- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1-3495-917/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 02-2-00490-19-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- G. V.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonava, Lietuva; Lietuvos Respublikos pilietis; lietuvis; faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) r. sav., Lietuva, išsiskyręs; registruotas Užimtumo tarnyboj; neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2019 m. spalio 24 d. laikotarpyje nuo 10.15 val. iki 11 val. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ((duomenys neskelbtini)) apklausos kambaryje, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai G. V. atliekant procesinius veiksmus su A. R. (A. R.) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-43345-19, t. y. paskelbiant jam pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir apklausiant jį kaip įtariamąjį, A. R. atsisakydamas pasirašyti minėtus dokumentus grasino G. V., kad išėjęs į laisvę ją nužudys.
Kaltinamasis A. R. teisme kaltu neprisipažino, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad nukentėjusiajai negrasino jokiais būdais. Nebuvo pagrindo manyti, kad ją nužudys. Kai buvo atvestas į apklausą, tai jam žmogus nepristatė, kalbėjo įžūliai. Kitas pareigūnas – A. R., laikė rankas kišenėje, stovėjo šalia. Pareigūnei tikrinant dokumentus, ji paklausė išsilavinimo, tai jis sakė - aukštasis. Pareigūnė tuo suabejojo. Kuomet reikėjo pasirašyti duomenis apie gimimo vietą, jo paklausę - kaip jis baigė aukštąjį ir nežino, kur nosinę raidę rašyti. Jam buvo pasakyta, kad lietuvis, o su akcentu kalbantis. Jis gimęs Jonavoje, užaugęs Lietuvoje, tai jam čia atrodė kaip diskriminacija. 8 metus praleido Anglijoje, ten kitaip elgiamasis, tai visa tai kaltinamąjį supykino. Iškeikė pareigūnę, nes buvo sunervintas, kad ši bandė jį patraukti per dantį. Žodžio „nužudyti“ iš viso nesakė, nes nėra maniakas, kad žudyti žmones šiaip sau. Atsiprašo nukentėjusios, kad iškeikė, tai buvo negražūs žodžiai. Necenzūriniai žodžiai buvo, išvadino ją visaip. Nesakė žodžio „nužudysiu“. Sinonimo nenaudojo žodžiui „nužudysiu“. Neturi žudyti motyvų. Procesinį dokumentą, kurį nukentėjusioji jam teikė pasirašyti, suplėšė, atsisakė parašo. Pripažįsta, kad pasakė negražius žodžius, iškeikė nukentėjusiąją, bet tikslo nužudyti ir dabar neturi. Kuomet procesinį dokumentą reikėjo pasirašyti, tai rašiklį jam davė, bet neatsimena, ar pasirašė. Kur po to padėjo rašiklį, neatsimena, sugniaužęs kumščių prieš nukentėjusiąją nelaikė. Jeigu rašiklis nukrito, tai į akį netaikė, nes nėra indėnas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusios, liudytojų parodymais, kitais ištirtais įrodymais byloje.
Nukentėjusioji G. V. teisme apklausiama paaiškino, kad yra ikiteisminio tyrimo tyrėja ir kai gavo bylą, atvažiavo į Kauno TI pareikšti įtarimą pagal vagystę A. R.. Dirba (duomenys neskelbtini) apskr. (duomenys neskelbtini) AVPK veiklos skyriaus tyrėja. Su ja kartu vyko kolega A. R., nes jis veiklos skyriaus vyr. tyrėjas ir prieš tai turėjo tas bylas dėl sisteminių vagysčių. Gavo leidimą vykti į izoliatorių, kadangi A. R. suimtas, pasiskyrė kaltinamajam advokatą. Tai buvo 2019-10-24, nes išvyko atostogų tą vakarą. Buvo apie 10:00-11:00 val. Izoliatoriuje kaltinamasis atėjo pavėlavęs į apklausą, praėjo juos ir nuėjo į kitą apklausų kambarį. Nuėjo iki tos merginos - tyrėjos, paklausė jos dėl apklausos. Ten nebuvo galimybės naudotis IBPS sistema, todėl galvojo, kad pildys dokumentus ranka. Kaltinamasis atėjo, prisėdo ant kėdės prie stalo, nukentėjusioji jam paaiškino, dėl ko atvyko. Šalia stovėjo kolega A. R.. Matė, kad kaltinamasis negatyviai nusiteikęs, sakė, nieko nepasirašinės. Po to nepamena kas (ji ar A. R.), bet klausė, ar kaltinamasis pasirašys, kad atsisako nuo parodymų, kad padės parašą, kitus blankus pasirašyti taip pat atsisakė. Kaltinamasis pasakė, kad vagysčių nevykdė, atsisako duoti bet kokius parodymus. Nukentėjusioji jam davė rašiklį, kaltinamasis buvo arogantiškas. Pabrėžė, kad jis su aukštuoju išsilavinimu. Jis jau pasirašinėjo dokumentuose, kad surašyta teisinga. Kaltinamasis klausė, kaip rašyti žodyje - „ei“ ar „iai“, ji šyptelėjo dėl jaučiamo rusiško akcento. Tuomet A. R. metė tušinuką, nukentėjusioji atsitraukė atgal, o kaltinamasis kumščius sugniaužė ir ją visaip iškeikė. Sakė jai: „suka, išėjęs iš čia užmušiu“. Kaltinamajam kaip priepuolis užėjo, jis taip rėkė garsiai, kad liudytoja (kita tyrėja) po to sustabdė ją paklausti, kas įvyko. Tardymo izoliatoriuje nėra apsaugos, niekas neatėjo. Apklausos metu, procesinio veiksmo metu, ją nuo kaltinamojo skyrė tik stalas, jokio atitvaro tarp jų nebuvo. Kaltinamasis turėjo tušinuką, kurį metė į nukentėjusiąją. Jeigu būtų kitas daiktas, tai būtų paleidęs į nukentėjusiąją. Protokolas išliko sulamžytas. Tame apklausos kambaryje buvo dar ir kaltinamojo advokatė, ir jis jai sako: „ko čia žiuri“. Advokatė irgi išėjo išsigandusi. Ir tyrėja, kuri dirbo gretimame apklausų kambaryje, sakė, kad „užeikite, aš viską girdėjau“. Nukentėjusioji labai išsigando, kadangi tai pirma situacija per jos 16 darbo metu, jai buvo šokas. Jeigu žmogus taip elgiasi suimtas, tai ką jis gali padaryti būdamas laisvėje. Ji juto nuo kaltinamojo tiesioginę, realią grėsmę. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingus žodžius. Dėl tarnybinių pareigų pirmą kartą tapo nukentėjusiąja, nors dirba policijoje 16 metų. Pirmą kartą su tokia situacija susidūrė, jai tai buvo realus grasinimas, nes kaltinamasis taip elgėsi suimtas, tai jo grasinimais išėjus į laisvė ji patikėjo, neabejoja, kad šis taip galėtų padaryti ir laisvėje būdamas.
Liudytojas A. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskr. (duomenys neskelbtini) AVPK veiklos skyriaus vyriausias tyrėju. Dirbdamas turėjo 5 epizodus nusižengimų, kuriuos buvo nuspręsta sujungti į vientisą. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą perdavė medžiagą ikiteisminio tyrimo grupei, tai medžiaga buvo perduota kolegei G. V. ir sutarė su ja vykti atlikti procesinius veiksmus į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, nes žinojo, kad A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių atvyko su G. V. 2019-10-24. Atvykus į apklausą buvo kartu apklausų kabinete. Apklausų kambaryje buvo tyrėja G. V., advokatė ir atėjo įtariamasis A. R.. A. R. sėdėjo priešais tyrėją G. V., o šalia jo advokatė, jis stovėjo gale stalo, bet buvo tuo pačiu šalia. Pradėjus A. R. apklausą, buvo užpildyti reikiami dokumentai. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą A. R. iš karto pasakė, kad jis nepagautas vagiant, nieko neprisipažįsta, jokių parodymų neduos. Paprastai bendravo su juo ir sakė, kad neduos parodymų, o tai užfiksavo tyrėja G. V.. Pasirašant dokumentus staiga, spontaniškai A. R. pradėjo šaukti ant G. V. sakydamas: „čiulpike, išeisiu užversiu ar nužudysiu“ ar „išėjęs nužudysiu“. Tai buvo netikėtas, naujas įvykus, nes per tiek metų darbo patirties, kad tokių dalykų, kad tokioje vietoje pultų tyrėją, tai dar nėra buvę. A. R. išsišokimas buvo spontaniškas. Jam pasirodė, kad A. R. labai agresyviai nusiteikęs, buvo kumščiai suspausti, atsistodamas į tyrėjos pusę metė rašiklį, rašiklis atsitrenkė į sieną, dokumentą kažkurį suglamžė, perplėšė. Ramino A. R.. Nurodė, kad šis ramintųsi, atsisėstų, ištiesė ranką prieš A. R. kaip užtvarą, kad jis negalėtų jokių veiksmų atlikti. A. R. dar kartą pašoko ir grasinimą išsakė G. V., sakė: „susirasiu išėjęs, su jumis neturiu ką bendrauti“, dar advokatei prikišęs veidą sako: „ko žiūri“. Apklausų kambaryje juos skyrė siauras stalas, jokios atskirties ir jokios apsaugos nėra. Niekas A. R. toje pat patalpoje nesulaikinėjo, o jie užfiksavo, kad A. R. atsisakė pasirašyti protokole. Matė, kad tyrėja išsigandusi, ji atsitraukusi buvo. Mano, kad ją tie žodžiai paveikė, nes kai grįžo abudu, tai ji sunkiai kalbėjo, tylėjo. Toks poveikis buvo primą kartą. A. R. du kartus pakartojo G. V., kad ją nužudys. Su nukentėjusiąja santykiai kolegiški, viską sprendžia tik darbe. G. V. į viską reaguoja pakankamai ramiai, jie dirba kelis metus kartu, G. V. yra dalykiška, rami. Jam pasirodė, kad A. R. yra nenuspėjamas elgesys, tai jeigu ir nebūtų liudytojas ten buvęs, galėjo būti ir kitokios šio įvykio pasekmės. Dirba jau 24 metai policijoje, tačiau dėl panašių grasinimų neteko liudyti.
Liudytoja V. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK kriminalinės policijos sunkiųjų nusikaltimų 2 skyriuje. Ji 2019-10-24 tarp 10:00-11:00 val. vykdydama sako funkcijas buvo (duomenys neskelbtini) TI (duomenys neskelbtini). Laukė apklausų kambaryje, kol atves apklausai jos įtariamąjį vienoje ikiteisminio tyrimo byloje. Jai laukiant tame kambaryje, į jį užėjo dabartinis kaltinamasis, klausė ar jis pas ją, tai sakė - kad ne, tada jis nuėjo į kitą apklausų kambarį. Laukdama savo įtariamojo, aiškiai girdėjo kitame apklausų kambaryje vykusį pokalbį, kad reiškiamas tam asmeniui įtarimas. Ir po 5-10 min. nuo užėjimo į jos patalpą (apklausų kambarį), suprato, kad tyrėja pasakė: „pažymoje apie asmens duomenis nurodėte, kad esate lietuvis, ar jus tikrai lietuvis,“ ir po šių žodžių vyras garsiai sušuko, kad „tu manęs neįžeidinėk“. Tada jis tyrėją įžeidinėjo, sakė jai: „nepamiršk, kad išeisiu į gatvę ir tave papjausiu“. Liudytoja, būdama savo apklausos patalpoje išsigando dėl tos tyrėjos likimo, nes grasinimas buvo tikrai realus ir įtikinamas. Girdėjo, kad buvo sakyta tam vyrui, jog apsiraminkite ir pasirašykite. Dar girdėjo baldų patraukimą ar stumdesį. Girdėjosi, kaip tą vyrą ramino, bet kaltinamasis nenusiramino, įžeidinėjo tyrėją, šaukė. Galiausiai tas vyras pasakė, kad „su tokiomis čiulpikėmis dirbti nenoriu ir daugiau nevežti pas tokias“. Riksmas vyro buvo apie 2 min. tikrai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama teisingai nurodė visas aplinkybes. Grasinimus tikrai girdėjo:. „Išeisiu - gatvėje tave papjausiu“, tokius žodžius girdėjo mažiausiai du kartus. Šie tyrėjai nėra liudytojai pažįstami. Ta tyrėja buvo išsigandusi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., balsu perskaitė 2019-10-31 liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2019 metų, spalio mėnesio 24 d. tikslios valandos nepamena, bet galėjo būti apie 10 vai., kaip mato pagal turimus savo dokumentus, ji buvo pakviesta atstovauti, ginti įtariamąjį A. R.. Su tyrėja buvo sutarta, kad apklausa vyks tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose. Ji (N. P.) atvyko daug anksčiau, nei tyrėja ir laukė. Kartu su tyrėja į apklausų kambarį atvyko ir pareigūnas. Atėjus įtariamajam šis iš karto pasakė, kad niekur nepasirašys, kad čia jam kokios pievos surašytos. Tačiau tyrėja bendravo su juo ir įkalbėjo, kad jis bent pažymoje dėl asmens duomenų pasirašytų. Po to, tyrėja pasakė, kad ji apklausos protokole parašys, kad asmuo kaltu neprisipažįsta ir atsisako duoti parodymus. Įtariamasis sutiko, tačiau jam pradėjus rašyti protokolą, jis paklausė, kaip teisingai parašyti žodį „perskaičiau“, t.y. su „e“ ar „a“ raide. Tyrėja pasakė, kad keista, jog žmogus su aukštuoju tokias klaidas darytų ir dar kažkaip jam dėl akcento užsiminė. Tai va tada ir prasidėjo to asmens agresija. Jis tyrėją išvadino visokiais žodžiais, ir pastoviai keikėsi. Jei gerai pamena, tai tyrėja buvo pavadinta „čiulpike“ ir „blondine“, kitų žodžių neįsidėmėjo. Tačiau jei ne tas pareigūnas vyras, kuris A. R. per stalą suėmė už rankų, tai gal šis asmuo ir būtų sudavęs tyrėjai. Jos (N. P.) atžvilgiu A. R. agresijos nerodė. Kad jis būtų kokias žodžiais grasinęs, tai ji dabar tiksliai negali pasakyti, bet jis tiesiog keikėsi ir tyrėją visaip vadino. Ir jai (N. P.) šalia sėdėti buvo nejauku. Jis (A. R.) nepasirašęs jokių dokumentų išėjo iš apklausų kambario. (t. 1, b.l. 57-58).
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje nagrinėjimui buvo gautas Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. V. tarnybinis pranešimas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl pastarojo grasinimų ją nužudyti, išsakytų jai atliekant su šiuo asmeniu ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje Nr. 01-1-43345-19. (t. 1, b.l. 1-3).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019-10-24 Pareiškėja (G. V.) kartu su Vilniaus aps. VPK veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju A. R., vyko į (duomenys neskelbtini) TI-K pareikšti įtarimo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) byloje Nr. 01-1-43345-19. Apklausa turėjo prasidėti 10 valandą, tačiau A. R. vėlavo ir apklausą pradėjo apie 10.15 val. Apklausoje dalyvavo A. R. nutarimu paskirta gynėja N. P.. A. R. į apklausos kambarį atėjo pats, jo rankos buvo nesurakintos antrankiais, jis prisėdo prie stalo ir sėdėjo priešais ją (G. V.). A. R. užėjus į apklausos kabinetą, jam prisistatė, paaiškino dėl ko atvyko ir pateikė susipažinti pranešimą apie įtarimą. Pradėjus pildyti procesinius dokumentus, A. R. pilnai neperskaitęs pranešimo apie įtarimą pasakė, kad jokių dokumentų nepasirašinės, kad jis vagysčių nevykdė ir nieko apie tai nežino. Apklausoje jis atsisakė duoti parodymus. Baigus pildyti apklausos protokolą ir jo priedą pateikė jam užpildytus dokumentus susipažinti, po ko jis netikėtai, be jokios priežasties, ėmė ant jos garsiai šaukti, vartodamas žodžius " Sūka, čiulpikė" ir tuo metu jis laikydamas rankoje rašiklį stipriai jį metė į jos pusę, bet į ją nepataikė. Po šito staiga pašokęs agresyviais kūno judesiais, kūnu palinkęs į jos pusę, suspaustais rankų kumščiais garsiai šaukė kelis kartus pakartodamas "sūka išėjęs iš čia tave susirasiu ir vis tiek užmušiu". Ji reaguodama su kėde atsitraukė atgal tikėdama išvengti galimų jo smūgių, tuomet jis sugriebė ant stalo gulėjusį savo apklausos protokolą ir jį perplėšė. Reaguodamas į šią situaciją šalia buvęs A. R. mėgino raminti garsiai šaukiantį A. R., nurodė jam apsiraminti, suėmęs A. R. už rankos mėgino jį pasodinti į vietą, tačiau A. R. nenurimo ir išeidamas iš apklausos kabineto kartojo jos atžvilgiu žodžius " Sūka, čiulpikė, užmušiu". Matėsi, kad A. R. buvo labai agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu. Taip pat išeidamas iš apklausos kabineto išreiškė agresiją advokatei N. P., prikišdamas savo veidą arti prie jos veido ir sakydamas "ko čia žiūri". Visą įvykį matė kartu apklausos kambaryje buvę Vilniaus aps. VPK veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. ir advokatė N. P. ( tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat įvykį girdėjo, kitame apklausos kambaryje dirbusi (duomenys neskelbtini) aps. VPK SNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėja V. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš A. R. agresyvaus elgesio sprendžia, jog jis šioje situacijoje siekė jai suduoti smūgius, iš jo išsakytų grasinimų, du kartus pakartotų žodžių " sūka išėjęs iš čia vis tiek tave užmušiu", ji tai suprato kaip realų A. R. grasinimą mjos atžvilgiu. Dėl viso šito įvykio ji patyrė didelį stresą, nes apklausos metu galėjo būti sužalota A. R., todėl prašo dėl A. R. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. (t. 1, b.l. 1-3).
(duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. 2019-10-24 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019-10-24 kartu su (duomenys neskelbtini) aps. VPK veiklos skyriaus vyr. tyrėja G. V., vyko į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių pareikšti įtarimo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) byloje Nr. 01-1-43345-19. Apklausoje taip pat dalyvavo A. R. nutarimu paskirta gynėja N. P.. A. R. į apklausos kambarį atėjo apie 10.15 val. pats, jis prisėdo prie stalo ir sėdėjo priešais apklausą vykdančią G. V., jam buvo pateiktas susipažinti pranešimas apie įtarimą. Pradėjus pildyti procesinius dokumentus, A. R. pilnai neperskaitęs pranešimo apie įtarimą pasakė, kad jokių dokumentų nepasirašinės, jis vagysčių nevykdė ir nieko apie tai nežino, nurodė, jog parodymų neduos ir į klausimus neatsakinės. Tyrėjai baigus pildyti apklausos protokolą ir jo priedą ir pateikus juos susipažinti, A. R. netikėtai, be jokios priežasties, ėmė garsiai šaukti G. V. atžvilgiu vartodamas žodžius " Sūka, čiulpikė" ir tuo metu laikydamas rankoje rašiklį stipriai metė jį į tyrėjos pusę, bet nepataikė. Po šito staiga pašokęs agresyviais kūno judesiais, kūnu palinkęs į G. V. pusę, suspaustais rankų kumščiais garsiai šaukė kelis kartus pakartodamas "sūka išėjęs iš čia tave susirasiu ir vis tiek užmušiu", pagriebė ant stalo pateiktą apklausos protokolą ir staigiu judesiu jį perplėšė. Jis (A. R.) reaguodamas į šią situaciją ištiesdamas ranką saugiu atstumu atstūmė A. R. nuo stalo, nurodė jam apsiraminti, suėmęs A. R. už rankos mėgino jį pasodinti į vietą. A. R. nenurimo ir išeidamas iš apklausos kabineto pakartojo tyrėjos G. V. atžvilgiu žodžius " Sūka, čiulpikė, užmušiu". Taip pat išeidamas iš apklausos kabineto išreiškė agresiją advokatės N. P. atžvilgiu, prikišdamas savo veidą arti prie jos veido ir sakydamas "ko čia žiūri". Visą įvykį matė kartu apklausos kambaryje kartu buvusi advokatė N. P. ( tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat įvykį girdėjo, kitame apklausos kambaryje dirbusi (duomenys neskelbtini) aps. VPK SNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėja V. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš A. R. agresyvaus elgesio laikytina, jog jis šioje situacijoje siekė suduoti smūgius, iš jo išsakytų grasinimų, kelis kartus pakartotų žodžių "sūka išėjęs iš čia aš vis tiek tave užmušiu", galima suprasti tai kaip realų A. R. grasinimą tyrėjos G. V. atžvilgiu, todėl spręstinas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 145 str. 1 d. (t. 1, b.l. 4).
Nustatyta, kad dėl šio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriuje 2019-11-06 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. ("Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas"). (t. 1, b.l. 20-21).
Nustatyta, kad gavus ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-43345-19 vadovaujančio prokuroro sutikimą (t. 1, b.l. 29, 30) buvo susipažinta su minėto ikiteisminio duomenimis, esančiais Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, iš kurių matyti, jog 2019-10-24 (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja G. V. 2019-10-24 A. R. paskelbė pranešimą apie įtarimą dėl padarymo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. Minėto asmens apklausos protokole užfiksuota, kad A. R. dėl pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta, atsisako duoti bet kokius parodymus, į jokius klausimus neatsakinės. (t. 1, b.l. 32-34).
2019-11-08 A. R. paskelbtas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d., t.y. šiam asmeniui paskelbta, jog jis įtariamas tuo, kad 2019 m. spalio 24 d. laikotarpyje nuo 10.15 val. iki 11 val. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ((duomenys neskelbtini)), apklausos kambaryje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai G. V. atliekant procesinius veiksmus su A. R. (A. R.) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-43345-19, t. y. paskelbiant jam pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d. ir apklausiant jį kaip įtariamąjį, A. R. atsisakydamas pasirašyti minėtus dokumentus grasino G. V., kad išėjęs į laisvę ją nužudys. (t. 1, b.l. 117).
Vilniaus aps. VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyr. tyrėjos D. T. 2019-11-13 nutarimu nustatyta, kad G. V. pripažinta nukentėjusiąja. (t. 1, b.l. 48).
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad A. R. atžvilgiu pradėti tokie ikiteisminiai tyrimai (t. 1, b.l. 60-62):
- 2019-08-30 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str (Viešosios tvarkos pažeidimas), pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37327-19, kuriame atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl galimo turto prievartavimo, padaryto 2019-10-03 (BK 181 str. 1 d.);
- 2019-10-01 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas), pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41978-19;
-2019-10-03 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. (Viešosios tvarkos pažeidimas), pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42303-19;
- 2019-10-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. (Vagystė), pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43345-19;
- 2019-10-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. (Viešosios tvarkos pažeidimas), pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43333-19 (paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki 2019-10-25).
Policijos duomenų bazėje esančiais duomenimis nustatyta, kad joje yra užregistruoti tokie įvykiai (t. 1, b.l. 63-87):
- 2019-08-27 d. 14:32 val. užregistruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje įvyko Pranešėjo konfliktas su visureigio MB v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoju, asmuo metė plytas į Pranešėjo a/m Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužė priekinį langą (ROIK 0119000458039); dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37237-19 pagal BK 284 str. (veikos eil Nr. 1);
- 2019-09-27 d. 06:47 val. užregistruotas pranešimas, kad Pranešėjo a/m Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš kelias minutes piktybiškai apgadino nepažįstamas vyras ir pasišalino su a/m MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK 0119000519689); nustatyta, kad minėtam automobiliui išdaužtas automobilio kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelių stiklai, išdaužtas automobilio priekinis stiklas, pradurtos dvi skylės ant automobilio kairės pusės vairuotojo durelių, nudaužtas vairuotojo pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlis, sugadintas ant automobilio stogo įrengtas taksi plafonas, subraižytas stogas; dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41978-19 pagal BK 187 str. (veika Nr. 2 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37237-19);
- 2019-10-03 d. 11:35 val. užregistruotas pranešimas, kad kelyje Kaunas - Vilnius ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raj.) nepažįstamas vyras su a/m MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daužo Pranešėjo automobilį (ROIK 0119000531678); tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilio MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. R. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį Škoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42303-19 pagal BK 284 str.; (veika Nr. 3 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37237-19);
- 2019-10-03 d. 12:15 val. užregistruotas pranešimas, kad prieš 20 min. Pareiškėjas sulaukė grasinimų iš juodos spalvos a/m Mercedes valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris davė baudų kvitus jo vardu ir liepė iki 16 val. sumokėti, jei nebus sumokėta, tai bus sudeginti visi savininko automobiliai (ROIK 0119000531756); dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas;(veika Nr. 4 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37237-19);
- 2019-10-07 d. 06:38 val. užregistruotas pranešimas, kad degalinėje (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) raj. kilo konfliktas tarp operatorės ir kliento, kuris nesutiko mokėti už degalus, operatorę užstojo kitas klientas, buvęs degalinėje, kuriam konflikto metu kaltininkas subadė peiliu automobilio padangas ir pasišalino; nurodomas asmuo - A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), automobilis MB ML 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); (ROIK 0119000538914) nusikalstamos veikos aprašyme nurodoma, kad konflikto metu automobilio MB vairuotojas išsitraukė iš kišenės peilį, užsimojo juo prieš operatorę užstojusį klientą, kuris pradėjo bėgti, nepasivijęs jo, a/m MB vairuotojas pribėgo prie "Audi" automobilio ir su peiliu pradūrė automobilio kairės pusės priekines ir galines padangas, nudaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, įlenkė kairės pusės priekines dureles. Įtariamąjį užfiksavo vaizdo kameros. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42783-19 pagal BK 284 str. (veika Nr. 5 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37237-19);
- 2019-10-10 d. 10:50 val. užregistruotas pranešimas dėl prieš tai paminėto fakto apie automobilio Audi A6 apgadinimą degalinėje (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. (ROIK 0119000544955); dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str.; (veika Nr.6 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37237-19); (veika Nr. 6 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37237-19);
- 2019-10-10 d. 14:28 val. užregistruotas pranešimas dėl grasinimo peiliu, dėl pradūrimo padangų Pranešėjos automobiliui, valstybinio numerio ženklo nuplėšimo, Pranešėjos sumušimo (ROIK 0119000545406); nusikalstamos veikos aprašyme nurodoma, kad buvęs darbuotojas A. R. (gim. 1973-11-15, gali gyventi (duomenys neskelbtini), naudotis a/m Mercedes valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iškoliojo Pranešėją necenzūriniais žodžiais, pagrasino užmušti, sudavė ranka į veidą, grasino peiliu, pradūrė dvi automobilio VW padangas ir nulupęs priekinį valstybinį numerį pasišalino; dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43333-19 pagal BK 284 str. (veikos Nr. 7 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37237-19).
Administracinių nusižengimų registro išrašais nustatyta, kad naudodamasis automobiliu "Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinius nusižengimus yra padaręs A. R. (buvusi pavardė – P.). Dažniausiai užfiksuoti šio asmens pažeidimai - smulkios vagystės (kuro užsipylimas degalinėse ir išvažiavimas nesumokėjus), tačiau yra ir pažeidimų, rodančių šio asmens pavojingumą: karinių automobilių kolonos blokavimas 2019-09-24; tyčinis kito automobilio apgadinimas alkūne 2019-07-25; Statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas, garbės ir orumo pažeminimas 2019-08-18. (t. 1, b.l. 88-100).
Asmens duomenų pažyma nustatyta, kad A. R. ankstesnė pavardė buvo „P.“. (t. 1, b.l. 103).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. R. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje kaltinamasis tyrėjai G. V. atliekant procesinius veiksmus su A. R. (A. R.) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-43345-19, t. y. paskelbiant jam pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir apklausiant jį kaip įtariamąjį, A. R. atsisakydamas pasirašyti minėtus dokumentus grasino G. V., kad išėjęs į laisvę ją nužudys. Teisme pats kaltinamasis neneigė, kad G. V. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, tačiau nesutiko su tuo, jog grasino ją nužudyti. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų suformuotą praktiką, grasinimo realumui nėra būtina, kad grasinantis asmuo iš tikrųjų ketintų realizuoti grasinimą, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. O iš teisme nukentėjusiąja apklaustos G. V. parodymų būtent ir nustatyta, kad ji šio nagrinėjimo įvykio metu visiškai neabejojo tuo, kad A. R. gali savo grasinimus ją nužudyti įvykdyti realiai, vos tik išėjęs į laisvę. Kaip seka iš G. V. parodymų, A. R. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje atliekamoje apklausoje atsisakė duoti parodymus. Tiek iš A. R., tiek iš G. V. ir A. R. parodymų teisme nustatyta, kad apklausos metu su A. R. įvyko menkavertis apsižodžiavimas dėl pastarojo išsilavinimo bei lietuvių kalbos rašybos žinių, ko pasekoje A. R. netikėtai, be jokios kitos svarios priežasties, ėmė ant G. V. garsiai šaukti, vartodamas necenzūrinius žodžius, tokius, kaip „ sūka, čiulpikė“, ir tuo metu A. R. metė į nukentėjusios pusę rankose laikytą rašiklį. Kaip nurodė liudytojas A. R., kaltinamasis buvo labai agresyviai nusiteikęs nukentėjusios atžvilgiu, ir jeigu, būtų turėjęs rankose kitus daiktus, juos būtų panaudojęs prieš G. V.. Kaip nurodė apklausiami tiek G. V., tiek A. R., po to A. R. staiga pašokęs agresyviais kūno judesiais, kūnu palinkęs į G. V. pusę, suspaustais rankų kumščiais garsiai šaukė kelis kartus pakartodamas nukentėjusios atžvilgiu: „sūka, išėjęs iš čia tave susirasiu ir vis tiek užmušiu“, šiais žodžiais išsakydamas savo grasinimus susidoroti su nukentėjusiąja. G. V. reaguodama į tokį kaltinamojo elgesį bei jausdama realią grėsmę, su kėde atsitraukė atgal, norėdama išvengti galimų A. R. smūgių. Tuomet A. R. sugriebė ant stalo gulėjusį savo apklausos protokolą ir jį suglamžė, suplėšė, atsisakydamas pasirašyti. A. R. parodė, kad jis stengėsi raminti garsiai šaukiantį A. R., nurodė jam apsiraminti suėmęs už rankų. Tiek A. R., tiek G. V. patvirtino, kad per visą jų darbo policijoje laikotarpį tokia grėsminga situacija yra pirmoji. Liudytoja V. K. iš esmės patvirtino teisme duotus G. V. ir A. R. parodymus dėl kaltinamojo išsakytų grasinimų nužudyti, bei patvirtino tai, jog iš karto po įvykio, kurį aiškiai girdėjo, dirbdama gretimame apklausų kambaryje, pamatė G. V. labai išsigandusią, girdėjo jos atžvilgiu išsakytus žodžius: „Išeisiu - gatvėje tave papjausiu“, ir jai aptariama situacija atrodė visiškai reali ir grėsminga. Perskaičius teisme liudytojos N. P. parodymus, nustatyta, kad ji taip pat nurodė A. R. agresyviai išsakytus necenzūrinius žodžius G. V. atžvilgiu. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius A. R. padarytus veiksmus, į apklausos metu dėl menkaverčių priežasčių netikėtai konfliktiškai susiklosčiusius nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, į tai, kad G. V., atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus, žinojo apie A. R. neigiamai charakterizuojančią medžiagą, pagrįstai pripažįsta, kad nukentėjusioji G. V. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad kaltinamąjį A. R. nukentėjusioji G. V. ar liudytojas A. R. norėtų apkalbėti. Be to, G. V. nuo pat įvykio pradžios laikėsi savo parodymų dėl jai kilusios realios grėsmės, tapačias įvykio aplinkybes nurodė tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek parodymuose teisme, ikiteisminio tyrimo metu aktyviai gynė savo, kaip nukentėjusios, procesines teises.
Kaip seka iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, R. R. atžvilgiu pradėti keli ikiteisminiai tyrimai taip pat yra susiję su jo visiškai netikėtomis fizinio smurto apraiškomis (t. 1, b.l. 60-87), tas pats pasakytina ir apie išrašus iš administracinių nusižengimų registro (t. 1, b.l. 88-100), kas rodo, kad A. R. veiksmai pradėjo įgyti ir kriminalinį pobūdį. Teismo manymu, duomenys apie įvykius iš pradėtų ikiteisminių tyrimų bei administracinių nusižengimų registre užfiksuotos aplinkybės tų įvykių, kuriuose dalyvavo A. R., patvirtina šio asmens pavojingumą, polinkį į smurtą ir agresiją bei sudaro realų pagrindą manyti, kad savo grasinimus jis gali įvykdyti. Taigi, įvertinus visumą teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų darytina pagrįsta išvada, jog A. R. sąmoningai turėjo tyčią grasinti G. V. ją nužudyti, bei elgtis tiek įtikinamai, jog jo grasinimai nukentėjusiajai atrodytų realūs, ir norėjo būtent tokios nukentėjusios būsenos. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtų įrodymų visetu.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi gyvenamąją vietą. A. R. neteistas, administracine tvarka baustas (t.1,b.l.88-100), informacijos apie kaltinamojo psichinę sveikatą bei priklausomybes teismui nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (BK 54 str.), todėl kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus.
Nors baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau kaltinamasis nepripažino savo kaltės, todėl netaikytinos BK 64 ¹ straipsnio nuostatos.
Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu neskirta kardomoji priemonė.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).