Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2.1. Kaltinamasis B. Ž. teisme pagal prokuroro kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. apie 20 val. jis iš draugo ėjo į namus. Su draugu buvo išgėręs 3 butelius 1 litro talpos alaus, jautėsi apsvaigęs. Žino, jog įvykis įvyko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Įvykio visiškai neprisimena. Pamena tik, kaip pareigūnai jį pakėlė nuo žemės ir nuvežė į ligoninę. Jam buvo praskelta galva. Kartais būdamas neblaivus jis būna konfliktiškas, todėl pripažįsta, jog, kaip ir nurodyta kaltinime, galėjo būti, kad stumdėsi, mušėsi. Galėjo būti, kad jis nukentėjusįjį tampė ir jam suplėšė striukę. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio metu jis buvo rūkantis, tačiau šiuo metu jau neberūko. Neprisimena, ar tą dieną prašė nukentėjusiojo cigaretės. Atsiprašo nukentėjusiojo. Su nukentėjusiojo pateiktu prašymu dėl kaltinimo pakeitimo nesutinka, nes mano, kad nukentėjusysis susigalvojo. Negali pagrįsti, kodėl taip mano. Dėl pareikštų Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo civilinių ieškinių nurodė, jog nemano, kad dėl jo veiksmų, kurių neprisimena, tačiau kurių neneigia, galėjo atsirasti tokia žala. Mano, kad nukentėjusysis nepatyrė neturtinės žalos. Taip pat galvoja, kad nebuvo patirta išlaidų dėl nukentėjusiojo gydymo. Po galvos traumos jam atsirado atminties sutrikimai, pradėjo strigti kalba, tačiau į medikus nesikreipė. Nėra priklausomas nuo alkoholio, tačiau jį ne visada saikingai vartoja. Prieš 3–4 metus iki įvykio jis turėjo dešinės kojos sąnario operaciją. Dėl atliktos operacijos jis pradėjo šlubuoti. Po kelio sąnario operacijos negali bėgti, greičiau eiti. Taip pat sunkiau lipti laiptais. Dėl šio šlubumo lipdamas laiptais jis nesuklumpa.

2.2. B. Ž., apklaustas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl apie įvykį nieko papasakoti negali. Įvykio tiesiog neprisimena. 2020 m. lapkričio 6 d. jis visą dieną gėrė alkoholinį alų, mieste, nepamena kur, vienas. Po to vaikščiojo po miestą ir tiek. Pamena tik momentą, kad jis guli ant žemės, stovi policijos pareigūnai ir sako, kad jis sužalotas. Nežino kiek valandų buvo, buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apžiūrai buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), kur buvo apžiūrėtas gydytojų. Nesulaukęs apžiūros pabaigos išėjo namo. Sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis. Jokio asmens, kuris nurodytas įtarime, nepažįsta. Kaip jį sumušė – nežino, kur sudavė jam smūgius, ar kokius neteisėtus veiksmus atliko A. P. atžvilgiu, neprisimena (2 t., b. l. 62–64, 157–160).

3.1. Nukentėjusysis A. P. teisme paaiškino, kad su kaltinamuoju iki įvykio nebuvo pažįstamas. 2020 m. lapkričio 6 d. vakaro metu jis su draugais buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), išgėrė apie 100 gramų viskio. Kadangi kavinėje nebuvo cigarečių, apie 20 val. jis vienas nuėjo jų nusipirkti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Grįždamas į kavinę, (duomenys neskelbtini) gatvėje, eidamas šaligatviu toje gatvės pusėje, kurioje yra klubas „(duomenys neskelbtini)“, prisidegė cigaretę. Pamatė, kad priešais jį, nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“, ateina kaltinamasis. Jį pastebėjo iš maždaug 50 metrų atstumo. Šis buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs. Prisiartinęs maždaug vieno žingsnio atstumu B. Ž., ištiesęs savo purvinas rankas, pasakė, kad nori cigaretės, bandė ją atimti. Neprisimena, kokiais tiksliai žodžiais kaltinamasis iš jo reikalavo cigaretės, galėjo būti, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Jis stengėsi išvengti kontakto, bandė apeiti B. Ž., tačiau jam nepavyko – B. Ž. suėmė jį ties pečiais už striukės. Tuo metu jis išgirdo, kaip plyšta jo striukė. Jis B. Ž. sakė, kad atstotų nuo jo, nelįstų, paleistų, bandė jį rankomis ties pečiais atstumti nuo savęs. Neprisimena, ar kaltinamasis jam kažką atsakė. Jis bandė kaltinamąjį nustumti nuo savęs, stengėsi, kad jis daugiau nebeplėšytų jo striukės. Vieną kartą, koja, galbūt dešine, jis bandė atsistumti – B. Ž. koją bandė paliesti kojos dalyje iki klubo. Galima traktuoti, kad jis kaltinamajam spyrė, tačiau taip elgėsi siekdamas išvengti tolimesnio kontakto. Koja buvo vienas atsistūmimo momentas. Daugiau jokių smūgių kojomis ar rankomis jis kaltinamajam nebandė suduoti. B. Ž. žengė žingsnį atgal, nes jis bandė atsistumti kaltinamąjį nuo savęs. B. Ž. tempėsi jį ir ėjo atbulas. Jo veido padėtis tuo metu rodo, kad jis eina ne į kaltinamąjį, o atgal. Tuo metu jis kaltinamojo nestūmė. Rankas laikė ištiestas, siekdamas išlaikyti atstumą nuo kaltinamojo, norėdamas išvengti galimo smūgio. Taip elgėsi, nes kaltinamasis prieš tai mosikavosi rankomis. Negali pasakyti, ar B. Ž. jam sudavė smūgį, tačiau neatmeta tos tikimybės, kad kaltinamasis jam bandė suduoti ir tai suprato kaip grėsmę. Vaizdo įraše užfiksuotas veiksmas koja – matyti, kad jis koją padėjo į priekį. Koją į priekį dėjo siekdamas išlaikyti pusiausvyrą, nes kaltinamasis jį tempė paskui save. Jis kojos B. Ž. nepakišo, B. Ž. už jo kojos neužkliuvo. Kaltinamasis, žengdamas žingsnį atgal, pasibaigus šaligatviui, žengdamas nuo šaligatvio borto, kuris galėjo būti 15–20 cm aukščio, praradęs pusiausvyrą, griuvo ir kartu nusitempė jį ant savęs. Kadangi jie vienas kitam buvo įsikibę ties pečiais, jis griuvo ant kaltinamojo. Galbūt B. Ž. jis buvo suėmęs virš alkūnių, bet mano, kad ties pečiais. Griuvimo metu jis delnu atsitrenkė į gatvės grindinį, dėl to jam lūžo dešinės rankos delnakaulis. Jis kaltinamojo link šaligatvio krašto nestūmė. Kaltinamasis griuvo ne dėl jo smūgio koja. Krisdamas B. Ž. susižalojo galvą ir gal 30 sekundžių buvo be sąmonės. Mano, kad be sąmonės kaltinamasis buvo dėl girtumo. Jis bandė B. Ž. padėti – masažavo krūtinę, pliaukštelėjo per skruostą, kad greičiau atsigautų. Aplinkiniai žmonės iškvietė greitąją pagalbą. Iš karto po įvykio tiek jis, tiek kaltinamasis buvo išvežti į gydymo įstaigą. Jis pusantro mėnesio nešiojo gipsą ant rankos ir dar apie mėnesį negalėjo atlikti elementarių darbų. Šiuo metu rankos neskauda, tačiau neaišku, kaip bus keičiantis metų laikams. Šiaip visus darbus gali dirbti. Po kritimo priėjo kelios nepilnametės mergaitės. Tai, kas įvyko, vertina kaip pasistumdymą, kuris sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykio metu jo neblaivumas griuvimui įtakos neturėjo. Jis savo veiksmus vertina kaip gynybą, nes norėjo išvengti konflikto. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį 1 000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą sudaro jo patirtas stresas. Patyrė didelę psichologinę įtampą. Taip pat ir dėl besitęsiančio proceso. Be to, dalyvaudamas procese patiria išlaidas. Į medikus dėl patirtos psichologinės įtampos ir streso nesikreipė. Lapkričio mėnesį žolelių pagrindu gėrė raminamuosius vaistus, kuriuos pats įsigijo. Turtinės žalos neprašo priteisti. Įvykio metu – ir iki kritimo ir kritimo momentu – buvo suplėšyta jo striukė. Iki įvykio striukė nebuvo suplyšusi. Ją tą vasarą jis pirko (duomenys neskelbtini), mokėjo apie 145 svarus (170 eurų). Ją vilkėjo gal tik antrą ar trečią kartą. Po įvykio striukės vertė sumažėjo, nes ji prarado prekinę išvaizdą. Nesidomėjo, kiek gali kainuoti striukės sutvarkymas. Daro prielaidą, kad striukės vertė sumažėjo nuo 170 eurų iki 100 eurų. Pretenzijų dėl suplėšytos striukės kaltinamajam nereiškia. Striukė jam grąžinta. Priima nukentėjusiojo atsiprašymą. Į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas jo ir kaltinamojo kritimas. Vaizdo įrašo pradžioje jis yra kairėje vaizdo įrašo pusėje, nes, kai įvyko įsikibimas, jis su kaltinamuoju pasisuko į kitą pusę. Jis B. Ž. nieko nepasakė ir niekaip tokio jo elgesio neišprovokavo. Jokio smūgio kaltinamajam nesudavė. Įraše nematyti kaltinamojo suklupimo prieš pat griūnant, nes jis per žemo ūgio ir jam nereikia sulenkti kojos.

3.2. Nukentėjusysis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. vakare apie 19.50 val. jis buvo užpultas nepažįstamo vaikino, kuris nemandagiai pasakė duoti jam cigaretę, tačiau kokiais žodžiais, neprisimena. 2020 m. lapkričio 6 d. apie 19.50 val. iš baro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), jis ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti cigarečių. Nuėjo, nusipirko ir iš parduotuvės ėjo atgal į barą (duomenys neskelbtini). Ėjo vienas. Buvo neblaivus. Priešais atsirado vaikinas, nematė tiksliai iš kur, atrodo atėjo priešais. Matė, kad vaikinas labai purvinas, panašus į benamį, girtas ir agresyvus. Vaikino neatpažintų, dėl tamsos jo veido nematė. Vaikinas cigarečių paprašė pakeltu tonu. Jam pasakė, kad cigarečių neturi. Tada vaikinas griebė rankomis jį už rūbų, būtent už striukės, ties pečiais, ir pradėjo tampyti. Norėdamas nuo jo apsiginti, apsisaugoti, kad šis nuo jo pasitrauktų, jis stūmė vaikiną nuo savęs. Vaikinas labai stipriai laikėsi įsikabinęs, nepavyko nuo jo pabėgti. Tada jis bandė atsistumti nuo vaikino koja, stumdymosi metu, kai vaikinas tampė, o ir bandė nuo jo pabėgti, abu griuvo, nes vaikinas atbulas nulipo nuo šaligatvio ir griuvo, todėl laikydamasis įsikabinęs į jo striukę, nutempė kartu ir jį. Jis griuvo ant vaikino. Griūnant jam lūžo dešinės rankos delnakaulis. Po to jis atsistojo, o vaikinas liko gulėti. Jis darė vaikinui dirbtinį kvėpavimą, išsigando, nes vaikinas nejudėjo. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Po įvykio pastebėjo, kad jo striukė suplėšyta. Ją pateikė apžiūrai. Tyčia vaikinui jis jokių smūgių nesudavė, o tik įvykio metu turėjo tikslą nuo vaikino išsilaisvinti, jį nustumti nuo savęs ir nuo jo pabėgti. Po įvykio (duomenys neskelbtini) jam buvo suteikta medicininė pagalba ir buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Po to dar gydėsi pas savo šeimos gydytoją, buvo siunčiamas persišviesti ranką. Nedarbingumo neturėjo, nes dirbo pagal autorines sutartis. Pateikė civilinį ieškinį 1 000 eurų sumai dėl neturtinės žalos, dėl suplėšytos striukės civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 7–10, 11–13).

4.1. Liudytoja G. M. teisme parodė, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, dirbdama kurjere įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, ji vežiojo maistą. V. R. gatvėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nuvažiavusi paimti užsakymo, išėjusi iš (duomenys neskelbtini), sėsdamasi į automobilį, pamatė, kad už maždaug 100–150 m susistumdė vyrukai ir vienas iš jų krito ant žemės. Matė, jog jie buvo susikibę vienas į kito pečius. Nematė, kad vyrai vienas kitam būtų sudavę smūgius rankomis ar kojomis. Kadangi buvo prietema, tai matė panašaus ūgio, normalaus kūno sudėjimo vyrus, detaliau jų apibūdinti negali. Ji privažiavo prie jų paklausti, ar nereikia pagalbos. Nukritęs vyras be sąmonės gulėjo ant nugaros šalia šaligatvio ant važiuojamosios dalies, jam iš galvos šiek tiek bėgo kraujas. Vyras, kuris stovėjo šalia, atsiprašinėjo, verkė ir sakė, kad nenorėjo šio pastumti. Stovinčiam vyrui nesimatė jokių sužalojimų. Vyras pasakė, jog tas nukritęs vyras paprašė cigaretės, jis neturėjo, todėl prašė atstoti. Tada tie vyrai dėl kažko susipyko, susistumdė ir vienas jų krito. Prie ant žemės gulinčio vyro pribėgo kitų žmonių, tarp kurių buvo ir buvusi medikė. Aplinkiniai žmonės iškvietė greitąją pagalbą. Nežino, kas iniciavo konfliktą. Iš to atstumo, kur ji buvo, vyrų pokalbiai jai nesigirdėjo. Įvykio metu ji negirdėjo prašymų ar šūksnių „paleisti“, „atstoti“, „padėti“. Tai, ką matė, ji nevertina pozityviai, nes tokių dalykų viešose vietose neturėtų būti. Ji įvykio vietoje buvo, kol atvyko policijos pareigūnai, jie tik užsirašė jos duomenis, nes ji skubėjo darbo reikalais. Iki jos išvažiavimo gulintis ant žemės asmuo nebuvo atgavęs sąmonės. Policijoje jai parodė vaizdo įrašą, kaip vyrai stumdėsi, ir tada ji tą griuvimą pakomentavo. Nematė, kad kažkuris iš vyrų būtų kišęs koją ir taip būtų norėjęs pargriauti.

4.2. Liudytoja G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. ji dirbo. Vežioja maisto produktus į namus. Apie 20.00 val. atvažiavo prie centrinės „(duomenys neskelbtini)“, iš (duomenys neskelbtini) paimti užsakymą. Nuėjo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė (duomenys neskelbtini) ir sėdo į automobilį. Maždaug už 100 metrų pamatė du vyrus. Buvo tamsu, toli. Kas ten konkrečiai vyko, ji nematė. Matė, kad vyrai buvo susikibę rankomis ir vienas kitą stumdė. Vienas vyras griuvo ant grindinio. Tada ji išlipo iš automobilio, bėgo pažiūrėti kas atsitiko. Pamatė vieną vyrą gulintį ant nugaros. Šis vyras gulėjo be sąmonės, tačiau kvėpavo. Kitas vyras, su kuriuo tas nugriuvęs ir stumdėsi, priklaupė prie nugriuvusio vyro, pradėjo verkti, prašė jo atsimerkti, sakė, kad nenorėjo taip padaryti. Jis verkdamas paaiškino, kad prie jo pristojo vyras, kuris dabar guli nugriuvęs, ir prašė duoti cigaretę, pats prisikabino. Aiškino nenorėjęs padaryti šiam nieko blogo. Nežino, ar tie vyrai buvo pažįstami. Nežino kas ten tarp jų vyko, nematė, ar sudavė vienas kitam smūgius ar spyrė. Nematė ir dėl kokios priežasties tas vyras nugriuvo, pastumtas ar pats. Tiesiog paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 74–77).

5.1. Liudytoja M. B. teisme parodė, jog paties įvykio ji nematė. Vaizdo įrašą, kuris pateiktas į bylą, įrašė jos dukra. Žino, kad įvykis įvyko praeitų metų rudenį, iki 23 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios netoli (duomenys neskelbtini). Jos dukra ėjo su drauge į parduotuvę. Apie tą įvykį ji sužinojo kitą dieną iš dukros. Dukra pasakojo, kad buvo sumuštas vyriškis, kad ji kvietė policiją, medicininę pagalbą. Įvykyje dalyvavę asmenys jos dukrai nėra pažįstami. Dukra jai papasakojo, kad du suaugę vyrai mušėsi lauke. Ji labiau apibūdino situaciją, o ne pačius vyrus. Pasakojo, kad vienas iš vyrų buvo labai agresyvus, o kitas buvo žmogus, kuris ėjo ir prie kurio pristojo. Pasakojo, kad vyras, kuris pastūmė žmogų, nukrito ir susižalojo galvą. Vyriškis, pastūmęs tą žmogų, labai gailėjosi, prašė žmonių pagalbos kuo greičiau iškviesti greitąją. Negali pasakyti, kuris iš vyrų buvo agresyvus. Nežino, ar duktė matė įvykio pradžią. Kiek girdėjo, vienas vyras prašė cigaretės. Ji matė įrašą, kuriame mušasi vyrai. Įrašo, prieš pateikdamos policijai, nekoregavo. Dukra pasakojo, kad vyrai vienas kitą stumdė. Nurodė, kad vyras, priėjęs prie kito vyro, kažko reikalavo. Tas kitas vyras norėjo, kad nuo jo atstotų. Iš pradžių įrašą ji su dukra žiūrėjo telefone, o paskui per posėdį. Matė, kad vyrai nugriuvo ir buvo negeras garsas. Vyras nugriuvo, nes buvo pastumtas.

5.2. Liudytoja M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji pati įvykio nematė, įvykį matė ir jį nufilmavo jos nepilnametė dukra L. B.. Ji atsiuntė jai vaizdo medžiagą, kurią ir pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apie įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 64–66).

6.1. Nepilnametė liudytoja L. B., apklausta teisme, dalyvaujant jos atstovei pagal įstatymą M. B., teismo psichologei L. L., Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui P. Š., parodė, kad lapkričio 6 d. apie 20 val. ji su drauge K. S. stovėjo prie (duomenys neskelbtini), laukė taksi automobilio. Konflikto pradžios ji nematė. Išgirdusios vyriškus balsus atsisuko. Atsisukusi pamatė, kaip vyriškiai susikabinę mušasi. Vienas vyriškis buvo su barzda ir be plaukų, jam galėjo būti apie 35 metus. Kito vyriškio neprisimena. Prisimena, kad šis buvo su kepure, tačiau amžiaus negali pasakyti, nes nematė veido. Jai su drauge priėjus arčiau girdėjo, kad vyriškis su kepure prašė cigaretės, tačiau tas vyriškis, kuris be plaukų, jos neturėjo. Dėl to ir įvyko konfliktas. Ji pradėjo telefonu filmuoti. Filmuodama žiūrėjo į telefono ekraną. Atrodo, kad vyriškis be plaukų trenkė kelis smūgius. Trenkė kaire ranka į rankos dalį nuo alkūnės iki peties. Galėjo būti suduoti vienas arba du smūgiai, tiksliai neprisimena. Galbūt galėjo būti tik užsimojimas, nes vyriškiui be plaukų nepavyko sutrenkti. Nepavyko sutrenkti dėl to, kad vyriškis su kepure už pečių laikė vyriškį be plaukų. Minėtas vyriškis be plaukų ir su barzda taip pat už pečių laikė vyriškį su kepure. Jie vienas kitam laikė už pečių. Jis užsimojo, tačiau nesudavė. Tas kitas vyriškis rankomis atsigynė. Tuo metu įvykį ji jau filmavo. Vaizdo medžiagoje matosi, kaip vyriškis griūna, taip pat matosi ir rankos užsimojimas. Jos nuomone, rankos užsimojimas buvo skirtas apsiginti pačiam. Tiksliai neprisimena, tačiau vyriškis, kuris buvo be plaukų, šaukė, kad jį paleistų. Vyriškis į išsakytus žodžius nesureagavo, tai yra jo vis tiek nepaleido ir nieko nesakė. Ji matė kaip vyriškis be plaukų pakišo savo dešinę koją – ant žemės pervertė kitą vyriškį, kuris stipriai susitrenkęs galvą neteko sąmonės. Jie ėjo nugara, vyriškis be plaukų pakišo koją kitam vyriškiui, kurį pervertė ant žemės. Vieta, kurioje vyko konfliktas, buvo šaligatvis ir už jo pilka siena. Vyriškis su kepure gulėjo be sąmonės važiuojamojoje kelio dalyje, šalia šaligatvio, kurio aukštis galėjo būti 35–40 cm. Vyriškis su barzda negriuvo, nugriovęs kitą vyriškį, jis atsitūpė ant kelių ir bandė gaivinti vyriškį su kepure. Net burna bandė jam orą įpūsti. Tada ji iškvietė greitąją, atvykusiems pareigūnams viską papasakojo ir išvažiavo. Konflikto metu spyrių koja nebuvo. Visas tas įvykis truko apie 15–20 sekundžių. Vieta, kurioje vyko konfliktas, buvo apšviesta. Prie vyriškių ji nebuvo priėjusi. Jai atrodė, kad abu vyrai buvo agresyvūs. Iš matyto vaizdo susidarė įspūdis, kad asmuo su kepure buvo linkęs konfliktuoti, o kitas vyriškis, be plaukų ir su barzda, nenorėjo konflikto, prašė jį paleisti, norėjo gražiai susitarti. Filmuotą medžiagą ji rodė mamai, tėčiui. Nežino, ar vyriškiai buvo išgėrę. Po įvykio ji truputį buvo išsigandusi, pasimetusi.

6.2. Nepilnametė liudytoja L. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2020 m. lapkričio mėn., ji su drauge K. S. ėjo iš parduotuvės – (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje laukė taksi automobilio. Kalbėjosi, išgirdo kažkokį triukšmą. Išgirdo vyro balsą kaip rėktų „atstok“. Kai pasisuko į tą pusę, prie (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, pamatė du besistumdančius vyrus. Konflikto pradžios nematė, dėl ko prasidėjo konfliktas nežino. Vyrai buvo susikibę ir stumdėsi. Matė, kad vienas vyras buvo be plaukų, su maža barzdele, kito neįsidėmėjo. Tas be plaukų su barzdele vyras pakišo koją kitam vyrui ir jis griuvo. Kaip griuvo to neprisimena. Vienas griuvo ar abu kartu, nepamena, seniai matė vaizdo įrašą, kurį pati nufilmavo. Po to mama pateikė vaizdo įrašą policijai. Tas vyras, kuris griuvo, taip ir gulėjo nugriuvęs, o tas, kuris jam pakišo koją, prašė jo atsikelti, purtė, pūtė orą į burną, bandė jį gaivinti. Tada paskambino pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį ir iškvietė policiją. Nuėjo prie tų vyrų pakalbėti, pažiūrėti, kas atsitiko. Tas vyras, kuris bandė gaivinti vyrą, kurį pats pervertė, sakė, kad jis nekaltas, nes prie jo pristojo, prašė cigaretės ir prašė jos ir draugės paliudyti, kad jis nekaltas (2 t., b. l. 49–52).

7.1. Liudytoja N. J., apklausta teisme, parodė, kad praėjusių metų žiemą, tikslesnio mėnesio neprisimena, Rūdės gatvėje, einant iš (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje, ant šaligatvio, pamatė besiginčijančius vyriškius. Atkreipė dėmesį, nes išgirdo šūkavimą. Atsisukusi pamatė du besiginčijančius vyriškius, kurių amžiaus negali apibūdinti. Buvo tamsu, todėl negali pasakyti, kaip jie atrodė, kaip buvo apsirengę. Ji buvo kitoje gatvės pusėje lygiagrečiai su jais, tačiau negali pasakyti, koks buvo atstumas nuo jos iki vyriškių. Vienas ėjo į priekį, kitas – iš paskos. Neprisimena, kuris ėjo iš paskos, kuris – priekyje. Asmenys ginčijosi, tačiau negali pasakyti, kas ką sakė. Fizinio kontakto tarp asmenų nematė. Ji nuėjo link namų ir ginčo pabaigos nematė. Kadangi jai dar reikėjo apsipirkti, tai grįžo atgal. Grįžusi atgal pamatė policiją. Vienas asmuo gulėjo ant žemės, o kitas labai jaudinosi dėl asmens gyvybės – šaukė „Ar jis gyvas, ar jis gyvas?“. Negali nurodyti, kuris gulėjo ant žemės, kuris jaudinosi, nes arčiau įvykio vietos ji nepriėjo.

7.2. Liudytoja N. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. apie 20.00 val. ji ėjo iš (duomenys neskelbtini). Eidama girdėjo kažkokį vyrų ginčą. Negali pasakyti plūdosi ar vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Po to pamatė vieną iš vyrų gulintį ant gatvės grindinio. Kažkas iškvietė policiją, rinkosi žmonės. Nei vieno iš vyrų nepažįsta, pačio įvykio nematė, kas ten konkrečiai įvyko nežino (1 t., b. l. 80–82).

2. 2020 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios ties (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu ant gatvės rasta raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 22–29).

3. BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. 20.05 val. gautas pranešimas, jog susimušė du asmenys. Vienas vyras guli be sąmonės. Mušeika vietoje. 22.15 val. gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad 21.42 val. GMP pristatė B. Ž., kuriam diagnozuotas intrakranijinis pakraujavimas galvos smegenyse. Asmuo pasišalino nebaigus apžiūros. Iš (duomenys neskelbtini) gautas slaugytojos Šimkienės pranešimas, kad į nurodytą įstaigą GMP iš (duomenys neskelbtini), pristatė neblaivų (1,49 prom.) A. P., kuriam diagnozuota dešinės plaštakos delnakaulio lūžis, išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 30–33).

4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyr. postinio G. G. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato NVRS tyrėju J. K. ir Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu V. P. 20.09 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojų, kad (duomenys neskelbtini), susimušė du asmenys, vienas iš jų guli be sąmonės. Atvykus į įvykio vietą muštynės jau buvo pasibaigusios, o vienas iš muštynių dalyvių – B. Ž. gulėjo ant žemės, gatvėje, buvo matomas sužalojimas pakaušio srityje, po jo galva padėta striukė. Kitas muštynių dalyvis – A. P. stovėjo ant šaligatvio, šalia namo, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu. Bendraujant su A. P., jis atrodė labai sunerimęs, išsigandęs. Asmuo sunkiai dėstė mintis, buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau įvykio aplinkybes nurodyti sugebėjo. A. P. nurodė, jog yra ne (duomenys neskelbtini), o tik netoliese buvo bare su draugais, baro pavadinimo negalėjo nurodyti, nurodė, jog jis turėtų būti (duomenys neskelbtini). A. P. sumanė iš baro nueiti į (duomenys neskelbtini)“ nusipirkti cigarečių. Nusipirkęs jų, ėjo atgal (duomenys neskelbtini) gatve ir prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, kuris vėliau paaiškėjo esantis B. Ž., kuris paprašė cigaretės, tačiau A. P. atsisakė jam jų duoti, po ko, iš A. P. pasakojimo, B. Ž. prie jo prisikabino. B. Ž., bandydamas atkreipti A. P. dėmesį, mosikavo rankomis ir priėjęs arčiau įspyrė bei sutrenkė su ranka į galvą. A. P. negalėjo tiksliai nurodyti, kur ir kiek kartų jam buvo sutrenkta, tačiau nurodė, jog po to rankomis pastūmė B. Ž., po ko jis nukrito atbulas ir susitrenkė pakaušį, buvo praradęs sąmonę. A. P. labai išsigando ir pribėgęs prie asmens bandė jį gaivinti, pabudinti, matė, jog iš pakaušio bėga kraujas, todėl po galva padėjo savo striukę. Kas paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą, nežino. B. Ž. išvežtas į (duomenys neskelbtini) skyrių (1 t., b. l. 45–47).

5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog B. Ž. nustatyti sužalojimai: pakaušio odos nubrozdinimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti nugriuvus, pakaušio kaire puse kontaktuojant su kietu paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu bei galvos smegenų sumušimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog B. Ž. neblaivumas nebuvo nustatytas, nes asmuo nepūtė į alkotesterį, tačiau nuo jo buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas (1 t., b. l. 54–55).

6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. nustatytas sužalojimas: dešinės plaštakos 1 delnakaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikio, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiui. A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl delnakaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 60–61).

7. Iš 2020 m. lapkričio 12 d., 2020 m. lapkričio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, jog M. B. į bylą pateikė vaizdo medžiagą, A. P. pateikė apžiūrai striukę (1 t., b. l. 67–68, 113–116).

8. Iš 2020 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota M. B. 2020 m. lapkričio 12 d. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Nurodyta, jog vaizdo įrašas 10 sekundžių trukmės. Vaizdo įraše matosi įvykio vieta gatvėje. Joje du asmenys prie pastato susikibę rankomis vienas kitą tampo. Po to vienas iš tų dviejų asmenų tempia, kitas spyrė tempiančiam vieną kartą į kojas, ir laikydamas asmenį už rankų pakišo jam koją ir pervertė asmenį ant nugaros, ir pats užgriuvo ant jo. Girdisi duslus garsas griūnant asmenims gatvėje (1 t., b. l. 69–71).

9. 2020 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokolu užfiksuota A. P. pateiktos striukės apžiūra. Nustatyta, kad striukė vyriška, odinė, rudos spalvos. Ties striukės pečiais matosi suplėšymo žymės. Ant kairio peties 1 cm didesnis ir keletas mažesnių įplyšimų. Ant dešinio peties įplyšimai keturiolikos centimetrų plote (1 t., b. l. 117–123).

10. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 7 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, jog atlikus skaitmeninės vaizdo bylos „(duomenys neskelbtini)“ meta duomenų analizę, nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 0 val. 0 min. 09 sek. 133 msek. Atlikus pateiktos skaitmeninės vaizdo bylos vizualinį tyrimą, nustatyta, kad tyrimui p ateikta skaitmeninė vaizdo byla buvo fiksuota žemos skiriamosios gebos, besikeičiančio židinio nuotolio, vidutinio kontrastingumo ir jautria vaizdo fiksavimo kamera. Vaizdai fiksuoti tamsiu paros metu esant lokaliam dirbtiniam apšvietimui. Užfiksuoti vaizdai yra mažos spalvinės gamos (informacijos), vizualiai matomi dideli vaizdo glaudinimo artefaktai. Tyrimą dominantys subjektai fiksuojami kadro gilumoje, naudojant skaitmeninį didinimą. Siekiant pagerinti tiriamosios skaitmeninės vaizdo bylos kokybę, vaizdo byla, jos neglaudinant, buvo konvertuota į tyrimui naudojamai programinei įrangai tinkantį vaizdo formatą, vaizdo byla buvo iškadruota, kadrų masyvas buvo apdorotas skaitmeniniais filtrais, taikytas skaitmeninis didinimas, superrezoliucija. Skaitmeniniais filtrais apdorota vaizdo byla peržiūros patogumui buvo sulėtinta, kadrai sunumeruoti, atvaizduotas trukmę atitinkantis laikmatis. Atlikus skaitmeniniais filtrais apdorotos vaizdo bylos vizualinį tyrimą, nustatyta, kad skaitmeninėje vaizdo byloje „epizodas.avi“ (pateikta prie ekspertizės akto) 1–16 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 1 (nutartyje įvardijamas kaip A. P.) smūgiuojantis dešine ranka, dėl vaizdo bylos techninių charakteristikų nustatyti, kur link smūgiuoja subjektas Nr. 1 nėra galimybės; 17–40 kadruose fiksuojamas vaizdas yra priartinamas ir fokusuojamas, dėl šios priežasties nustatyti subjektų veiksmus vienas kito atžvilgiu nėra galimybės; 41–60 kadruose – subjektas Nr. 1 dešine ranka smūgiuoja subjektui Nr. 2 į veido sritį, tačiau nepataiko, tuo pat metu subjektas Nr. 2 kaire ranka, tikėtina, kad besigindamas nuo smūgio, sugriebia už subjekto Nr. 1 nenustatytos drabužių dalies, kuri dėl nenustatytos priežasties nukrenta ant grindinio; 60–68 kadruose rankomis susikibę subjektai stumdosi; 69–49 kadruose subjektas Nr. 1 išlaisvina dešinę ranką, subjektas Nr. 2 tuo tarpu laiko abejomis rankomis subjekto Nr. 1 kairę ranką, ir pasisukęs nugara į subjektą Nr. 2 kaire koja spiria subjektui Nr. 2 į kairės kojos kelio sritį; 150–170 kadruose subjektas Nr. 1, laikomas ir tikėtina, kad traukiamas subjekto Nr. 2 už kairės rankos, kairės kojos pėda tikėtina, kad užkabina subjekto Nr. 2 kairę pėdą; 171–198 kadruose subjektas Nr. 2 tikėtina, kad dėl užkabintos pėdos praranda pusiausvyrą, laikydamasis už subjekto Nr. 1 kairės rankos ir tikėtina jo stumiamas, atatupstas žengia kelis žingsnius; 199–209 kadruose subjektas Nr. 2 atatupstas kaire koja nužengia nuo šaligatvio bortelio, tuo pačiu ir subjektas Nr. 1 dešine koja nužengia nuo šaligatvio bortelio (sprendžiant pagal subjektų žingsnius, atraminės kojos sulenkimą ir jų ūgio dydžių pasikeitimus); 201–274 kadruose subjektas Nr. 1 kaire koja tikėtina, kad užkabina subjektą Nr. 2 už kojos (negalima nustatyti kurios) ir stumdamas subjektą Nr. 2 parbloškia subjektą Nr. 2 ant grindinio, pats tuo pačiu užkrisdamas ant jo. Pažymėtina, kad subjektas Nr. 1 atlikdamas veiksmą kaire koja nebuvo traukiamas, kadangi veikiamas pašalinės jėgos negalėtų išlaikyti pusiausvyros stovėdamas (nuo 210 iki 220 kadro) ant vienos kojos. Taip pat 210–226 kadruose nėra užfiksuota subjekto Nr. 2 judesių, poslinkių jam stovint už stulpo, kurie būtų matomi, jei subjektas Nr. 2 trauktų subjektą Nr. 1. (3 t., b. l. 168-170).

11. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo B. Ž. veika buvo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

12. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o motyvas ir tikslas nėra būtinieji nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

13. Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime B. Ž. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

14. Kaltinamasis B. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą neneigė, tačiau teigė, jog įvykio aplinkybių dėl įvykio metu buvusio jo neblaivumo visiškai neprisimenantis. Nurodė, jog kartais būdamas neblaivus jis būna konfliktiškas, todėl pripažįsta, jog, kaip ir nurodyta kaltinime, galėjo būti, kad stumdėsi, mušėsi su nukentėjusiuoju. Galėjo būti, kad jis nukentėjusįjį tampė ir jam suplėšė striukę. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio metu jis buvo rūkantis, tačiau šiuo metu jau neberūko. Neprisimena, ar tą dieną prašė nukentėjusiojo cigaretės (Nuosprendžio 2.1, 2.2 punktai).