Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-382-357/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-05
Bylos Nr.
2A-382-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00142-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
V. S., L. S.
Suinteresuotas asmuo
S. G. G., R. L. B., Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-382-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00142-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 76.4.;
121.21(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. G. G., R. L. B., Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės pripažinimo fakto, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad Č. D., miręs (duomenys neskelbtini), yra V. S. (L.) tėvas.

Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pareiškimo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. G. G. su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad jos brolis Č. D. buvo netradicinės orientacijos, nuo pat jaunystės gyveno su vyrais. Pažymi, kad ją su broliu siejo artimi ryšiai, todėl būtų žinojusi, jei brolis būtų turėjęs dukrą. Ekspertizė patvirtino, kad jis nėra V. S. tėvas. Mano, kad pareiškimas teismui paduotas siekiant paveldėti brolio turtą. Prašė pareiškimą atmesti ir priteisti jos turėtas išlaidas dėl advokato paslaugų.

Suinteresuotas asmuo R. B. prašė tenkinti V. S. pareiškimą. Nurodė, kad jos dukters V. S. tėvas buvo Č. D.. Ji viena augino dukrą, civilinės metrikacijos skyriuje registruodama dukros gimimą ji nurodė tėvo vardą Č., o pavardę suteikė savo – L.. Mirusysis Č. D. žinojo, kad V. yra jo duktė, kartais duodavo pinigų jos išlaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjos V. S. pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui S. G. G. 3630,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš pareiškėjos į valstybės biudžetą 76,62 Lt teismo išlaidų.

Teismas sprendė, kad atlikus DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad Č. D. nėra pareiškėjos V. S. tėvas, todėl pareiškėjos V. S. pareiškimą teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja V. S. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti, jog Č. D., miręs (duomenys neskelbtini), yra V. S. (L.) tėvas, o V. S. (L.) yra Č. D. duktė; iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos išreikalauti duomenis apie tai, kokiu būdu buvo nustatyta, jog ekspertizei atlikti persiųstas kraujo plazmos mėginys priklausė Č. D., iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos išreikalauti duomenis apie tai, ar ekspertizei atlikti naudota kraujo plazma ar kraujo plazmos skiedinys, bei kokia nustatyta DNR koncentracija tame mėginyje, iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos išreikalauti duomenis apie tai: kokiomis aplinkybėmis buvo paimtas kraujo plazmos mėginys, kokios buvo sąlygos, ar marlė buvo sterili, kas dalyvavo paimant mėginį, kada buvo paimtas kraujo plazmos mėginys; iš Kauno klinikų išreikalauti duomenis apie tai: ar Č. D. jo gydymo metu buvo perpilamas kraujas? Jei taip, kada ir kiek kartų, kelių donorų, kas tiksliai buvo perpilta, ar kraujo plazmos mėginys buvo paimtas prieš ar po kraujo perpylimo? Kuriam laikui praėjus, jeigu po perpylimo, kokios kraujo ląstelės buvo perpiltos (pvz. plazma, eritrocitai ir pan.), kelių donorų kraujas, jo komponentai buvo perpilti, koks yra perpiltų kraujo ląstelių suirimo laikotarpis; tuo atveju, jeigu Kauno klinikos neturi šių duomenų, juos išreikalauti iš Nacionalinio kraujo centro; iš Kauno klinikų išreikalauti Č. D. ligos istoriją; įpareigoti suinteresuotą asmenį S. G. G., kaip vienintelę gyvą artimą Č. D. giminaitę, atlikti tyrimą, kad būtų galima palyginti jų abiejų genetinius pasus, taip identifikuojant, jog ekspertizės metu tirta kraujo plazma priklausė Č. D.; apklausti byloje liudininkus: G. D., kuri buvo pareiškėjos darželio auklėtoja, O. G., kuri yra pareiškėjos ir mirusiojo kaimynė; J. Š., kuri yra suinteresuoto asmens R. B. buvusi bendradarbė; skirti byloje žodinį bylos nagrinėjimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomos CK, kuris įsigaliojo nuo 2001-07-01, 3.146-3.148 str. nuostatos, tėvystės klausimas turėjo būti nustatinėjamas pagal laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., galiojusį Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsnį.

2. Mano, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles.

3. Teigia, kad civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimas. Paaiškina, kad pažeistos procesinės teisės normos sprendžiant klausimą dėl teisėjos ir teismo nušalinimo.

4. Suinteresuoto asmens atsisakymas atlikti genominę ekspertizę turi būti vertinamas pareiškėjos naudai.

5. Ekspertizė buvo atlikta neįsitikinus, jog ekspertizei atlikti pateiktas mėginys tikrai priklausė Č. D.. Nėra aišku, ar ekspertizės metu turėta kraujo plazma ar kraujo plazmos skiedinys, nuo ko priklauso rezultatų patikimumas. Nėra duomenų, kokiomis sąlygomis buvo paimtas mėginys, ar marlės gabalėlis, ant kurios buvo išdžiovinta 0,5 ml kraujo plazmos, buvo sterilus. Pareiškėjos manymu, egzistuoja reali galimybė, jog mėginio poėmio metu poėmį daręs asmuo lietė marlę savo rankomis ir ant jos pateko kito žmogaus, nei Č. D., ląstelės, kas galėjo iškraipyti tyrimo rezultatus. Pareiškėjos žiniomis, Č. D. dėl jo ligos buvo ne kartą perpiltas kraujas. Akte nėra duomenų, ar plazmos mėginys paimtas prieš ar po kraujo perpylimo, nors tai labai svarbi aplinkybė, kadangi kraujo perpylimas gali iškreipti rezultatus.

6. Teismas nepagrįstai į bylą pateiktų foto nuotraukų, kuriose užfiksuota apeliantė ir Č. D., nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos artimo bendravimo su Č. D..

Šalies argumentai

7. Pareiškėjos manymu tai, kad pareiškėjos gimimo liudijime kaip pareiškėjos tėvas nurodytas „Č.“, netiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjos tėvas yra Č. D., o įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad įrašas „Č.“ yra ne pareiškėjos tėvo Č. D. vardas, suinteresuotas asmuo S. G. G. teismui nepateikė. Byloje esanti pažyma apie asmens duomenis apie Č. D., bei pati S. G. G. patvirtino, jog jos ir mirusiojo tėvo, t.y. pareiškėjos senelio vardas buvo „K.“, kaip ir nurodyta pareiškėjos gimimo įrašuose „K.“. Šios dvi aplinkybės tikrai negali būti vertinamos kaip atsitiktinumas ir teismo turėjo būti pripažintos netiesioginiu tėvystės įrodymu šioje byloje.

8. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėja į bylą pateikė įrodymus, jog Č. D. susirgus, ji domėjosi jo ligos ir gydymo eiga, iš karto sužinojusi apie tėvo mirtį, įsigijo kelionės bilietus iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą ir atgal. Liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad į velionio laidotuves atvyko ir suinteresuotas asmuo R. B.. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek pareiškėja, tiek jos mama su mirusiuoju bendravo dar iki jo ligos ir mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Stanislava G. G. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl ekspertizės objektyvumo šioje byloje nėra ir negali kilti jokių abejonių, kadangi ekspertizės išvadoje nėra jokių duomenų dėl galimo ekspertizės netikslumo.

2. Teigia, kad suinteresuoto asmens atsisakymas atlikti genominę ekspertizę neturi reikšmės, nes byloje atlikta DNR ekspertizė.

3. Apeliacinio skundo argumentai dėl neaiškių kraujo plazmos paėmimo aplinkybių yra grindžiamos tik pareiškėjos prielaidomis, kaip ir argumentai dėl kraujo perpylimo ir jo įtakos ekspertizės rezultatams. Moksliškai nėra įrodyta, kad kraujo perpylimas gali turėti įtakos DNR pasikeitimui.

4. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad mirusysis teikė išlaikymą, siekė pripažinti tėvystę. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjos motina būtų kreipusis dėl tėvystės nustatymo. Brolis buvo išsilavinęs, todėl žinodamas, kad pareiškėja yra jo vienturtė duktė, tikrai būtų siekęs ir pasiūlęs nusistatyti tėvystę. Č. D. turėjo ilgametį draugą, todėl visiškai atmestos prielaidos apie tai, kad jis galėjo susilaukti vaiko su moterimi.

5. Byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjos mama ir mirusysis kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį iki pareiškėjos gimimo ir vėliau. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai daugiau kaip 30 metų, o vienintelės nuotraukos, kurias turi pareiškėja yra padarytos prieš pat Č. D. mirtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos V. S. prašymas dėl tėvystės nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnis numato, kad civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės V. S. (L.) gimimo liudijime IV OK Nr. 412818 išduotame Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriaus 1982-07-29, įrašo Nr. 126, jos motina įrašyta R. L., tėvas – Č. L.. V. L. sudarė santuoką, santuokinė pavardė – S.. Č. D. (duomenys neskelbtini) mirė, šį faktą patvirtina byloje esantis asmens mirties liudijimas.

Kadangi apeliantė gimė 1982 m., nagrinėjamos bylos teisiniams santykiams dėl tėvystės nustatymo turi būti taikomas nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (1980-11-24 d. redakcija), ne Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs nuo 2001-07-01.

CPK 330 straipsnyje įtvirtinta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. CPK 328 straipsnis numato, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti naikinami vien formaliais pagrindais.

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsnyje buvo numatyta, jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka sutinkamai su šio Kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Minėto kodekso 55 straipsnio 2 dalis numatė, jog teismas, nustatydamas tėvystę, atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įsigaliojusiu nuo 2001-07-01, kurio 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės; jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas negali būti naikinamas formaliais pagrindais. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001-07-01, ne Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso normas, atsižvelgiant į tai, kad teismas yra ne formalaus teisingumo vykdytojas, o aktyviai dalyvauja šeimos bylų nagrinėjime, turi teisę pats savo iniciatyva rinkti įrodymus, bei aplinkybė, kad apeliantės gimimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso redakcijoje įstatymo leidėjas neįrašė ekspertizės kaip pagrindinio įrodymo tėvystei nustatyti, jokių būdu nereiškia, kad teismas negali remtis ekspertizės duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės išvada yra vienas iš civilinio proceso kodekso reglamentuojamų įrodymų rūšių ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Akivaizdu, kad teismas neturi pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvada, kuri šiuo metu įstatymo leidėjo pripažinta kaip didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas. Formalus įstatymo nuostatos taikymas pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kas yra nesuderinama su teisinės valstybės samprata. Juo labiau, kad apeliantė suvokia ekspertizės reikšmę, prašydama atlikti genominę ekspertizę suinteresuotajam asmeniui S. G. G..

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus būtina atsižvelgti ir į bylos specifiką. Tais atvejais, kai yra prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, bylą nagrinėję teismai turi pasisakyti, kuriais įrodymais ir kodėl vadovaujasi, kokie kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ar paneigia bylos šalių nurodomas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pagrįstai eksperto išvadą pripažino objektyvia. Aplinkybė, kad teismas procesiniame sprendime nepasisakė dėl kitų duomenų, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad vien kelios nuotraukos neįrodo buvusių šeimyninių ryšių, ir nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, nes akivaizdu darytos tą pačią dieną viena po kitos. Aplinkybė, jog pareiškėjos gimimo liudijime kaip pareiškėjos tėvas nurodytas „Č.“ neįrodo tėvystės fakto ar Č. D. valios įrašyti šį vardą. Pažymėtina, kad apeliantės gimimo laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė pareigos nurodant vaiko tėvo vardą gauti tėvo sutikimą ir buvo įrašomi pagal motinos nurodymą. Analogiškai vertintina ir aplinkybė susijusi su mirusiojo Č. D. senelio vardu „K.“, pareiškėjos gimimo įrašuose nurodyta „K.“. Teismas vertina, kad apeliantės gimimo liudijime nebuvo įrašytas Č. D., kaip apeliantės tėvas, o apeliantės nurodytos prielaidos nelaikytinos įrodytomis. Tai, kad vaiko motina įrašė tėvo vardo ir senelio vardo junginį iš pakeistų vardų, nei patvirtina nei paneigia tėvystės fakto. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jos nurodytą prielaidą dėl vardų turėtų paneigti suinteresuotas asmuo S. G. G., priešingai, apeliantė turėjo įrodyti savo prielaidos pagrįstumą, pateikti objektyvius įrodymus, kurie patvirtintų priežastis, galėjusias lemti jos motinos norą nuslėpti vaiko gimimo liudijime tikrą vaiko tėvo vardą ir pavardę bei tariamo tėvo atsisakymą pripažinti tėvystę.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantės motina ir miręs Č. D. vedė bendrą ūkį, kartu gyveno iki apeliantės gimimo. Taip nėra įrodymų, kad miręs asmuo teikė apeliantei išlaikymą, kad pripažino tėvystės faktą. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo S. G. G., kaip mirusiojo sesuo, nieko nežinojo apie apeliantę. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės nurodyti kelionės bilietai neįrodo kelionės tikslo, be to, ši aplinkybė apie dalyvavimą laidotuvėse, neturi esminės reikšmės įrodinėjamoms aplinkybėms.

Teismui užklausus Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją buvo gautas atsakymas, kad jos žinioje yra Č. D., gimusio (duomenys neskelbtini), kraujo plazmos mėginys. Kraujo mėginys ekspertizės atlikimui buvo perduotas iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratoriją. Taigi, teismas turėjo pagrindo remtis ekspertizės išvada. Iš ekspertizės akto matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija nustatė, jog Č. D. nėra V. S. tėvas. Kadangi ekspertizės išvadoje nėra jokių pastabų, susijusių su kraujo mėginio tinkamumu DNR ekspertizei atlikti, teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės teisingumu. Juo labiau, visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ekspertizė atlikta neįsitikinus, kad kraujo mėginys yra Č. D.. Pažymėtina, apeliantės nurodytos prielaidos dėl galimo ekspertizės netinkamumo nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadomis ir nenustačius ekspertizės išvadų teisingumą paneigiančių duomenų, nebuvo pagrindo atlikti genominės ekspertizės.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė nušalinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl bylą išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 69 straipsnyje aiškiai numatyta, kad pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi teisėja išsprendė pakartotinio nušalinimo tais pačiais pagrindais klausimą ir atsisakė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Todėl negalima pripažinti civilinio proceso kodekso normų pažeidimo, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti apeliantės prašomus duomenis, todėl šis pakartotinis prašymas išreikalauti dokumentus ir anksčiau aptartus įrodymus yra paremtas prielaidomis, perteklinis, todėl netenkintinas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantė apeliaciniame skunde prašo apklausti liudytojus, t. y., prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teismas sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Asmenų paaiškinimai posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis bei apklausti apeliantės prašomus liudytojus nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, o netinkamos teisės normos pritaikymas šioje konkrečioje byloje neįtakojo teismo sprendimo teisėtumo, todėl nėra pagrindo keisti teismo rezoliucinės dalies. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės suinteresuoto asmens naudai priteisiamos 492,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, kadangi suinteresuotas asmuo prašė jas priteisti bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui S. G. G. 492,70 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 70 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėja Rasa Bartašienė