Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteista laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priteisti 688 Lt, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacinė tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2009 m. gruodžio 25 d. apie 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, besigindama nuo neblaivaus sutuoktinio R. T. fizinio smurtavimo, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia dūrė peiliu vieną kartą į krūtinę ir padarė kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės kairės pusės priekinio viršutinio paviršiaus žaizdą su kairio plaučio viršūnės, širdiplėvės ir širdies pažeidimu, dėl to R. T. nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio ir širdies sužeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui įvykio vietoje mirė, tokiomis aplinkybėmis, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė savo šeimos narį - sutuoktinį R. T..

Nuteistosios A. T. manymu, teismas nepagrįstai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantė teigia, jog apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes ji gynėsi nuo realaus jos atžvilgiu vykdomo fizinio smurto.

Be to, teismas, skirdamas jai bausmę, nepagrįstai netaikė LR BK 62 str. nuostatų. Apeliantė pažymi, jog teismas pripažino esant tris jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos motina atlygino nukentėjusiesiems žalą, nuskalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Nuteistoji taip pat teigia, jog rūpinasi savo motina R. K., kuriai laikotarpiu nuo 2008-05-13 iki 2010-05-12 buvo nustatytas 55% darbingumas, stengiasi susigrąžinti teises į savo sūnų A. T., gim. 2005 m., Krizių centras jai teikia tarpininkavimo paslaugas dėl susitikimų su sūnumi.

Be to, teismas nepagrįstai netaikė LR BK 54 str. 3 d. nuostatų, kadangi nepakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Apeliantė pažymi, jog nusikaltimą padarė, nes buvo reali grėsmė jos sveikatai ir gyvybei, ji gynėsi po ranka pasitaikiusiu įrankiu, t. y. besigindama nuo sutuoktinio fizinio smurtavimo peiliu vieną kartą dūrė jam į krūtinę, po to peilį padėjo atgal į vietą, nesistengė pakeisti įvykio vietos aplinkybių sau naudingomis, iškart po įvykio kvietė sužalotajam Greitąją medicininę pagalbą. Be to, kaip nurodyta Krizių centro rašte, A. T. atitinka tipinės smurto aukos charakteristiką. Apeliantės manymu, šios aplinkybės mažina jos pavojingumą visuomenei ir turi reikšmės skiriant bausmę. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios A. T. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. T. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas LR BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistoji neginčija savo kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Apeliantė nesutinka tik su teismo išvada, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kuria remiantis teismas nepagrįstai pripažino esant LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir su jai paskirta bausme.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, be kitų LR BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių privalo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d. 7 p.). Atsakomybę lengvinančias bei sunkinančios aplinkybės yra svarbus kriterijus, į kurį teismas privalo atsižvelgti individualizuodamas bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą“ 3.1.12 punkte akcentuojama, kad motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje aprašo byloje nustatytas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Taigi šios aplinkybės turi įtakos skiriant bausmę ir bausmės dydžio, ir rūšies požiūriu. Jeigu byloje yra lengvinančių aplinkybių, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas daugeliu atvejų nulemia griežtesnės bausmės paskyrimą.

LR BK 60 straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių, kurios pripažįstamos atsakomybę sunkinančiomis sąrašas. Šis sąrašas, skirtingai nuo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra išsamus (baigtinis), todėl teismas negali pripažinti atsakomybę sunkinančia tokios aplinkybės, kuri nėra konkrečiai įvardinta baudžiamajame įstatyme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. T. bausmę, nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistoji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Tokią teismo išvadą patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1700, kuriame nurodyta, jog nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 118), pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad įvykio dieną kartu su sutuoktiniu išgėrė butelį degtinės (t. 1, b. l. 107-108; t. 2, b. l. 27). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimui nepakanka vien nustatyti, kad asmuo nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pripažįstant šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę svarbu nustatyti ar apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. ar girtumas buvo pagrindinė nusikalstamos veikos padarymo priežastis.

A. T. nusikaltimą padarė besigindama nuo neblaivaus sutuoktinio R. T. fizinio smurtavimo, peržengdama būtinosios ginties ribas. Nuteistoji ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio metu stovėjo prie spintelės, ant kurios buvo atvira įrankių dėžutė, kurioje buvo peilis ir kiti virtuviniai įrankiai, norėdama apsiginti nuo realaus jos atžvilgiu vykdomo smurto, t. y. smūgių į galvą, ji griebė po ranka pasitaikiusį įrankį – peilį ir atsigręždama nesitaikydama smogė juo sutuoktiniui. Atsižvelgdama į nusikaltimo aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistosios girtumas neturėjo įtakos darant nusikaltimą, kadangi ji gynėsi nuo realaus jos atžvilgiu vykdomo smurto ir esant tokioms įvykio aplinkybėms būdama blaivi galėjo pasielgti taip pat. Kolegijos manymu, pagrindine nusikalstamos veikos priežastimi, lėmusia tokius apeliantės veiksmus ir pasekmes, buvo R. T. realus smurtavimas jos atžvilgiu ir specifinė įvykio vieta, t. y. virtuvė, bei tai, kad gynybai nebuvo kitų būdų ir kitų pasiekiamų, gynybai tinkamų daiktų. Taigi remdamasi tuo kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo pagrindo pripažinti LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl ji iš nuosprendžio pašalintina (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., LR BPK 328 str. 1 p.). Be to, kolegija pažymi, kad kitų A. T. atsakomybė sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę, t. y. bausmė jam gali būti švelninama remiantis LR BK 62 straipsnio nuostatomis (LR BK 28 str. 4 d.). LR BK 62 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytos trys kategorijos pagrindų, kuriuos nustačius galima taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Pagal LR BK 62 straipsnio 2 dalį bausmė gali būti švelninama jeigu yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nusikalstama veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. T. bausmę, apeliantės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.) ir veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 str. 1 d. 9 p.). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kai skiriama švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė, į būtinosios ginties ribų peržengimą nebegalima pakartotinai atsižvelgti kaip į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau be būtinosios ginties, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra nustatytos dar dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 1 p. ir BK 59 str. 1 d. 2 p. Šios nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės atitinka LR BK 62 str. 2 d. numatytą bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo sąlygą ir parodo mažesnį A. T. pavojingumą, todėl suteikia pagrindą apsvarstyti galimybę paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

Be to, svarstant galimybę LR BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, reikia nustatyti ar buvo bent iš dalies atlyginta arba pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Nukentėjusioji R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. T. laidotuvėmis rūpinosi jos sūnus A. T. (t. 1, b. l. 75-76). Byloje yra A. T. raštas, kuriame nurodyta, jog A. T. jis pretenzijų neturi, žala atlyginta (t. 2, b. l. 14). Be to, R. T. parodė, kad prie R. T. laidotuvių materialiai prisidėjo A. T. motina. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala iš dalies atlyginta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lengvinančių aplinkybių buvimas ir bent dalies žalos, jei ji buvo padaryta, atlyginimas yra būtina, bet nepakankama sąlyga švelninti bausmę pagal LR BK 62 straipsnio 2 dalį. Bausmė gali būti švelninama tik tada, kai be šių aplinkybių yra ir viena iš LR BK 62 staripsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. T. nusikalstamą veiką padarė peržengdama būtinosios ginties ribas (LR BK 62 str. 2 d. 5 p.), tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir, esant BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte įvardytoms sąlygoms, nepagrįstai, skirdamas A. T. bausmę, netaikė BK 62 straipsnio nuostatų.

Kolegija pažymi, kad nustatęs visas LR BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas bausmės skyrimas už nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, apeliantės skunde nurodyti teiginiai, jog rūpinasi savo motina R. K., kuriai laikotarpiu nuo 2008-05-13 iki 2010-05-12 buvo nustatytas 55% darbingumas, stengiasi susigrąžinti teises į savo sūnų A. T., laikytini nepakankamais švelnesnės bausmės rūšies, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, paskyrimui. Tačiau kitos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami paskyrus A. T. mažesnę, t. y. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė prašo taikyti ir LR BK 54 straipsnio 3 dalį, nurodo įvykio aplinkybes, kurios jos manymu reikšmingos šios dalies nuostatų taikymui. Kolegija akcentuoja, kad taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, tik kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Todėl šioje byloje nustačius LR BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus pagrindus, bausmės švelninimas LR BK 54 str. 3 d. pagrindu nesvarstomas. Be to, kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio A. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

A. T., pripažintai kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 28 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taikyti LR BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Kitą Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.