Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2023 m. gegužės 26 d. apie 20:04 val., magistralinio kelio A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,66 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 26 d. važiavo iš draugo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) į namus esančius (duomenys neskelbtini). Su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau prieš sėsdamas už vairo nesijautė apsvaigęs, bet jau važiuodamas pajautė, kad jaučiasi truputį apsvaigę ir vingiuoja kelyje. Prieš važiavimą valandą prieš vartojo alkoholinius gėrimus. Važiuojant ties (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, galimai dėl to, kad jis vingiavo po kelią. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą ir nustatė 2,66 promilių neblaivumą, su nustatytu neblaivumu sutiko, nesiginčijo su pareigūnais. Negali atsakyti, kodėl sėdo už vairo, nepagalvojo, pirmą kartą per devyniolika metų vairavo neblaivus. Niekada to nedarydavo. Blogai vertina savo veiksmus, labai gailisi, ateityje daugiau taip elgtis nebeketina. Supranta ir žino, kad gresia teisių atėmimas ir transporto priemonės konfiskavimas. Neturėdamas teisės vairuoti į darbą vyks su kolegomis arba su tėvu bei broliu, kurie dirba kartu.

Kadangi kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Laiduotoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutinka būti laiduotoja sūnaus D. S. atžvilgiu. Jie kartu gyvena, ji yra dirbanti, autoritetas sūnui. Sūnus padeda buityje, dėl padarytos veikos labai gailisi, su juo daug apie įvykį kalbėjo, kaip ir kalbėjo apie alkoholio žalą. Į sūnaus poelgį reagavo labai blogai, iš karto po įvykio su sūnumi apie tai kalbėjo. Savo elgesiu bei pokalbiais daro ir darys sūnui gerą įtaką, tolimesnę įtaką sūnaus elgesiui darys savo darbštumu, gerais poelgiais, tinkamu elgesiu, tokią įtaką jis jaučia ir dabar. Niekada nėra bausta administracine tvarka, niekada nėra teista, nevartoja alkoholio. Sūnus gyvendamas kartu visada prisideda ir prisidėjo prie buities finansinio aprūpino, visą laiką dirbo, niekada nebuvo padaręs tokio neapgalvoto žingsnio. Mano, kad sūnaus elgesiui įtakos galėjo turėti jo asmeniniai santykiai su buvusia panele. Šiuo metu D. S. į darbą nuveža buvęs vyras arba brolis, nes kartu dirba, jis pats susiorganizuoja kas jį nuveš. Sūnus stengiasi neprarasti darbo, nes turi kredito sutartį. Ji yra dirbanti ir gauna trečios grupės invalidumą, bet sūnus jai padeda finansiškai, nes daugiau uždirba.

Iš 2023 m. gegužės 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo B. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gegužės 26 d. apie 19.38 val. dirbant radijo šaukiniu K4014 kartu su L. M. gavo pranešimą iš bendrojo pagalbos centro, kad kelyje Kaunas – Vilnius ties (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pusę pavojingai manevruoja „VW Passat“ markės automobilis sidabrinės spalvos. Reaguojant į pranešimą A1 kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi ties (duomenys neskelbtini) kaimu buvo pastebėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo iškart pastebėjo, kad vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas teigė, kad yra vartojęs alkoholio. Nustatyta, jog vairuotojas yra D. S. gimęs (duomenys neskelbtini). Pirmu tikrinimu nustatytas 2,79 promilių girtumas, antru – 2,66 promilių girtumas (b. l. 21-22).

Iš 2023 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog įvykio vieta yra magistralinio kelio A1 (duomenys neskelbtini) kilometras, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė (b. l. 10-20).

Iš 2023 m. gegužės 26 d. neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad jame fiksuota, jog D. S. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 2023 m. gegužės 26 d. 20:04 val. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2023 m. gegužės 26 d. 20:19 val. – 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 34).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, jog automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. S. gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2023 m. gegužės 26 d. apie 20.00 val. vyko iš draugo gyvenančio (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini). Pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau prieš vairuodamas apsvaigęs nesijautė, tik kelionės metu jau pajuto, kad vinguriuoja po kelią. Ties (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesterio pagalba nustatė jam 2,66 promilių neblaivumą, dėl neblaivumo nesiginčijo, nes alkoholinius gėrimus iš tiesų vartojo. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę pagrindžia ir byloje esantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo B. N. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 26 d. apie 19:38 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad kelyje Kaunas – Vilnius ties (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pusę pavojingai manevruoja „VW Passat“ markės automobilis sidabrinės spalvos. Atvykus į nurodytą vietą buvo sustabdytas minėtasis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. S.. Vairuotojas prisipažino vartojęs alkoholį, taip pat nuo jo sklido alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu du kartu buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas ir 2,66 promilių girtumas (b. l. 21-22). Šiuos tarnybiniame pranešime fiksuotus duomenis patvirtina byloje esantis 2023 m. gegužės 26 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuris patvirtina, kad D. S. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 2023 m. gegužės 26 d. 20:04 val. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2023 m. gegužės 26 d. 20:19 val. – 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 34). Taip pat, kad vieta, kurioje buvo sustabdytas D. S. yra kelias, kuriuo vyksta transporto priemonių judėjimas patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra magistralinio kelio A1 (duomenys neskelbtini) kilometras, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė (b. l. 10-20). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis D. S. vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas prie automobilio vairo, jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, taigi, akivaizdu, jog D. S. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja pateikė prašymą atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai – A. S..

Teismo vertinimu yra sąlygos šioje baudžiamojoje byloje taikyti laidavimo institutą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Taikant laidavimą be užstato kyla rizika, kad jis nepasieks laidavimo institutui keliamų tikslų. Baudžiamojo kodekso tikslas yra ne vien bausti, o, pirmiausia, apsaugoti visuomenę, kartu ginti žmonių teises ir laisves, valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Todėl laidavimas taikomas tik tais atvejais, kai teismas mato ir įvertina, kad tai teigiamai paveiks kaltininko asmenybę. Laiduojant sumokėtas užstatas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 5 dalis), grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, tačiau tik tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenusikalto dar kartą. Jei laidavimo metu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, laidavimas nustoja galioti ir teismas baudžia už abu nusikaltimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. S. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai padarymų, praeityje nėra teistas, visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, jo nusikalstama veika nesukėlė žalos, todėl byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog egzistuoja visi BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai laidavimo instituto taikymui. Atsižvelgiama, kad byloje yra prašymas kaltinamąjį D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o laiduotoja skirti D. S. mamą – A. S., kuri kaip teigiama prašyme bei patvirtino teisiamojo posėdžio metu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Kaltinamasis D. S. gyvena kartu su mama A. S., pastaroji niekada nėra bausta administracine tvarka, nėra teista, nevartoja alkoholio, nors yra tik dalinai darbinga vis viena dirba, darbovietės charakterizuojama itin teigiamai. A. S. savo teigiamu pavyzdžiu gali daryti neabejotiną įtaką kaltinamojo nusikalstamo elgesio teigiamai korekcijai, tokia teigiama laiduotojos charakteristika leidžia teismui spręsti dėl jos tinkamumo siekiant tapti laiduotoja. Be to kaip pati A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė jau dabar prevenciškai kalbasi su sūnumi apie patį įvykį, kad jo elgesys yra priešingas teisei, netoleruotinas, apie alkoholio daromą žalą, sūnus D. S. jos klauso bei labai gailisi dėl to kas įvyko. Tokie duomenys atskleidžia, kad A. S. siekia daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir teismo vertinimu, tai yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, sprendžiant, kad laiduotoja darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio korekcijai. Šių duomenų visumoje teismas konstatuoja, kad A. S. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja ir D. S. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – laiduotoja skiriant jo mamą A. S..

Laiduotoja A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė suprantanti, kad laidavimas gali būti skiriamas su užstatu, tuo tarpu prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė laidavimą taikyti nustatant 500 eurų užstatą, gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė užstato arba apskritai neskirti arba jo dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai bei siekiant maksimaliai užtikrinti laidavimo instituto taikymo efektyvumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju laidavimas taikomas su užstatu, tačiau užstato dydis, įvertinus kaltinamojo bei laiduotojos finansines galimybes, nustatomas mažesnis nei 500 eurų. Pažymėtina, jog tuo atveju jei laidavimas pasieks savo tikslą ir per laidavimo terminą kaltinamasis nepadarys naujų nusikalstamų veikų, užstatas bus grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniu.

BK 68 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste, spręstina, kad yra pagrindas taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi kaltinamasis D. S. nusikalstamą veiką – vairavimą neblaiviam padarė būtent naudodamasis specialia jam suteikta teise. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ankščiau nėra baustas administracine tvarka, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant minimalų įstatyme numatytą terminą – vienerius metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gegužės 29 d.

Įstatymu yra įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo tarpu BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, kaltinamasis D. S. vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir aptarto teisinio reguliavimo kontekste, kaltinamojo vairuota transporto priemonė, laikytina nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ir turi būti konfiskuota. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. S., gimęs 1970 m. liepos 30 d. (b. l. 23). Atsižvelgiant į įstatymo imperatyvą, kad kaltininkui priklausantis turtas visais atvejais privalo būti konfiskuojamas, teismas nusprendžia konfiskuoti iš D. S. transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, o jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu pritaikytas automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), saugomą Z. B. įmonėje, (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

- automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

- D. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 300,00 (trijų šimtų) eurų užstatu, perduodant laiduotojos A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją A. S. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokėti 300,00 (trijų šimtų) eurų dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis, už ką yra mokama, ir baudžiamosios bylos numerį (1-2124-1189/2023).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gegužės 29 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti D. S. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), saugomą Z. B. įmonei, (duomenys neskelbtini).

D. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), saugomą Z. B. įmonei, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

- automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“;

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.