Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Marijui Dargiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

N. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbanti pagal individualią veiklą, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G., vykdydama individualią veiklą, prekybą gėlėmis (IVP 2011 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini)), 2015 m. kovo 21 d., prekybos centre „Žemaitija“, gėlių salone (duomenys neskelbtini), adresu H. Manto g. 31, Klaipėda, nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti pardavėja T. V., gim. 1974 m. balandžio 20 d. Tokiais savo veiksmais N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovas Marijus Dargis prašo teismo N. G. skirti nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių N. G. kaltę dėl nelegalaus darbo. Paaiškino, jog pranešimą dėl nelegalaus darbo gavo iš VMI, o pastarieji gavo anoniminiu pranešimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. G. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad gėlių salone dirba darbo dienomis nuo 8.30 val. iki 17.30 val., šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 14.00 val., arba iki 15.00 val. N. G. pripažino, jog T. V. ne kartą, t. y. apie penkis kartus, rodė, o pastaroji – T. V., stebėjo, kaip ji dirba, tvarko, ruošia, ar puošia gėles, kokius įrankius tvarkydama ar puošdama gėles, naudoja, aiškino, kaip yra naudojamasi kasos aparatu, kokius kasos aparato mygtukus reikia spausti, leido bendrauti ir su klientais, kadangi T. V. yra komunikabilus žmogus. N. G. paaiškino, jog su T. V. apie jos darbą gėlių salone kalbėjo bendrąja prasme, kalbėjo, kad, kuomet ji pasveiks, gal priims į darbą, nes pastarajai reikėjo pragyvenimo šaltinio, o jai – N. G. reikėjo gebančio su žmonėmis bendrauti žmogaus. Tuo pačiu N. G. nurodė, kad būtų priėmusi į darbą T. V., bet kadangi gėlių saloną ji iškraustė į kitą vietą, T. V. į darbą ir nebepriims. N. G. nurodė, tai, 2015 m. kovo 21 d. T. V. atėjus į gėlių saloną, ji pastarąją paliko tik prižiūrėti gėlių saloną, o ne dirbti, kadangi apsaugos darbuotojai jo nesaugo. Ji tuo metu išvažiavo į bazę pirkti gėlių. T. V., pasilikusi gėlių salone, savo noru kirpo rožių kotelius, vėliau rožes pamerkė. jog 2015 m. kovo 21 d. T. V. leis pamėginti dirbti, su pastarąja kalbos nebuvo, jai tik minėjo,

Liudytoja T. V. parodė, jog N. G. pažįsta nuo 2005 m., ne kartą ateidavo į jos gėlių saloną pabendrauti, atsigerti kavos, kalbėdavo dėl įsidarbinimo bei kaip prižiūrėti gėles. N. G. jai sakė, jog pamokins ją, kaip reikia dirbti su kasos aparatu, t. y. viską parodys 2015 m. kovo 21 d. Ne kartą, ji žiūrėdavo, kaip N. G. dirba, tvarko, ruošia gėles, kaip naudojasi kasos aparatu, bendrauja su klientais ir parduoda jiems gėles. T. V. paaiškino, jog 2015 m. kovo 21 d. ji atėjo pas N. G. į gėlių saloną, N. G. išvažiavo į bazę pirkti gėlių, ji tuo tarpu pasiliko gėlių salone jį prižiūrėti. Pamačius, jog keletą rožių guli ant žemės, paėmė jas ir pakirpo, po ko atėjo darbo inspekcijos pareigūnai. Nurodė, jog gyvena viena, augina vaiką, darbas gėlių salone patiktų.

2015 m. balandžio 1 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, jog 2015 m. kovo 21 d., 10.05 val., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektoriai Marijus Dargis ir S. S. atliko reaguojamąjį patikrinimą dėl galimai nelegalaus darbo, adresu H. Manto g. 31, Klaipėda, gėlių salone (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, rasta dirbanti (tvarkanti gėles) viena darbuotoja, t. y. T. V., gimusi 1974 m. balandžio 20 d. Pastaroji pareigūnams paaiškino, jog į gėlių saloną, kartu su N. G. atėjo apie 9.45 val. ir tvarkė gėles: keitė vandenį ir kirpo gėlių kotus. N. G. pareigūnams paaiškino, kad T. V. prieš tai, kelias dienas, buvo atėjusi pasižiūrėti ir išklausyti informacijos apie darbą, apie darbą su kasos aparatu, taip pat leido bendrauti su klientais. Nustatyta, jog 2015 m. kovo 23 d. ir 2015 m. balandžio1 d. patikrinus duomenis VSDFV informacijos apie T. V. įdarbinimą pas N. G., vykdančią individualią veiklą, nerasta (b. l. 6-7).

2015 m. kovo 4 d. anoniminiu pranešimu nustatyta, jog 2015 m. kovo 4 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje gautas pranešimas, kad gėlių studijoje (duomenys neskelbtini), adresu H. Manto g. 31, Klaipėda, darbo dienomis nuo 8.30 val. iki 17.30 val. ir šventinėmis dienomis, dirba viena moteris, kuri nėra įdarbinta. Pranešime nurodyta, jog minėta moteris dirba šventinėmis dienomis, darbdavys teigia, kad ji jo draugė ir ji jam tik padeda, bet jai už darbo dieną gėlių salone yra mokamas darbo užmokestis (b. l. 8).

2015 m. kovo 2 d. ir 2015 m. balandžio 1 d. VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatais nustatyta, jog informacijos apie T. V. įdarbinimą pas N. G., vykdančią individualią veiklą, nerasta (b. l. 11, 12).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

N. G. kaltę dėl teisės pažeidimo pripažįsta tik iš dalies, t. y. ji neneigia, kad 2015 m. kovo 21 d. patikrinimo metu gėlių salone (duomenys neskelbtini), adresu H. Manto g. 31, Klaipėda, T. V. buvo palikta viena, tačiau nurodo, jog T. V. buvo palikta tik prižiūrėti gėlių saloną, o ne dirbti, be to patikslino, kad T. V. ne jos nurodymu, o savo noru tvarkė gėles, t. y. kirpo gėlių kotus, jas pamerkė. Tokie N. G. parodymai atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų bylos aplinkybių.

Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog pati N. G. teisminio nagrinėjimo metu, aiškindama aplinkybes, patvirtino, kad tarp jos ir T. V. buvo kalba apie T. V. įsidarbinimą jai priklausančiame gėlių salone, patvirtino, jog pastarajai – T. V. ne kartą buvo rodoma, kaip atlikti šį darbą, tai yra - kaip prižiūrėti gėles, jas tvarkyti, puošti, kokius įrankius ir kokiu atveju naudoti, kaip elgtis su kasos aparatu, kaip bendrauti su klientais. Nustatyta, jog liudytoja T. V. teisminio nagrinėjimo metu taipogi nurodė, kad 2015 m. kovo 21 d. į gėlių saloną ji buvo atėjusi, kad N. G. jai parodytų kaip dirbti. Tai, jog į gėlių saloną (duomenys neskelbtini) atėjo išmėginti darbą, T. V. nurodė ir 2015 m. kovo 21 d. rašytame paaiškinime (b. l. 9). Tiek pati N. G., tiek liudytoja T. V. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir aplinkybes, jog T. V. iki 2015 m. kovo 21 d., ne kartą žiūrėjo, stebėjo, kaip dirbti tokio pobūdžio darbą, kaip naudotis kasos aparatu, kaip bendrauti su klientais, taigi stebėjo darbo procesą. Galiausiai administracinės bylos medžiaga objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2015 m. kovo 21 d., inspekcijos patikrinimo metu gėlių salone GNG buvo vienintelis asmuo - T. V., kuri, kaip patikrinimo aktu užfiksuota, kirpo gėles, keitė gėlėms vandenį, ir prižiūrėjo gėlių saloną. Taigi, vienareikšmiai konstatuotina - dirbo konkretų darbą. Šių aplinkybių kontekste paminėtina ir kita bylos medžiaga nustatyta aplinkybė - nustatyta, jog anoniminiu pranešimu apie nelegalų darbą pranešęs asmuo, tiksliai ir aiškiai įvardijo esmines ir šiuo atveju reikšmingas aplinkybes - konkrečiai nurodė darbo vietą – (duomenys neskelbtini) gėlių saloną, nurodė nelegaliai dirbantį asmenį – moterį, kuri nėra įdarbinta, kuri yra gėlių savininkės draugė, nurodė, kad asmeniui yra mokami pinigai už darbo dieną, be to nurodė ir darbo laiką – šventinės dienos.

Išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja objektyvią išvadą, jog N. G., 2015 m. kovo 21 d., prekybos centre „Žemaitija“, gėlių salone (duomenys neskelbtini), adresu H. Manto g. 31, Klaipėda, nelegaliai įdarbino ir realiai leido dirbti T. V., nesudariusi su ja darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Byloje nenustatyta, jog N. G. ir T. V. buvo susitarusios dėl darbo užmokesčio dydžio, tačiau pažymėtina, jog šio fakto nenustatymas savaime nepaneigia aplinkybės, jog T. V., esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai dirbo, kadangi asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti (praktikuotis), toks darbas laikomas nelegaliu (žr. nutartį byloje Nr. N575-2032/2010).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad T. V. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o N. G., leidus jai dirbti, nesudarius su ja darbo sutarties, nesiėmusi jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešusi apie jos darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuriuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažinta N. G.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad N. G., vykdanti individualią veiklą, būdama gėlių salono (duomenys neskelbtini) savininke, nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinant T. V. sudarant rašytines darbo sutartis, todėl pagrįstai laikytina atsakinga dėl netinkamai organizuojamos vykdomos veiklos: t. y. ji leido darbuotojai dirbti darbą, nesudarius su ja darbo sutarties.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėja siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdama tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiosios teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. G. vykdo individualią veiklą, duomenų apie tai, kad ji būtų anksčiau bausta už analogiško pobūdžio administracinius teisės pažeidimus byloje nėra. Byloje lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl pagrįstai manyta, jog N. G. atžvilgiu nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jai už padarytą teisės pažeidimą minimalią administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus bylos medžiagą ir atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, N. G. paskirta piniginė bauda išdėstytina dvejų metų laikotarpiui.

Apie nuobaudos paskyrimą N. G. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

N. G. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai - 868,00 Eur dydžio baudą.

Išdėstyti paskirtos piniginės 868,00 Eur baudos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui, nustatant, jog bauda turi būti mokama kas mėnesį po 36,00 Eur, o dvidešimt ketvirtą mėnesį sumokant 40,00 Eur.

Skirtą baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.