- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2-690-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00104-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Ieškovas
- I. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria nepriimta dalis ieškinio ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašėLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio pagrindu bei dėl materialinių, proceso teisės normų pažeidimo pripažinti absoliučiai negaliojančiais Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, kuria R. Ž.ir I. Ž. 2002 m. rugpjūčio 20 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. prievolės AB SEB bankui pripažintos bendromis prievolėmis, notaro 2015 m. gegužės 21 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. GB-3516 ir Nr. GB-3518, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi R.Ž. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą apgaule SEB banke gautų prievolių nurašymui, vykdomąsias bylas, pradėtas pagal vykdomuosius įrašus Nr. GB-3516 ir Nr. GB-3518 dėl išieškojimo iš skolininkės I. G. (Ž.), atlyginti ieškovei Lietuvos Respublikos vardu veikiančių institucijų (neteisėtai realizuotos teismo priteistos patalpos, nepagrįstos SEB banko prievolės, psichologinis spaudimas ir kita) padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškinio dalį, kuria reiškiami reikalavimai pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, kuria R. Ž. ir I. Ž. 2002 m. rugpjūčio 20 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. prievolės AB SEB bankui pripažintos bendromis prievolėmis, notaro 2015 m. gegužės 21 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. GB-3516 ir Nr. GB-3518, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi R.Ž. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, vykdomąsias bylas, pradėtas pagal vykdomuosius įrašus Nr. GB-3516 ir Nr. GB-3518 atsisakė priimti, taip pat nustatė ieškovei septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad nors ieškinys neaiškus, jame konkrečiai nesuformuluoti ieškinio reikalavimai, nenurodytas teisinis ir faktinis pagrindai (ieškovės nurodytas BK 97 straipsnis reglamentuoja teistumą), iš jo turinio matyti, kad ieškovė siekia, kad būtų pripažinta negaliojančia jos prievolė AB SEB bankui ar kad ji būtų atleista nuo prievolės vykdymo ir prašo panaikinti procesinius sprendimus, kurių pagrindu iš jos pradėtas priverstinis išieškojimas AB SEB banko naudai.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas panaikinti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taip pat teismas išaiškino ieškovei, kad siekdama nuginčyti notaro G. B. išduotus vykdomuosius įrašus, turėtų kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, o ieškinį šioje dalyje atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Vertindamas ieškovės reikalavimą panaikinti vykdomąsias bylas, teismas nurodė, kad CPK nereglamentuoja tokio procesinio veiksmo. Pagal CPK nuostatas vykdymo veiksmai gali būti atidėti, vykdomoji byla gali būti sustabdyta ar nutraukta. Tokiu atveju ieškovė su prašymu pirmiausia turėtų kreiptis į vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/00925 ir Nr. 0005/15/00924 atliekantį antstolį, todėl ieškinį šioje dalyje atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu.
5. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės reikalavimas atlyginti Lietuvos Respublikos vardu veikiančių institucijų jai padarytą žalą („neteisėtai realizuotos teismo priteistos patalpos, nepagrįstos SEB banko prievolės, psichologinis spaudimas ir kt.“) turi būti sukonkretintas. Ieškovė nenurodė turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindo, nenurodė prašomos priteisti žalos dydžio, nenurodė, iš ko prašo priteisti žalą, t. y. ieškinyje nenurodė atsakovų, tinkamai nenurodė ieškinio pagrindo, todėl neaišku, kas ir kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarė ieškovei žalą, taip pat neaiškūs ir žalos atsiradimo pagrindai bei iš ko susideda prašoma priteisti žala, negalima nustatyti bylos teismingumo, t. y. ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad prie ieškinio taip pat turi būti pridėti įrodymai, jog sumokėtasžyminis mokestis. Šiuo atveju nesant aiškių ieškovės reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, šioje proceso stadijoje teismas nematė pagrindo spręsti, kad egzistuoja pagrindas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovė, patikslinusi ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y. nurodžiusi žalos dydį, pagrindą, atsakovą, turėtų pateikti įrodymus, jog sumokėjo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį. Taip pat teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą civilines bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriklausomai nuo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, todėl, ieškovė, teigdama, jog patyrė psichologinį spaudimą, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų reikšti apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė I. G. atskiruoju skundu prašo BK pagrindais panaikinti nutartį, užtikrinti procesinių dokumentų, nutarčių,sprendimų, turto ir prievoliųpaskirstymo, užvestų vykdomųjų bylų ir kt. teisėtumą, Klaipėdos apygardos teismą pripažinti kaltu BK 228 straipsnio pagrindu, sąmoningai tyčia suluošinus I. G. sveikatą per visą teisminio nagrinėjimo laikotarpį, kuris tęsiasi nuo 2008 metų. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Lietuvos Respublikos vardu Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje yra vykdoma nusikalstamaveika – sukčiavimas,piktnaudžiavimas, procesinių dokumentų klastojimas bei panaudojimas, apgaulė, psichologinis genocidasorganizuotojegrupuotėje.
6.2. Teismas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai tyčia nereikalauja dokumentų, vilkina procesą, disponuoja ir klastoja procesinius dokumentus, bylas nagrinėja tie patys teisėjai, kurie suinteresuoti bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl apeliantės pateikto procesinio dokumento priėmimo
8. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. liepos 12 d. buvo gautas apeliantės pateiktas procesinis dokumentas, kurį apeliantė įvardija kaip pareiškimą, taip pat prie dokumento pridedami papildomi įrodymai.
9. Įvertinus apeliantės pateikto procesinio dokumento turinį, matyti, kad apeliantė jame nurodo naujas aplinkybes, todėl šis procesinis dokumentas vertinamas kaip atskirojo skundo papildymas. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo pateikimo terminams, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, apeliantės pateiktą procesinį dokumentą (pareiškimą) atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir nepriimta dalis ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde pateikia aplinkybes bei jų subjektyvų įvertinimą ir nenurodo jokių teisinių argumentų ar įrodymų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.Apeliantės skundas nerišlus, faktinės aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, nenurodant jų ryšio su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Skunde iš esmės apsiribojama tik Klaipėdos apygardos teismo kritika, įvairaus pobūdžio kaltinimais.
11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės atskirojo skundo turinį, nustatė, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodo su nagrinėjama byla nesusijusias aplinkybes, pabrėžia Klaipėdos apygardos teismo šališkumą ir piktnaudžiavimą, tačiau konkrečių pirmosios instancijos teismo teisinių klaidų ir (ar) proceso normų pažeidimų nenurodo, pateikia tik abstraktaus pobūdžio argumentus bei nepagrįstus kaltinimus teismui. Pažymėtina, kad apeliantė, turėdama duomenų apie galimas nusikalstamas veikas, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Vien subjektyvus ir iš esmės teismų sistemą menkinantis apeliantės subjektyvus vertinimas, nėra ir negali būti pagrindu konstatuoti neteisėtus ir netgi nusikalstamus teismo (teisėjų) veiksmus, dėl ko būtų panaikinta skundžiama nutartis.
12. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria apeliantės ieškiniui buvo nustatyti trūkumai, pirmiausia pažymima, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).
13. Įvertinus apeliantės pateiktą ieškinį, matyti, kad apeliantė ieškinyje padrikai nurodė daug faktinių aplinkybių, iš kurių sunku nustatyti, dėl kokios konkrečios institucijos ir kokių pareigūnų konkrečių neteisėtų veiksmų jai kilo neturtinė žala. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nesant duomenų apie žalos atsiradimo pagrindus bei iš ko susideda prašoma priteisti žala, negalima nustatyti bylos teismingumo, mokėtino žyminio mokesčio dydžio, o taip pat spręsti, ar yra pagrindas apeliantę atleisti nuo jo mokėjimo. Įvertinus skundžiamos nutarties motyvus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, kuria R. Ž. ir I. Ž.2002 m. rugpjūčio 20 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. prievolės AB SEB bankui pripažintos bendromis prievolėmis, notaro 2015 m. gegužės 21 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. GB-3516 ir Nr. GB-3518, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi R. Ž. iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, vykdomąsias bylas, pradėtas pagal vykdomuosius įrašus Nr. GB-3516 ir Nr. GB-3518, motyvams. Apeliantė ieškiniu siekia panaikinti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tokie įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti ir tuo labiau panaikinti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu. Todėl apeliantės ieškinio reikalavimai panaikinant (pripažįstant negaliojančiais) įsiteisėjusius teismų civilinėse bylose priimtus sprendimus, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo nepriimti. Apeliantės nesutikimas su konstatuotoms teismų išvadomis įsiteisėjusiuose sprendimuose ir sava įrodymų bei aplinkybių interpretacija, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti teismo (teisėjų) veiksmus, priimant procesinius sprendimus, neteisėtais.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti apeliantės reikalavimą panaikinti vykdomąsias bylas, pradėtas pagal vykdomuosius įrašus Nr. GB-3516 ir Nr. GB-3518. Apeliantei buvo išaiškinta, kad siekiant nutraukti vykdomąsias bylas, ji su prašymu pirmiausia turėtų kreiptis į vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0005/15/00925 ir Nr. 0005/15/00924 atliekantį antstolį, o antstoliui priėmus tam tikrą sprendimą, esant poreikiui, pasinaudoti specialia CPK nustatyta procedūra antstolio veiksmus skųsti. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė apeliantei, kodėl negali būti priimtas reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo, bei kokių veiksmų ji turi imtis, siekdama ginčyti minėtus notaro išduotus dokumentus.
15. Įvertinus visa tai, kad nurodyta, matyti, jog apeliantė atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių aiškių teisinių argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, t. y. apeliantė ignoruoja skundžiamos nutarties turinį, net nesiekia pašalinti teismo nustatytų trūkumų, o atskiruoju skundu tiesiog reiškia kritiką Klaipėdos apygardos teismui. Pažymėtina, kad apeliantė, siekdama tinkamai įgyvendinti savo teises, turi įvertinti skundžiamoje nutartyje nustatytus trūkumus bei juos pašalinti, tačiau šiuo atveju to net nesiekia padaryti.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimus, aiškiai nurodė ieškinio dalies atsisakymo priežastis, taip pat nurodė visus ieškinio trūkumus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Taip pat apeliantei siūloma apsvarstyti galimybę dėl bylos vedimo per advokatą. Išaiškinti apeliantei teisę kreiptis dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyrius, adresas Vilties g. 10, LT-92231, Klaipėda, tel. 8 700 00191, el. paštas: klaipedosskyrius@vgtpt.lt).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.