Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-24-398/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
1S-24-398/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Vytautas Juozelaitis
Byla Nr. 1S-24-398/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. S. (A. S.) gynėjo advokato Vytauto Juozelaičio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. pakeistos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje į kardomąją priemonę – suėmimą ir suėmimo terminas nustatytas 10 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo A. S. sulaikymo dienos.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, būdamas bendros Lietuvos ir Airijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi ir būdamas atsakingas už jo žinioje esantį įmonės turtą, laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 18 d. iki 2007 m. gegužės 14 d., veikdamas vieninga tyčia, iš bendros Lietuvos ir Airijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, kaip atskaitingas asmuo, paėmė bendrai Lietuvos ir Airijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 1466598,1 litų, iš jų 23318.73 litams pateikė šių pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus, 219957,63 litų gražino į bendrovės kasą, 1223321,74 litų panaudojimo nepagrindė dokumentais, pinigų bendrovei negražino ir taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendros Lietuvos ir Airijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1223321,74 litų; jis 1999 m. gruodžio 30 d. bendros Lietuvos ir Airijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), joje pasirašydamas kaip paskolos gavėjas ir taip parašu patvirtindamas žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad bendra Lietuvos ir Airijos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam suteikė beprocentinę 1281400 litų paskolą, žinodamas, kad bendrovė šių pinigų neturi, tokios paskolos suteikti negali, taip siekdamas išvengti pareigos jam, kaip atskaitingam asmeniui, atsiskaityti už ūkio išlaidoms laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 18 d. iki 1999 m. gruodžio 30 d. išmokėtus pinigus – 1299353,02 litų, bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai I. P., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukti į bendros Lietuvos ir Airijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; jis laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 4 d., būdamas bendros Lietuvos ir Airijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, generaliniu direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Archyvų departamento prie LR Vyriausybės direktoriaus 1996 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ numatytą 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminą, neišsaugojo bendros Lietuvos ir Airijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 4 d darbuotojų beprocentinių paskolų apskaitos registrų ir atskaitingų asmenų suvestinių registrų, 2006 ir 2007 metų, taip pat laikotarpio nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 4 d. didžiųjų knygų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 4 d.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. vasario 1 d. nutarimu A. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., 158,159 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. birželio 14 d. nutarimu pakeistos A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos, įtariamąjį A. S. įpareigojant nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos ir nustatyta papildoma sąlyga – įpareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos (7 t., 167-169 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. kovo 8 d. nutarimu paskelbta įtariamojo A. S. paieška (8 t., 22-24 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustačius, jog įtariamasis A. S. pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas: nebegyveno nurodytu adresu ir nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą (8 t., 33-34 b. l.). A. S. 2012 m. rugsėjo 26 d. sulaikytas ir patalpintas į areštinę (8 t., 96 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi A. S. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta, įtariamasis iš suėmimo paleistas teismo salėje (8 t., 103-106 b. l.) Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK KPS tyrėjo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimais A. S. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje (8 t., 117-118, 123-124 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi kaltinamajam A. S. pakeistos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje į kardomąją priemonę – suėmimą ir suėmimo terminas nustatytas 10 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo A. S. sulaikymo dienos.

Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis A. S. neatvyko į 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžius, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi buvo pavesta policijai A. S. atvesdinti į 2015 m. sausio 9 d. teismo posėdį. Vilniaus apskrities VPK Šeštasis policijos komisariatas pranešė, jog telefoninio pokalbio metu A. S. informavo apie posėdį ir šis pasižadėjo pats atvykti, todėl nutartis dėl atvesdinimo nebuvo vykdoma. Nors kaltinamasis A. S. buvo informuotas apie 2015 m. sausio 9 d. teismo posėdį ir pasižadėjo atvykti, į posėdį jis neatvyko, neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis sistemingai neatvyksta į teismo posėdžius ir nepateikia neatvykimą pateisinančių dokumentų, teismas konstatavo, kad A. S. slepiasi nuo teismo, todėl švelnesnėmis priemonėmis nei suėmimas nėra galimybės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Šalies argumentai

Kaltinamojo A. S. gynėjas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skundžiama nutartis priimta skubotai, nenustačius visų procesiniam sprendimui reikšmingų duomenų. Teismas nesiaiškino visų kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdį aplinkybių, todėl padarė neobjektyvias išvadas dėl kaltinamojo galimo teismo proceso vengimo, slėpimosi nuo teismo.

Gynėjo teigimu, A. S. sunkiai serga, jam nustatytas tik 30 proc. darbingumas. Teismui buvo pateikta daug medicininių dokumentų, patvirtinančių kaltinamojo sveikatos būklę. Iki šiol A. S. visada laiku atvykdavo į bylos nagrinėjimą. A. S. nedalyvavo 2014 m. lapkričio 28 d. ir gruodžio 15 d. teisiamuosiuose posėdžiuose, pranešė telefonu, kad serga. Pateisinamų dokumentų neatsiuntė. 2015 m. sausio 2 d. jis telefonu informavo teismą, kad yra gydomas ligoninėje. Taip pat pranešė, jog šaukimo į įvyksiantį posėdį jis negavo. 2015 m. sausio 13 d. teisiamasis posėdis vėl buvo atidėtas. 2015 m. sausio 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas paskyrė A. S. suėmimą. Apie šią nutartį jis, gynėjas, pranešė kaltinamajam, kuris pranešė, jog guli lovoje ir negali nueiti į gydymo įstaigą. A. S. pasižadėjo atvykti į 2015 m. sausio 20 d. 10 val. teisiamąjį posėdį. Taigi tik paūmėjus ligai, kaltinamasis neatvykdavo į teismą, tačiau visada pranešdavo, kad serga, žadėdavo pristatyti jo nedalyvavimą pateisinančius dokumentus.

Laikant A. S. suimtą, jis dar labiau susirgs, vargu ar galės duoti parodymus teisme. Ankstesnių posėdžių metu teismas galėjo pats įsitikinti, jog A. S. serga, atsižvelgęs į jo prašymus skelbti pertrauką, teismas atidėdavo bylos nagrinėjimą kitai dienai.

Bendraujant su A. S. telefonu, pastarasis prižadėjo gynėjui pats atvykti į sekantį teisiamąjį posėdį, kuris įvyks 2015 m. sausio 20 d. Mano, kad nėra pagrindo netikėti kaltinamojo žodžiu.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo A. S. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. gynėjo skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamus nusikaltimus.

Teismui skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. S. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra iš dalies paties kaltinamojo A. S. parodymai, civilinio ieškovo atstovės D. J. ir liudytojų I. P., B. K., A. G., L. J., I. P. ir kitų liudytojų parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, dokumentų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, kitoje bylos medžiagoje.

Pažymėtina tai, jog kaltinamojo kaltės klausimas šioje baudžiamosios bylos stadijoje nesprendžiamas – ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neanalizuojami ir teismas nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti. Tai yra bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Tik teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

Skundžiama nutartimi pagrįstai kaltinamajam griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms.

A. S. baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes (BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų). Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog nors kaltinamasis A. S. yra išsiskyręs, dėl amžiaus jau nedirba, tačiau jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, praeityje neteistas. Šios aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra svarbios, tačiau būtina šiuo atveju pažymėti tai, kad kaltinamasis neatvyksta į paskirtus teisiamuosius posėdžius, kas trukdo bylą nagrinėti teisme. Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu 2013 m. sausio 7 d. buvo perduota Šiaulių apygardos teismui. Nuo 2013 m. kovo 15 d. baudžiamoji byla pradėta nagrinėti iš esmės. Baudžiamojoje byloje apklausti visi liudytojai, beliko apklausti patį kaltinamąjį A. S., kuris iki skundžiamos nutarties priėmimo teisindamasis prasta sveikatos būkle neatvyksta į posėdžius.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad jo ginamasis visada atvykdo į teisiamuosius posėdžius ir tik ligai paūmėjus, jis pranešdavo, jog negalės atvykti į bylos nagrinėjimą ir pristatys pateisinančius dokumentus, tokie skundo argumentai yra deklaratyvūs. Aukščiau pateikta bylos duomenų analizė patvirtina, jog A. S. turi problemų su sveikata ir per paskutinį pusmetį dažnai neatvykdavo į teisiamuosius, tačiau telefonu teismui pranešdavo, jog pateiks jo neatvykimą pateisinančius dokumentus ir dažniausiai juos pateikdavo. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų apie negalėjimą atvykti į 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. teisiamuosius posėdžius. 2014 m. rugsėjo 26 d. 10 val. teisiamajame posėdyje A. S. dalyvavo, šiame posėdyje buvo suderintos kitų teisiamųjų posėdžių datos. Nors kaltinamasis pasirašė, kad apie kitų posėdžių datas, tame tarpe ir 2014 m. lapkričio 28 d. teisiamąjį posėdį, jam yra žinoma, tačiau į paminėtą teisiamąjį posėdį vėl neatvyko. Teismo apie neatvykimo priežastis neinformavo. Baudžiamojoje byloje buvo padaryta pertrauka iki 2014 m. gruodžio 15 d. 10 val. Kaltinamajam A. S. teismo šaukimas apie šį teisiamąjį posėdį buvo įteiktas asmeniškai, tačiau jis į teisiamąjį posėdį ir vėl neatvyko, teismo apie neatvykimo priežastis neinformavo. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi į kitą teisiamąjį posėdį (2015 m. sausio 9 d. 10 val.) buvo nutarta kaltinamąjį atvesdinti. Į 2015 m. sausio 9 d. 10 val. paskirtą teisiamąjį posėdį kaltinamasis A. S. nebuvo atvesdintas, kadangi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariato pareigūnams susiekus su kaltinamuoju telefonu, šis pažadėjo pats asmeniškai atvykti į teisiamąjį posėdį. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad į 2015 m. sausio 9 d. 10 val. paskirtą teisiamąjį posėdį A. S. neatvyko dėl to, kad negavo teismo šaukimo ir 2015 m. sausio 2 d. dar buvo gydomas ligoninėje, bylos duomenys patvirtina, jog pareigūnai asmeniškai susisiekė su kaltinamuoju, pranešė jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir teismo pavedimo jį atvesdinti vykdymą bei gavo jo pasižadėjimą pačiam nuvykti į teismą nurodytu laiku. Be to, pastebėtina tai, jog kaltinamasis, neturėdamas galimybės atvykti į paskirtą teisiamąjį posėdį, privalėjo apie neatvykimo priežastis informuoti teismą, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismui kaltinamojo dukters pateikti išrašai iš medicininių dokumentų nepateisina A. S. neatvykimą į 2012 m. gruodžio 15 d. teisiamąjį posėdį, nes juose nurodyti susirgimai ir jo gydymas stacionare 2014 m. gruodžio 16-28 d. buvo susiję su alkoholio vartojimu, kas tik patvirtina, jog kaltinamasis sąmoningai nenori vykti į teisiamuosius posėdžius.

Pažymėtina, jog pati A. S. procesinė padėtis baudžiamojoje byloje įpareigoja pastarąjį domėtis bylos eiga ir netrukdyti procesui. Dėl kaltinamojo A. S. neatvykimo į teismo posėdžius, baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo skelbiamos pertraukos, sutrikdytas kitų proceso dalyvių bei numatytų teismo posėdžių darbas. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apygardos teismas kaltinamajam taikytas švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pagrįstai pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme – šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti pasiekti.

Taigi naikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį kaltinamojo A. S. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. S. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris