Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ieškovo V. M. ieškinys atsakovui E. J. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ieškovas V. M. 2018 m. liepos 12 d. pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduodu ir jam grąžintas nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.

11. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

12. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartyje nustatė paduoto ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Apeliantui šią nutartį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, 2018 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytą nutartį paliko nepakeistą ir nustatė kitą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliantui pateikus patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog minėtos nutartys neįvykdytos, t. y. ieškinio trūkumai nepašalinti. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pastarąja pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir prašo ją panaikinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktą ieškinį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartyje bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, bei patikslintą ieškinį, sprendžia, kad apelianto patikslintas ieškinys savo turiniu iš esmės identiškas pateiktam pirminiam ieškiniui; papildomai pagrįstas tik prašymas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-9-936-14 iš Vilniaus apygardos prokuratūros išreikalavimo bei pridėti apelianto turtinę padėtį pagrįsti turintys įrodymai.

14. Kaip minėta, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, nustatė, kad prašydamas priteisti iš atsakovo 97 971 Eur žalos atlyginimo, apeliantas, sprendžiant pagal ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas) turi pagrįsti jos taikymui būtinų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos bei kaltę (CK 6.426-6.249 str.), todėl apeliantas turėtų įvardinti tiek atsakovo neteisėtus veiksmus, tiek nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kad apelianto patirta žala yra nulemta atsakovo neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys), taip pat detalizuoti patirtą žalą. Ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės turi atitikti ieškinio dalyką, priklausomai nuo pasirinkto teisių gynybos būdo ieškinio pagrindu ir turi būti dėstomos tą gynybos būdą pagrindžiančios aplinkybės, priešingu atveju nei teismui, nei kitai šaliai nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Tačiau priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantas, šios aplinkybės patikslintame ieškinyje nėra nurodytos, ką liudija patikslinto ieškinio turinys, esantis iš esmės identišku pirminiam ieškiniui. Taip pat nėra pridėti jokie ieškinį pagrindžiantys įrodymai.

15. Pasisakant dėl pateiktų apelianto turtinę padėtį turinčių pagrįsti įrodymų, visų pirma, apeliantui buvo išaiškinta CPK 135 straipsnyje nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga tiek ieškinyje nurodyti, tiek prie ieškinio pridėti dokumentus bei kitus įrodymus. Apeliantas pateikdamas jo turtinę padėtį turinčius pagrįsti įrodymus, ieškinyje nenurodė pridedamų įrodymų sąrašo. Be to, apeliantui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kadangi jo turtas priskirtas antrajam pajamų lygiui, šį sprendimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. jai pateiktus aktualius asmens turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas apeliantui buvo nurodęs pateikti rašytinius įrodymus pagrindžiančius jo turtinę padėtį šiuo metu. Tačiau kaip matyti iš pateiktų įrodymų, jie yra 2009 m. – 2017 m. laikotarpio (iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.), ir tik viename nepilname dokumente (tiksliau dokumento lape, kuriame nėra asmenį identifikuojančių duomenų) nurodytos nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. spalio 10 d. gautos nedarbo draudimo išmokos bei netekto darbingumo pensija. Šių duomenų pagrindu negalima daryti išvados esant pateiktiems aktualią apelianto turtinę padėtį patvirtinantiems įrodymams. Taip pat pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, jog prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio apmokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo turi būti motyvuotas bei turi būti nurodytos aplinkybės, jog apelianto turtinė padėti gali pagerėti ateityje (sprendimo priėmimo momentui) (CPK 84 str.). Tačiau visiškai analogiškame pirminiam ieškiniui, patikslintame ieškinyje nurodytame prašyme apsiribota tik nurodymu, kad ieškovas labai nepasiturintis ir gauna nemokamą teisinę pagalbą.

16. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo V. M. atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.