pagaliu per užpakalį, nugarą. Jis sakęs: „Marš namo“. Kai dėdė jį mušė prišlapinęs į kelnes. Mušęs per nugarą ir užpakalį, labai skaudėję. Pagalys buvo storas kaip vėliavos kotas. Buvo dar vienas vyras žalia striuke, kuris žiūrėjęs kaip mušė. Grįžęs namo mamai nieko nesakęs. Mamai pasakiusi D. mama. Pats mamai papasakojęs vakare. Tada į lauką daugiau nėjęs, nes bijojęs dėdės. Naktį važiavęs pas gydytoją, nes skaudėję nugarą. (b.l. 27-29, t.1)

Iš baudžiamojoje byloje esančio nukentėjusiojo I. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-15 (b.l. 30-33, t.1) matyti, kad I. K. parodė vietą prie vištidės. (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) kur buvo palikęs dviratį ir kur dėdė J. jam sudavė pagaliu.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo I. K. atstovė pagal įstatymą- K. K. parodė, kad 2012-09-14 apie 16 val. iš lauko grįžęs jos mažametis sūnus I. Jis atrodė labai išsigandęs. Pasakęs jai, kad prišlapino ir išsituštino į kelnes. Jai tai buvo neįprasta, nes jau senai sūnus taip nedaro, eina į tualetą. Vonioje nurengusi sūnų sėdmenų ir nugaros srityje pamačiusi rausvos spalvos dėmes. Tos dėmės buvo panašios į mušimo žymes. Nupraususi sūnų vėl liepusi jam eiti į lauką, bet šis išėjęs greitai grįžo, sakęs, kad nėra kas veikti. Sūnus klausė, kodėl jį verčia eiti į lauką. Pagalvojusi, gal sūnus blogai jaučiasi. Apie 18.45 val. kieme sutikusi kaimynę V. K., kurti papasakojusi, kad kieme buvo kilęs triukšmas, nes kaimynas J. A. primušęs jos sūnų Igną. Kaimynė pasakojusi, kad pats A. jai sakęs: „Prikūliau tą baltapūkį,o kitus pagavęs pakarsiu“. Grįžusi viską papasakojusi sutuoktiniui. Šis nuėjęs pas kaimynę Šiugždinę, kurios anūkai D. ir A. tą kart žaidę su I. Š. pasakiusi, kad mačiusi kaip A. jos anūkus vijosi iki namų. Pati tada klaususi I. kas nutikę kieme. Sūnus pradėjęs balsu isteriškai verkti ir nepasakojęs. Sakiusi sūnui, kad jo nebars. Sūnų nusivedusi viena į miegamąjį ir jis papasakojęs, kad dėdė A. jį mušęs ranka ir pagaliu. Be to, teisiamojo posėdžio metu K. K. nurodė, kad liudytojas P. K. yra kaltinamojo J. A. giminaitis, nes jų vaikai yra sudarę santuoką.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad 2012-09-14 pavakary kieme pasidarė labai tylu, nesigirdėjo žaidžiančių vaikų riksmo. Išėjusi iš buto, laiptinėje, antro aukšto aikštelėje pamačiusi savo dukrą D., kuri laikė pirštą burnoje, matė, kad ji yra pasimetusi. Laiptais tuo metu lipo A. ir D. Š., jie nešė dukros dviratuką. Staiga išgirdusi kaip D. pradėjo klykti isteriškai, sakyti „ne,ne,ne“. Ji pamačiusi laiptais atlipantį J. A. Jis pradėjęs šaukti eiti pažiūrėti ką vaikai padarė. J. šaukęs, sakydamas: „tą baltapūkį atkapojau, o šituos pagausiu irgi bus“. Supratusi, kad J. kalbėjęs apie I. K.. Tada dukrai D. liepusi eiti namo. Dukra grįžusi namo pradėjo verkti ir papasakojusi, kad jie žaidė prie vištinyko, o atėjęs J. su ranka ir pagaliu I. mušė per užpakalį. Sakiusi, kad ji su A. ir D. pabėgę.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Š. parodė, kad 2012-09-14 po pietų, jai būnant namuose anūkai žaidė kieme. Į namus įbėgęs D. ir D. K. atsisėdo ant sofos virtuvėje. Vaikai buvo uždusę, matėsi, kad yra išsigandę, net pabalę. Paklaususi vaikų kas nutiko. Tie negalėję paaiškinti, tik sakė žaidė prie vištidės. Vaikams išėjus į laiptinę išgirdusi D. klyksmą. Įėjusi į laiptinę tarpduryje susidūrė su J. A. J. sakęs prisirišti vaikus, kad jei taip bus toliau, tai juos pagaus pakars, papjaus, primuš, kad baltapūkį jau prilupo, kad vaikai sulaužė vištinyką. Vėliau vaikai papasakoję kas atsitiko prie vištinyko.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad 2012-09-14 ėjęs namo ir matęs tris ikimokyklinio amžiaus vaikus prie vištidės, priklausančios J. A. Du berniukai buvo įlindę į vištidę, o kitas berniukas durelėmis lipo ant vištidės stogo. Tas berniukas buvo šviesiais plaukais. Klausęs vaikų ką jie daro, šie atsakę, kad nieko. Vaikai ten dėlioję pagalius. Apie tai nuėjęs ir pasakęs J. A. A. J. garsiai riktelėjęs ant vaikų. Tada berniukas tamsiais plaukais pabėgo, o tas šviesiais plaukais, kuris buvo ant stogo nušoko ant žemės. Nugriuvo ant lentų, susitrenkė. J. jį pagavęs už rūbų, už peties ir griežtai paklausė ar dar čia eis, nemušęs. Berniukas pradėjęs verkti ir nieko nesakęs. J. berniuką už rūbų kiek pakėlęs nuo žemės. Po to berniukas su dviračiu nuvažiavęs.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-31 nepilnametė liudytoja D. K., kurios parodymai Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d. pagrindu pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tą dieną kartu su I., A., D. buvo vištininke, žaidė. Atėjęs kaimynas A. juos apibaręs. Dėdė sakęs, kad I. buvo užlipęs ant stogo, bet ant stogo buvo užlipęs D. Kai atėjo A. jis pasiėmė pagalį ir mušė I. Sudavė ir su ranka. Ji išsigando ir nubėgo namo. Girdėjo kaip I. šaukė „Gelbėkit, mama, tėti“. Jie pabėgę, o I. nespėjęs pabėgti, nes buvo su dviračiu. Po to A. buvo atėjęs į namus. Jis sakęs mamai, kad jei dar kartą pamatys mus tai papjaus, pakars. Tą dieną A. buvo vištinyko viduje, D. ant stogo, I. plovė dviratą, o ji buvo prie vištinyko. (b.l.106-109,t.1)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-12 (b.l.91-94, t.1) nepilnametis liudytojas A. A., kurio parodymai Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d. pagrindu pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tą dieną jis, D., D. ir I. buvo prie vištininko. Jie ten nešė lentas, žaidė, nieko nedarė. Tuo metu atbėgęs kaimynas dėdė J. pagrasinęs, kad pagaus. Jis, D. ir D. pabėgę, o I. jis pagavęs ir primušęs. Girdėjo kaip I. verkė. Po to I. jam sakė, kad mušė su pagaliu, sakė, kad mušė per nugarą ir „šikną“. D. J. tuo metu juos visus norėjęs primušti. Su pagaliu I. mušė tris kartus, o su ranka du. Jis tai matė pro kampą. D. buvo užlipęs ant vištinyko stogo, o I. nieko nedarė, prie balos plovė dviratį ir dėl to jį pagavo ir primušė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-12 (b.l.89-90, t.1) nepilnametis liudytojas D. Š., kurio parodymai Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d. pagrindu pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tą dieną su A., D. ir I. buvo prie vištinyko, nešiojo lentas. Jis pats buvęs ant stogo, o I. nieko nedaręs. Tuo metu atėjęs J. A. juos aprėkęs ir pagavęs I., nes tas nespėjęs užlipti ant dviračio. O jis pabėgęs į namus. Po to A. atėjęs į namus sakęs: „Aš jus pagavęs užmušiu“.

Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2425/12(02), surašytos 2012-09-17 matyti, kad nukentėjusiajam I. K. konstatuoti sužalojimai: poodinė kraujosruva kryžmenyje padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l.39, t.1)

Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 103MS-22/2013, surašyto 2013-02-21 iki 2013-04-10 išvados (b.l. 47-49,t.1) matyti, kad nukentėjusiajam nepilnamečiui I. K. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, kurio atsiradimas siejamas su įvairiais neigiamais įvykiais (šiuo atveju ir su nusikalstamais veiksmais, atliktais jo atžvilgiu, nagrinėjamais medžiagoje). I. K. padidintas polinkis fantazuoti nebūdingas. Šiuo metu I. K. būsenoje stebimi emocijų pakitimai, sąlygoti byloje nagrinėjamų įvykių, jam rekomenduojama psichologinė pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad visų duomenų visuma: teisiamojo posėdžio metu apklaustu liudytojų K. K., V. K., V. Š., P. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apkalstų mažamečių nukentėjusiojo I. K., mažamečių liudytojų D. K., A. A. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada apie pas nukentėjusįjį rastus kūno sužalojimus, nukentėjusiojo I. K. psichiatrinės-psicholiginės ekspertizės išvados duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. A. 2012 m. rugsėjo 14 d. apie 16 val., prie ūkinio pastato vištidės, esančios (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini) tyčia, iš pykčio, norėdamas sudrausminti, panaudojo fizinį smurtą: sudavė ranka bei mediniu pagaliu daugiau negu vieną kartą nukentėjusiajam mažamečiui I. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nugarą bei sėdmenis ir padarė jam poodinę kraujosruvą kryžmenyje, kas sukėlė jo dvasinius išgyvenimus, kurie sąlygojo nukentėjusiojo mažamečio būsenos emocinius pakitimus.

Teismas tokius kaltinamojo J. A. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.- kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą ir fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui.

Kaltinamasis J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažino sumušęs mažametį I. K. Jis tik pripažino ir nurodė, kad atėjęs prie vištidės tą dieną riksmu išvaikė ten buvusius ikimokyklinio amžiaus vaikus, nes jie baidė vištas, nešiojo lentas, pagalius, laipiojo ant stogo. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad netik kad nemušė I. K., bet ir iš viso jo nelietė, jis pats nugriuvo nuo stogo, o vėliau ir nuo dviračio. Tačiau jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad atėjęs sugavo I. K. pagriebdamas už rūbų, už peties ir pakėlęs nuo žemės. Tai rodo, kad kaltinamojo parodymai nenuoseklūs. Teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją teismo posėdyje mažamečių nukentėjusiojo I. K., tiesioginių įvykio liudytojų D. K., A. A., D. Š. parodymais, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. K., V. Š., įstatyminės nukentėjusiojo atstovės K. K. parodymais apie aplinkybes iš karto po įvykio. Mažamečiai nukentėjusysis ir liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje dalyvaujant, ne tik jų atstovams, bet ir psichologui, vaiko teisių apsaugos atstovui bei pačiam kaltinamajam. Jie pagal savo amžių (nuo beveik penkių metų amžiaus iki 7 metų) davė pakankamai smulkius parodymus apie tai ką jie matė įvykio dieną. Jie apklausti skirtingu laiku ir iš esmės davė esminėse aplinkybėse sutampančius parodymus, kad J. A. panaudojo smurtą prieš mažametį I. K. Pats kaltinamasis dalyvaudamas apklausose tokiems parodymams nepaprieštaravo ir faktiškai neuždavė apklausiamiems klausimų. Be to, iš karto po įvykio, tą pačią dieną nukentėjusysis I. K., liudytojai D. K., A. A. ir D. Š. papasakojo savo artimiesiems apie I. K. sumušimą nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir vėliau apklausti teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo. Liudytojai V. K., V. Š., įstatyminė atstovė K. K. šias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Dėl to teismas laiko šių mažamečių vaikų parodymus patikimais ir jais remiasi priimdamas nuosprendį byloje. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Pats kaltinamasis J. A. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių argumentų, kad aukščiau nurodyti apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu asmenys turėtų motyvą jį apkalbėti. Visiškai nereali situacija, kad 5-7 amžiaus vaikai turėtų tikslą ir galėtų pagal savo tokio amžiaus sąmoningumą susitarti apkalbėti J. A. nurodydami, kad jis panaudojo smurtą prieš mažametį I. K. Kad nukentėjusiajam I. K. nebūdingas polinkis fantazuoti patvirtino ir teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, atlikta nukentėjusiajam I. K. (b.l.47-49,t.1) Kad prieš mažametį nukentėjusįjį I. K. 2012-09-14 buvo naudojamas smurtas patvirtina ir objektyvūs duomenys- teismo medicinos specialisto išvada ( b.l.39, t.1), kurioje konstatuotos poodinės kraujosruvos kryžmenyje nukentėjusiajam bei po įvykio atsiradęs I. K. emocijų sutrikimas siejamas su šiuo smurto atveju, kaip konstatavo teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Teismas nevertina kaip įrodymo teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo P. K. parodymų, nes teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad jis yra kaltinamojo giminaitis: kaltinamojo sūnus yra vedęs šio liudytojo dukrą, jie artimai bendrauja daugelį metų ir jo parodymai gali būti neobjektyvūs. Teismas įvertinęs visą tai konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta ir įrodyta bylos duomenimis, kad būtent kaltinamasis J. A. dėl menkavertės priežasties panaudojo smurtą prieš mažametį nukentėjusyjį I. K. ir jį nežymiai sužalojo ir sukėlė jam fizinį skausmą. Dėl to jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kaltinamojo J. A. smurtinis elgesys nukentėjusysiajam I. K. sukėlė ne tik nežymiai sveikatos sutrikdymą, bet ir jo būsenoje sukėlė emocijų sutrikimus. Dėl ko gydytojai rekomendavo nukentėjusiajam psichologo pagalbą.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, nebaustas už administracinės teisės pažeidimus, pagal gyvenamąją vietą dėl jo ankstesnio elgesio seniūnija nėra gavusi, be to jis turi dalinį neįgalumą-yra iš dalies nedarbingas. Tačiau teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį- nusikaltimas padarytas dėl mažareikšmės priežasties, prieš mažametį, dėl amžiaus negalintį pasipriešinti asmenį. Teismas taip pat atsižvelgia skirdamas bausmę ir kilusias pasekmes nukentėjusiajam dėl prieš jį padaryto nusikaltimo. Kaltinamajam J. A. skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kiek mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Be to, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo J. A. amžių, o ankstesnį elgesį yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jam taikytinos Lietuvos respublikos BK 75 str. nustatos- bausmės vykdymas atidėtinas, jo elgesį koreguojant paskirtais įpareigojimais.

Prokuroras šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ginant mažamečio nukentėjusiojo I. K. interesus. Prokuroras prašo iš kaltinamojo J. A. nukentėjusiojo naudai priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos BPK 117 str. nustato, kad prokuroras turi pareigą pareikšti civilinį ieškinį tais atvejais kai nusikalstama veika padaryta žala asmeniui, kuris dėl nepilnametystės negali ginti teisme savo interesų. Lietuvos Respublikos CK 3.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Akivaizdu, kad dėl šio nusikaltimo mažametis nukentėjusysis I. K. patyrė neturtinės žalos, nes buvo sužalotas, atsirado ir kitos pasekmės- emocijų sutrikimas, baimės jausmas, nenoras būti viešumoje ir kita. Prokuroro prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens amžių, atsiradusias pasekmes. Neturtinę žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl to pripažinus kaltinamąjį J. A. kaltu dėl nukentėjusiojo I. K. sumušimo iš kaltinamojo priteistinas žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Kadangi nukentėjusysis I. K. yra mažametis priteistinos neturtinės žalos atlyginimo (piniginių lėšų) tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina jo įstatyminė atstovė- K. K.

Daiktus turinčius reikšmės bylai: apklausų CD diskeliai esantys byloje (b.l.20,111, t. 1) nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini Kaišiadorių policijos komisariatui, o pakete Nr.1 esantys piešiniai gražintini nukentėjusiojo atstovei K. K.

Teismas, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.,302 str.,303 str.,303 str. 2 d., 307-308 str.str.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. A. (a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę- dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Taikyti J. A. Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Per bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigoti nuteistąjį J. A. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų daugiau kaip septynioms dienoms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigoti jį per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kol nuosprendis įsiteisės J. A. palikti kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A.Vitkauskienės civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš J. A. nukentėjusiajam I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti. Paskirti nukentėjusiojo I. K. įstatyminę atstovę- K. K. priteistų jam piniginių lėšų neturtinei žalai atlyginti tvarkytoja uzufrukto teise.

Daiktus turinčius reikšmės bylai: nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų CD diskeliai (b.l. 20 ir 111, t.1) nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti Kaišiadorių policijos komisariatui, o pakete Nr. 1 esančius piešinius gražinti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei K. K.

Nuosprendis per 20 d, nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.