Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajai E. S., kaltinamosios gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiajam V. I., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teista:

1) 2013 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos žinios, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per 2 (du) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. 2014 m. birželio 04 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. 2015 m. kovo 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 straipsniu, paleista lygtinai neatlikus 6 (šešių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. 2015 m. lapkričio 05 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas;

2) 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 286 straipsnį, 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant atidirbti 40 (keturiasdešimt) viešųjų darbų valandų per mėnesį. 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista 52 (penkiasdešimt dviejų) parų arešto bausme. Teistumas neišnykę,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2018 m. kovo 28 d., apie 15 val. 18 min., Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjui A. R., pateikė protokolą - pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, melagingai pranešdama apie nebūtą nusikaltimą, protokole - pareiškime nurodydama, kad 2018 m. kovo 27 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) V. I. sudavė pareiškėjai delnu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to, apie 21 val. 30 min., tęsdamas nusikalstamą veiką, V. I. pareiškėjai surišo pareiškėjos rankas ir kojas lipnia juosta, skutimosi peiliuku supjaustė kaktą, kairės rankos dilbį, dešinės rankos delną ir neleisdamas išėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) nors tokių aplinkybių nebuvo, ko rezultate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15577-18, pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, ir pradėtas nekalto asmens V. I. baudžiamasis persekiojimas, nors nusikalstamos veikos nebuvo padarytos, po to, tęsdama nusikalstamą veiką tyčia, tas pačias melagingas aplinkybes nurodė liudytojos (nukentėjusiosios) apklausų metu. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji E. S. savo kaltę įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną ji vartojo alkoholinius gėrimus, kaltinamoji buvo neblaivi. Tą vakarą iš pradžių ji vartojo alkoholinius gėrimus su V. o po to pas juos atėjo kaltinamosios dvi draugės ir jie vartojo alkoholinius gėrimus keturiese. Po to V. išėjo iš namų palydėti drauges, o kaltinamąją paliko namuose. E. S. dėl to labai buvo supykusi ant V., kad ją paliko vieną ir ji pavydėjo. Kokiomis aplinkybėmis ji susižalojo, kaltinamoji šiuo metu tiksliai neatsimena, nes įvykis buvo seniai, be to ji buvo girta. Bet prisimena, kad ji persipjovė rankas, ištepė krauju sienas ir susirišo sau rankas. Po to paskambino policijai ir pranešė, kad ją supjaustė ir surišo V., dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio kaltinamoji bandė skambinti V. bet kiek kartų, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltės nepripažino, kadangi bijojo atsakomybės. Dabar teisme sako tiesą, kaip viskas buvo ir prašo remtis teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. E. S. dabar labai blogai vertina tokį savo elgesį. Dėl civilinio ieškinio, kaltinamoji mano, kad ieškinys yra per didelis. Kažkokia moralinė žala V. turi būti atlyginta, nes jį buvo uždarę į areštinę, dėl kaltinamosios veiksmų V. buvo išvarę iš buto. E. S. civilinį ieškinį prašo mažinti, kadangi ji nedirba, neturi pajamų.

Taigi E. S., įvykdžiusi vieną nesunku nusikaltimą, savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pripažino visiškai ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir advokatas, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios E. S. visiško prisipažinimo, jos kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. I. parodė, kad nuo 2017 metų pradžios gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio mėn., susipažino su E. S., su kuria artimai bendravo. 2018 m. kovo pabaigoje, tikslios datos neprisimena, pas jį namuose buvo E. S., pastarosios pusseserės A. B. ir V., kurios pavardės neprisimena. J. V. alkoholinius gėrimus. Nakties metu V. pasakė, kad reikia važiuoti į namus. Jis ir A. B. nusprendė V. palydėti. E. S.tą vakarą buvo stipriau išgėrusi, todėl pastarąją paliko namuose. Namuose liko viena E. S.. Raktus paliko namuose. Su A. B.ir V. nuvažiavo pas V. namus. Po kažkiek laiko A. išvažiavo, o jis liko nakvoti pas V.. Su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, kuris nakties metu išsikrovė, o kai ryte telefoną įjungė rado daug praleistų E. S.skambučių. Ryte su V.nuvažiavo į „SEB“ banką, esantį Naugarduko gatvėje, po to, nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Mindaugo gatvėje, Vilniuje. Parduotuvėje jam paskambino policijos pareigūnas ir liepė atvykti į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, nes naktį buvo išlaužtos jo nuomojamo buto durys. Atvykus į policijos komisariatą buvo sulaikytas. Po to, tyrėjas jam paaiškino, kad neva jis apribojo E. S.laisvę, pastarąją surišo. Po to, greičiausiai buvo apklausta pati E. S. ir jis buvo paleistas. Po to, įvykio jis buvo susitikęs su E. S., norėjo pasikalbėti, kodėl pastaroji taip melavo policijai. E. S. pasakė, kad nieko nepamena, kodėl iškvietė policijos pareigūnus. Po to, daugiau su E. S.bendrauti nenorėjo, tačiau pastaroji vistiek jo ieškojo, bandė taikytis, laukdavo jo prie namų durų. Tąkart E. S. parašė melagingą pareiškimą, pati viską sau pasidarydama ir apkaltindama jį. Tą naktį nenakvojo namuose, todėl tikrai nieko negalėjo E. S. padaryti. Dėl to, kad E. S.melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nukentėjusysis turėjo daug nemalonumų, t. y., buvo išpjautos buto durys, po tos nakties buvo nuniokotos visos buto sienos, buto nuomotojas liepė jam išsikelti iš buto, turėjo ieškotis naujos gyvenamos vietos. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau, nes vėl planuoja išvykti į užsienį (t. 1, b. l. 87-88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausa V. D. O. parodė, kad yra E. S. pusseserė, su kuria retai bendrauja. E. S. yra sunkaus charakterio, dažnai meluoja, išsigalvoja nebūtus dalykus. 2018 m. kovo 27 d., apie 16 val., jos pusseserei A. paskambino E. S.ir pakvietė į svečius (duomenys neskelbtini). Sulaukusi kvietimo ji su A. nuėjo. Atėjus į svečius bute buvo E. S. ir jos draugas V.E. S. buvo blaivi. Visi pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Daugiausia alkoholio vartojo E. S.ir labai apsvaigo. Apie 20 val., V. išėjo savo reikalais iš buto, kaip sakė pas dėdę. Jam išėjus E. S.kalbėjo, kad pastarasis yra nesveikas, kadangi išėjo ir paliko ją, keikė V.. Jis po kažkiek laiko grįžo, buvo normalus, truputį išgėręs. Jam grįžus, ji norėjo važiuoti namo, dėl to, jis pasisiūlė ją su A.palydėti į namus. Išeinant iš buto E. S.iš V. paėmė buto raktus ir užsirakino iš vidaus. Jie trise išvažiavo. Jos bute pasiliko pusseserė A., kadangi pastaroji prižiūrėjo jos vaiką, o ji su V. ėjo iki parduotuvės ,,Rimi" nusiimti grynųjų pinigų iš „SEB“ bankomato. Netrukus grįžo pas ją į butą ir išleido A.. V. liko nakvoti pas ją. Ryte atsikėlę nuvažiavo į Naugarduko gatvėje, Vilnius, esantį „SEB“ banką, kadangi jai reikėjo nusiimti pinigų. Taip dar pusę dienos prabuvo su V. Mindaugo gatvėje, Vilnius, esančioje parduotuvėje „Maxima“ pavalgė. V. tada kažkas paskambino, ir iškvietė į antrą policijos komisariatą. Jis E. S.nemušė ir prieš pastarąją fizinio smurto nenaudojo. Nežino, kodėl E. S.taip išsigalvojo ir pripasakojo. E. S.apie 10 val., skambino, labai keikė V. kad pastarasis E. S.paliko ir grasino iššokti pro langą. Po 2018 m. kovo 27 d., įvykių ilgai su E. S. nebendravo, kadangi nelabai su pastarąja sutaria. 2018 m. balandžio 06 d., paskambino E. S. ir ji įrašė pokalbį, kurio metu E. S. jai papasakojo, kad pati prisigalvojo, kad V. pastarąją sumušė, surišo rankas, o iš tiesų viską pasidarė pati. V. buvo su ja, kai E. S. teigė, kad prieš pastarąją buvo smurtauta. V. gali charakterizuoti kaip ramų, bendraujantį žmogų, kuris negalėtų mušti moters. E. S. nuolatos melagingai kviečia policijos pareigūnus ir kaltina V. nebūtais dalykais (t. 1, b. l. 49-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. B. parodė, kad ji su E. S. ir V. D. O. augo globos namuose (duomenys neskelbtini) Iš darbuotojų sužinojo, kad jos yra pusseserės. E. S. pažįsta apie aštuonis metus. 2018 m. kovo 27 d., apie 13 val., pas ją į svečius atvažiavo sesuo V. D. O.. Buvo užėjusi E. S.pasiskolinti drabužių. Pokalbio metu pasiūlė E. S. kartu praleisti laiką. Apie 16 val., jai paskambino E. S. ir pakvietė ateiti į svečius. Kartu su V. D. O. nuėjo pas E. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso neprisimena. Bute buvo E. S.draugas V., kuris yra minėto buto nuomininkas. Kai jos atėjo, E. S.ir V. buvo blaivūs. Namuose vartojo alkoholinius gėrimus. V. V. trumpam buvo išėjės iš namų ir grįžo po 20 (dvidešimties) minučių. Vartojant alkoholinius gėrimus E. S.pradėjo elgtis keistai, verkė, skundėsi, kad V.pastarosios nemyli ir panašiai. Būdama girta E. S.pradeda isterikuoti, pavydėti V.. E. S.po butą sekiojo V. iš paskos, kad pastarasis tik neliktų su jomis. Būdama svečiuose nematė, kad V. pastarajai būtų sudavęs delnu per žandą. V. su E. S.elgėsi gražiai, netiesa, kad pastarasis sudavė E. S.per veidą. Nematė, kad V. ką nors be cigarečių rūkytų. Apie 21 val. 20 min., ji su seserimi V. D. O. susiruošė išeiti. V. pasisiūlė jas palydėti. E. S.iš pradžių pasakė, kad V. neleis eiti kartu, o vėliau sutiko ir pasakė, kad V. greitai grįžtų. V. padavė E. S. savo raktus ir išėjo kartu su jomis. Ji, V. D. O. ir V. nuvažiavo autobusu į (duomenys neskelbtini), kur gyvena sesuo V. D. O. Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) ji liko sesers V. D. O. bute, o V. D. O. ir V. nuėjo į bankomatą nusiimti pinigų. Po 15 (penkiolikos) minučių sesuo ir V. grįžo. Ji namuose buvo apie 22 val. 30 min. Kai išėjo iš sesers V. D. O. buto, bute liko V.. Kitą dieną sužinojo, kad V. pas V. D. O. nakvojo. 2018 m. kovo 28 d., jai buvo paskambinta iš policijos. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad V. sumušė E. S., pririšo ir uždarė pastarąją bute. Policijos pareigūnams pasakė, kad E. S.sako netiesą, nes V. taip negalėtų padaryti. Daro prielaidą, kad E. S.galimai iš pavydo tyčia melagingai apkaltino V., kadangi pastarasis negrįžo nakvoti į namus. Ryte pažiūrėjusi į savo telefoną, pamatė, kad apie 4 val., jai skambino, o vėliau parašė žinutę E. S., klausdama kur V. E. S. jai ne kartą yra melavusi ar išsigalvojusi nebūtus dalykus. E. S. elgiasi neadekvačiai paveikta alkoholio. Po 2018 m. kovo 27 d., su E. S.bendravo telefonu, pastaroji jai atsiuntė supjaustytos rankos nuotrauką. Pasižiūrėjo nuotrauką ir gali pasakyti, kad E. S. pati sau peiliuku apdraskė ranką, nes tai ne (pirmas) kartas, kai pastaroji save žaloja (t. 1, b. l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2018 m. kovo 28 d., iš budėtojo gavo nurodymą vykti į įvykį, kuriame pranešėją sumušė vaikinas, vaikinas surišo pranešėją su lipnia juosta ir užrakino duris. Pranešėja jau buvo komisariate, esančiame Algirdo g. 20, Vilnius, todėl iš jos priėmė pareiškimą, išaiškino teises ir pareigas bei įspėjo dėl atsakomybės už melagingą pranešimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Po apklausos, kartu su E. S. nuvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Apžiūrint butą buvo surasti raktai nuo buto, tualete prie klozeto ir tualete mėtėsi peiliukai skirti skutimuisi. Visą laiką kol bendravo su E. S., pastaroji elgėsi nervingai ir bendrauti buvo labai sunku. E. S. parodymai jam kėlė abejones, o V. D. O. parodymai buvo visiškai skirtingi. V. D. O.nurodė, kad pastarosios puseserė E. S. nuolat meluoja ir yra linkusi išgalvoti nebūtas istorijas ir melagingai apkaltinti žmones. Daugiau nieko papasakoti negali, nes gerai neatsimena(t. 1, b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad E. S. pažįsta nuo 2018 metų pradžios. Su E. S.buvo tik pažįstami, jokių intymių santykių neturėjo. Apie tai, kad E. S.turi sugyventinį V. I. nieko nežinojo, E. S.sakė, kad V. I. yra pastarosios brolis. 2018 m. kovo 27 d. naktį, bendravo su E. S.. E. S. jam rašė, kad brolis pastarąją sumušė, surišo ir uždarė namuose. E. S. jam rašydama jokios pagalbos neprašė. Savo pagalbos nesiūlė, kadangi nepatikėjo, kad E. S.rašo tiesą. 2018 m. kovo 28 d., apie 17 val., jam paskambino E. S. ir paprašė pasiimti iš komisariato. Komisariate sužinojo, kad E. S. sumušęs V. I. yra pastarosios sugyventinis. Kodėl E. S. jam melavo neklausė, kadangi jam buvo neįdomu. Iš to kaip E. S. atrodė ir elgėsi jam susidarė įspūdis, kad E. S. viską sau pasidarė pati. Iš komisariato E. S. nusivežė į savo namus (duomenys neskelbtini). Važiuojant namo E. S. nieko nepasakojo. E. S., kai pastarąją paėmė iš komisariato nebuvo sukrėsta ar susijaudinusi, neverkė, jokios užuojautos neprašė. Būdama jo namuose, E. S. kas atsitiko nepasakojo, net neužsiminė, tarpusavyje kalbėjosi tik bendromis temomis. Kitą dieną E. S.išėjo iš jo buto, palikusi savo katinus, pasą, vyrišką megztinį ir negrįžo. Ilgą laiką E. S. prašė ateiti ir pasiimti savo daiktus ir gyvūnus. Po kurio laiko E. S. atėjo ir pasiėmė pasą, o katinus žadėjo paimti vėliau, tačiau taip jų ir nepaėmė. E. S. yra paskolinęs telefoną, tačiau pastaroji jam telefono negrąžino, žadėdavo telefoną grąžinti, tačiau vis meluodavo. Bendravimo su E. S. metu jam susidarė įspūdis, kad pastaroji yra linkusi meluoti ar išsigalvoti nebūtus įvykius (t. 1, b. l. 65-66).

2018 m. liepos 19 d., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1 - ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos G. M. tarnybiniame pranešime baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15577-18, nurodyta, kad iš abonento Nr. (nurodytas) priklausančio V. I., analizės matyti, kad abonentas, 2018 m. kovo 27 d., 21 val. 29 min., buvo (duomenys neskelbtini) , veikiančių celių zonoje, o 2018 m. kovo 27 d., 21 val. 55 min., buvo (duomenys neskelbtini) veikiančių celių zonoje, vėliau mobilaus ryšio telefonas naudojantis abonentą Nr. (nurodytas) galimai buvo išjungtas, tačiau matyti, kad abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), iš abonento priklausančio E. S.nuolatos, t. y., 2018 m. kovo 27 d., 23 val. 55 min., 2018 m. kovo 28 d., 03 val. 12 min., 03 val. 14 min., 03 val. 22 min., 03 val. 33 min., 03 val. 51 min., 04 val. 01 min., 04 val. 06 min., 07 val. 40 min., buvo siunčiamos žinutės – „ SMS“ pranešimai. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. I., 2018 m. kovo 28 d., nuo 07 val. 40 min., iki 11 val. 45 min., buvo (duomenys neskelbtini) veikiančių celių zonoje (t. 1, b. l. 67-68).

2018 m. spalio 01 d., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1 - ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos G. M. tarnybiniame pranešimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15577-18, kuriame nurodyta, kad išanalizavus abonento Nr. (nurodytas), priklausančio E. S., išklotinę matyti, kad E. S. 2018-03-27 vakare, ir 2018-03-28 naktį rašė trumpąsias „SMS“ žinutes į įvairius telefono numerius ir dažniausiais bendravo su V. I., A. M. B., A. Č. naudojamais abonentais (t. 1, b. l. 69-72).

2018 m. liepos 03 d., apžiūros protokolu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15577-18, kuriuo išklausyti, apžiūrėti ir aprašyti liudytojos V. D. O. pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti liudytojos V. D. O. ir kaltinamosios E. S. pokalbiai apie 2018-03-27, 2018-03-28, įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 74-77).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Taigi ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia melagingu įskundimu arba pranešimu apie nebūtą nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamajame kodekse. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei, būdinga tiesioginė tyčia. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia. Pažymėtina, kad, darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes ir kartu pasinaudojo galimybe teisės aktų nustatyta apskųsti prieš jį pareigūnų panaudotus veiksmus.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma iš esmės patvirtino kaltinamajam E. S. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme E. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be to, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, liudytojų parodymai, apžiūros protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, mobiliojo ryšio telefono išklotinės, kita rašytinė medžiaga.

Kaltinamosios padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai E. S. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji padarė 1 nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad ji veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kad ji yra teisiama 3 kartą, oficialiai nedirba, bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 100-102). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jai už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš alternatyvių bausmės ryšių – laisvės atėmimą. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Tačiau įvertinęs E. S. jauną amžių, tai kad ji teista 2 kartus, gailisi dėl šios veikos, teismas laiko yra pagrindas taikyti kaltinamosios atžvilgiu BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. I. pareiškė 4000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, kad dėl kaltinamosios E. S. veiksmų nukentėjusysis buvo nepagrįstai sulaikytas, jautė stresą, nerimą, nukentėjusiajam priteistina 1000 eurų suma, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti: laikmeną „DVD – R“ diskas „X extreme“, su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00527-18, reikšmingu garso įrašu, prie 2018-07-03 apžiūros protokolo, saugoma voke baudžiamosios bylos Nr. 02-2-00527-18, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai E. S. keistina į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paleidžiant ją teismo posėdžių salėje bei kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti E. S. galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. S. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

1) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti arba užsiregistruoti bei be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą E. S. pakeisti į kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paleidžiant nuteistąją teismo posėdžių salėje bei kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamosios E. S. nukentėjusiojo V. I. naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų, neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti: laikmeną „DVD – R“ diskas „X extreme“, su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00527-18, reikšmingu garso įrašu, prie 2018-07-03 apžiūros protokolo, saugomą voke baudžiamosios bylos Nr. 02-2-00527-18, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.