Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. U. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 91-211 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. U.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 20 MGL dydžio bauda. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 6 metams ir 20 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 20 MGL dydžio bauda.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymui ir Šiaulių apylinkės teismui 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, kurią pakeitė Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi, sumažinus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bei Kauno apylinkės teismui 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi sumažinus Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi S. U. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 20 MGL dydžio baudą sumažino ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 20 MGL dydžio baudą.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. bausmės pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 31 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 91-211 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos S. U., konstatuodamas, kad šiuo metu nuteistąjį S. U. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis S. U. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir jis laikysis įstatymų bei nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. U. skundas tenkintinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši įstatymo redakcija gerokai išplečia galimybę nuteistiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims būti paleistiems lygtinai iš pataisos namų. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir naujai galiojančioje įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal naujai įtvirtintą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje, kuriame išdėstytas BPK 360 straipsnio pakeitimas, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo S. U. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, bei priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl patvirtinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo - taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą - sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo S. U. prašymą dėl lygtinio paleidimo dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis S. U. yra atlikęs ne tik minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bet ir žymiai didesnę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 4/5. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta tiek nusikalstamo elgesio riziką mažinančių, tiek didinančių veiksnių. Tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai tokie kaip artimųjų palaikymas ir pagalba, ketinimai užsiimti darbine veikla, specialybių įgijimas bei kritiškas požiūris į nusikaltimus, šiuo atveju, nusveria tikimybę, kad nuteistasis nekeis ankstesnio gyvenimo būdo, bendraus su netinkamo elgesio asmenimis, užsiims netinkama veikla ar nedirbs. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo visuomeninėje įstaigos veikloje, organizuojamuose renginiuose, nevengė dirbti būrio gerbūvio darbų visuomeniniais pagrindais, įgijo kompiuterio operatoriaus ir suvirintojo specialybes, o iki sulaikymo mokėsi Šiaurės Lietuvos kolegijoje civilinės ir verslo teisės programoje, leidžia manyti, kad laisvėje jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir tokiu būdu keisti ankstesnį gyvenimo būdą. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, puikiai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai bendrauja su daugeliu nuteistųjų, tačiau draugus renkasi atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių, nėra dalyvavęs prievartos kitų nuteistųjų atžvilgiu naudojimo ir bauginimo veiksmuose. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia tikėtis, kad nuteistais ir laisvėje vengs bendrauti su rizikingo elgesio asmenimis. Būtina pažymėti ir tai, kad nors nuteistajam adaptacijos periodas pataisos įstaigoje praėjo sunkokai ( kelis kartus teko keisti gyvenamuosius sektorius, buvo penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo 2014 metų sąmoningai ir kryptingai koreguoja savo elgesį, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi, vykdo jam keliamus reikalavimus, sugeba tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, dėl ko per pastaruosius 1,5 metų jis buvo tik skatinamas (b. l. 9). Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad S. U. per penkerius laisvės atėmimo metus pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, ką patvirtina ir žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (pagal „OASys“ – 39 balai). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl S. U. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Komisija, vienbalsiai priimdama nutarimą taikyti nuteistajam S. U. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl S. U. lygtinio paleidimo patvirtintinas ir, nepaisant jam privalomų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytų bendrųjų pareigų, taip pat nustatytinos papildomos probacijos sąlygos, numatytos BK 67 ir 75 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 360 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutarė:

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2015 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 91-211 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. U.“.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nustatyti S. U. šias baudžiamojo poveikio priemones:

50 valandų nemokamų darbų, atlikti per penkis mėnesius, atliekant ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį;dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatytą įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.