Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00076-2012-4

2013 m. gegužės 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 str. 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 str., 178 str. 2 d. 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą, o būtent: jis, 2011 m. lapkričio 17 d. apie 14 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pasiūlė nepilnamečiui D. Š. užsidirbti pinigų ir tokiu būdu įtraukdamas jį į vagystę 2011 m. lapkričio 18 d., apie 00.35 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su D. Š. įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio laivo „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), mašinų skyrių ir pagrobė 1900 Lt vertės kingstoninį filtrą, 950 Lt vertės kingstoninę sklendę ir 800 Lt vertės gaisrinės sistemos sujungimo detalę, dėl to laivas parardo sandarumą ir ėmė skęsti, tokiu būdu įsibraudamas į laivo mašinų skyrių pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 3650 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes D. Š. prie nusikaltimo vietos buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis R. R. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą bei vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Tvirtina, jog nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, jog teismas šališkai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. Taigi nuteistasis skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą, kurį grindžia jo nuomone padarytais pažeidimais t. y. tarp jo ir kito nuteistojo neatlikta akistata.

Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant R. R. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. R. R. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 str., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo R. R. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiškai.

Ir nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, ir teigia, kad jis net nebuvo nusikaltimo vietoje, o kitas nuteistasis D. Š. jį apkalba, tačiau bylos duomenys šią nuteistojo versiją paneigia. Kolegija tokius apelianto teiginius vertina tik kaip jo pasirinkta gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo R. R. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: kito nuteistojo D. Š. parodymais, liudytojų M. P., J. B., N. T. parodymais, parodymo atpažinti, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada, vaizdo bei kita byloje surinkta medžiaga.

Atsakant į apelianto skunde nurodytą teiginį, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik kito nuteistojo D. Š. klaidingais parodymais, pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas priešingai nei teigia apeliantas, rėmėsi visais aptartais, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, t. y. tiek parodymų atpažinti, įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvada, liudytojų parodymais t. y. apylinkės teismas grįsdamas nuteistojo kaltę rėmėsi ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Abejoti kito nuteistojo D. Š. parodymų tikrumu ar objektyvumu, kur nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, kadangi D. Š. nuosekliai ir detaliai nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir smulkmenas, kurios patvirtina kaltinime aprašytas aplinkybes. Be to, D. Š. nebuvo jokio pagrindo apkalbėti R. R., kadangi nuteistajam D. Š. pripažinus, jog kartu su juo veikė ir R. R. sunkėja nuteistojo D. Š. teisinė padėtis, kadangi jis pripažino, jog veikė bendrininkų grupe. Taigi byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad D. Š. dėl asmeninių, subjektyvių aplinkybių apkalbėtų nuteistąjį, siekdamas jam pakenkti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas ir abiejų nuteistųjų, ir kitų liudytojų parodymus vertino nešališkai, atsižvelgdamas į visas subjektyviąsias ir objektyviąsias bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į nešališką teismą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų nuteistasis teismo šališkumą šioje byloje sieja su netinkamu įrodymų vertinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teise, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šią nuostatą detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Teisėjų kolegija laiko, jog nuteistasis R. R. nenurodė nė vienos iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas (teisėja) būtų buvę šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi. Teisiamojo posėdžio protokole parašyta, kad nušalinimų teisėjai nepareikšta (t. 2, b. l. 79, 99, 144). Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat nematyti, kad teismas būtų nesilaikęs BPK 275 straipsnyje numatytos klausimų uždavimo teisiamajame posėdyje tvarkos. Protokole pastabų nėra. Tai, kad teismas vertino įrodymus ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, nereiškia, jog jis buvo šališkas. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas apie tariamą teismo šališkumą nelaikomas pagrįstu.

Nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patenkintas jo prašymas atlikti akistatą su kitu nuteistuoju D. Š. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, kad tam tikro veiksmo atlikimas yra būtinas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 str. 1 d., 178 str. 1 d.). Kokius tyrimo veiksmus vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Tai reiškia, jog šioje byloje prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas nemanė, kad byloje būtina atlikti apelianto minimą akistatą su D. Š. Antra vertus, šis nuteistojo prašymas buvo motyvuotai atmestas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu. Prokurorė atmesdama R. R. prašymą nurodė, jog toks R. R. prašymas negali būti tenkinamas, kadangi R. R. gali daryti poveikį D. Š. kaip nepilnamečiui, su kuriuo kartu pasikėsino įvykdyti svetimo turto vagystę įsibraunant į saugyklą. Be to, pastebėtina, kad nuteistais D. Š. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme ir davė parodymus nuteistojo R. R. akivaizdoje, nuteistasis R. R. turėjo galimybę užduoti jam klausimus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad šia galimybe jis pasinaudojo. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo R. R. teisė į gynybą buvo užtikrinta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nes nuteistojo kaltė byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais yra įrodyta, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį dėl R. R. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n utaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.