Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2A-852-643/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2A-852-643/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27521-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
E. K.-S.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-852-643/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27521-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės pareiškėjos E. K.-S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. K.-S. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kabos komisija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja E. K.-S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2835/19(2.4.1.51-TD1) ,,Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į ,,K.-S.“.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. birželio 16 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ji sudarė santuoką su Austrijos Respublikos piliečiu J. Ch. S.. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius priėmė išvadą Nr. A136-2835/19(2.4.1.51-TD1) ,,Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, kuria netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti jos pavardę iš K.-S. į K.-S.. Pareiškėja nesutinka su tokia išvada, nes toks sprendimas pažeidžia jos bei jos šeimos teises ir teisėtus interesus, privatų gyvenimą, bei teisę į originalią asmenvardžių rašybą. Pareiškėjai ir jos šeimai gyvenant Belgijoje ir keliaujant į Lietuvą ar Austriją, turint skirtingus dokumentus su skirtingomis pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės, todėl tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Pažymėjo, kad Lietuvoje yra registruotų Lietuvos Respublikos piliečių, kurių pavardėse yra raidė „w“. Taigi registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymo, tačiau atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo praktiką, pareiškėjos prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

5. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „K.-S.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“.

6. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos E. K.-S. pareiškimą tenkinti; panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-2835/19(2.4.1.51-TD1) ,,Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos E. K.-S., asmens kodas 48203251313, pavardę į ,,K.-S.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą. Teismas taip pat nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino teisės aktų reikalavimus bei nurodė, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Teismas taip pat vadovavosi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadomis dėl teisė aktų pakeitimo, teiktomis Seimui, kuriose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

9. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas laikosi pozicijos, jog užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Be to, klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę.

10. Teismas įvertino, kad pareiškėja su šeima gyvena Belgijoje, kur dirba, dažnai keliauja į kitas užsienio valstybes, o skirtingos šeimos narių pavardės sukelia jai ir jos šeimos nariams nepatogumų dėl to, kad tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Gyventojų registro duomenimis galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“. Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos pavardės įrašymas su „w“ raide, t. y. „K.-S.“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo pirmosios instancijos teismui priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra bei nurodė, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymo. Kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, pareiškėja priversta savo teises ginti teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog ne priešingas šalių suinteresuotumas bylos baigtimi, o galiojančio teisinio reglamentavimo nebuvimas sąlygojo pareiškėjos kreipimąsi į teismą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties teismas prašymo netenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Pareiškėja pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliantė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir Skyrius) dar pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu žinojo šios kategorijos bylose suformuotą praktiką ir žinojo, kad pareiškėjos prašymas pakeisti jos pavardę pagal originalią sutuoktinio pavardės rašybą (t. y. su lotyniška raide „W“) yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau prašymo formaliais motyvais netenkino. Skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame atkartojo išvadoje nurodytus argumentus.

14. Apeliantė teigia, kad Skyrius spręsdamas dėl pareiškėjos pavardės pakeitimo, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos sudarytomis tarptautinėmis sutartimis, t. y. vadovautis tarptautinės teisės šaltiniais (aukštesnės teisinės galios šaltiniu), o ne žinomai neteisėtu ir ydingu nacionaliniu teisiniu reguliavimu. Skyriui taip pat turėjo būti žinoma Lietuvos teismų praktika analogiško pobūdžio bylose dėl nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose. Skyrius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl jos pavardės pakeitimo, sąmoningai rinkosi vadovautis ne tarptautinės teisės normomis, o joms prieštaraujančiu nacionaliniu reglamentavimu. Skyrius nepagrįstai teigė, kad pareiškėja savo teises gali įgyvendinti tik per teismą. Pareiškėjos įsitikinimu, toks neveikimas prieštarauja teisinės valstybės principui, kadangi Skyrius esant teisiniam pagrindui tenkinti pareiškėjos prašymą, prašymo netenkino.

15. Skyrius nepagrįstai ignoravo privalomas tarptautinės teisės normas ir principus, Skyriaus sprendimas buvo žinomai neteisėtas ir būtent tokio sprendimo priėmimas nulėmė būtinybę pareiškėjai ginti savo teises bei kreiptis į teismą. Prašius teismą spręsti savo nuožiūra matyti, kad šalių interesai buvo priešingi ir būtent tai nulėmė neteisėtos išvados priėmimą bei šį teisminį ginčą, kas sudaro pagrindą tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Šalies argumentai

16. Apeliantė nurodė, kad Skyrius, vadovaudamasis tarptautinės teisės šaltiniais, turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjos prašymą, tai reiškia, kad būtent dėl Skyriaus žinomai neteisėto neveikimo pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų. Kaip minėta, neginčijamas faktas, jog tokio pobūdžio bylose Skyrius dalyvauja ne pirmąkart, todėl šiai institucijai yra puikiai žinoma, kaip tokios bylos baigsis. Skyrius kiekvienu atveju teikia siūlymus savo teises ginti teismo keliu, tokiu būdu patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas. Atsisakant priteisti bylinėjimosi išlaidas iš institucijos, ignoruojančios teisę, institucija skatinama ir toliau taip elgtis, o asmuo nukenčia finansiškai, nors jo teisės efektyviai galėjo būti apgintos ir nesikreipiant į teismą, tačiau dėl biurokratinio veikimo dar turi dengti šio proceso išlaidas.

Atsiliepimas

17. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Teigia, kad egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statusą, kuris reiškia, kad piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, lietuviškais rašmenimis pagal lietuvių kalbos rašymo taisykles. Teigia, kad dabartinis teisinis reglamentavimas nepažeidžia Konstitucijos nuostatų ir tik teismas konkrečiu individualiu atveju gali nukrypti nuo teismų praktikos ir taikyti arba netaikyti teisės aktų arba vadovautis tarptautinėmis teisės normomis.

19. Pažymi, kad Skyrius neturi teisinių galimybių keisti egzistuojančio nacionalinio teisinio reglamentavimo ar nustatyti naujas asmenų vardų ir pavardžių rašymo taisykles, taigi, tik įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti galimybę oficialiuose asmens dokumentuose rašyti nevalstybine kalba.

20. Teigia, kad atsiliepime pirmosios instancijos teismui kaip tik atkreipė dėmesį į ESTT priimtą sprendimą bei nurodė, kad analogiški prašymai teismuose yra tenkinami, ir prašė teismo spręsti savo nuožiūra, taigi prašymui neprieštaravo. Taigi, ne priešingas šalių suinteresuotumas, o galiojančiu teisinio reglamentavimo nebuvimas lėmė kreipimąsi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.

23. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju neegzistuoja priešingas šalių suinteresuotumas bylos baigtimi, kurį konstatavus galėtų būti pritaikyta CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtis. Skyrius dar teikdamas 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvadą vadovavosi galiojančiais ir nepanaikintais teisės aktais, be kita ko, nurodydamas, kad prašymo patenkinti nėra teisinių galimybių, tik teismas konkrečiu atveju gali nukrypti nuo teismų praktikos ir taikyti arba netaikyti teisės aktų, ir kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti situaciją įstatymais, Skyrius neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kliūtis tenkinti prašymą dar iki kreipiantis į teismą priklausė ne nuo Skyriaus valios, tačiau nuo objektyvių aplinkybių – nepakeistų teisės aktų reikalavimų. Suinteresuotumo nebuvimą taip pat patvirtina ir tokios aplinkybės, jog teikdamas atsiliepimą į pareiškimą pirmosios instancijos teisme, ir žinodamas šiuo klausimų vyraujančią teismų praktiką, Skyrius prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra, taigi prieštaravimo neišreiškė, taip pat atsiliepime pateikė pareiškėjai palankią nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką. Pažymėtina, kad analogišku atveju bylinėjimosi išlaidos, remiantis tuo pačiu pagrindu – dėl suinteresuotumo nebuvimo – taip pat nebuvo priteistos, sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016).

25. Apeliantė nurodo, kad Skyrius nesivadovavo tarptautinės teisės viršenybės principu, pagal kurį esant kolizijai su nacionalinės teisės normomis, turi būti vadovaujamasi tarptautinės teisės nuostatomis, taip pat nebuvo vadovautasi nacionalinių, tarptautinių teismų praktika analogiškose situacijose.

26. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo subjektai privalo vykdyti tai, kas įtvirtinta įstatymuose, taigi šiuo atveju Skyrius negali atsakyti už tai, juo labiau, jam negali tekti neigiamų padarinių dėl to, kad įstatymų leidėjas nepriima atitinkamų teisės aktų pakeitimų. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuriai priklauso Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 1-1597, 2 punktas, pagal kurį administracija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) sprendimais, mero potvarkiais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu (toliau – Tarybos veiklos reglamentas), taip pat Nuostatais ir kitais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo nėra įpareigotas vadovautis teismų sprendimais, kuriuose pateikti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų išaiškinimai, be to, teismai nagrinėja kiekvieną atvejį individualiai, todėl įpareigojimas institucijai vadovautis teismų praktika būtų nepagrįstas. Kaip teisingai nurodė Skyrius, teisės aktai nesuteikia jam galimybes nukrypti nuo teisinio reglamentavimo bei netaikyti galiojančių teisės aktų reikalavimų.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos išimties dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingojoje teisenoje, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės E. K.-S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė