Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro (pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-693/2007 pagal ieškovų J. S., J. B., K. P., L. L. ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui V. M. dėl nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Kadangi ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies, tai ir bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 str. 2 d., turi būti tenkintinos iš dalies, bet ne visa apimtimi.

6. Pirmos instancijos teismas neįtraukė bendraatsakoviu atsakovo brolio V. M., kuris yra teisėtas turto paveldėtojas po atsakovo tėvo L. M. mirties, nes, pardavus paveldėtą iš tėvo traktorių, atsakovas ir jo brolis gautus pinigus dalijosi pusiau.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas J. S. prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo spendimą, kadangi sprendimas yra teisingas, apylinkės teismas teisingai nustatė nuostolius ir pagrįstai patenkino ieškovų ieškinį, tačiau nurodo, kad traktorius pagal techninį stovį neturėjo techninės apžiūros pažymėjimo, nors iš atsakovo ir liudytojų paaiškinimų buvo aišku, kad traktorių buvo galima naudoti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies , o sprendimas keistinas – CPK 326 str. 1 d. 3 p.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ir aplinkybes įvertino iš dalies netinkamai, būtent dėl dalintino turto, tai yra traktoriaus MTZ 80A, pagaminto 1987 metais, vertės, kurį atsakovui pardavus nenustatytam asmeniui ir buvo ieškovams, kurie buvo minėto traktoriaus bendraturčiai, kaip iš esmės teisingai nustatė ir pripažino apylinkės teismas, remiantis ŽŪB „Puntukas“ pardavimo-priėmimo aktu Nr. 1, 1994-04-15 ir 1994-06-13 sutartimi, padaryta parduoto traktoriaus vertę atitinkanti žala. Parduoto traktoriaus rinkos vertę, o kartu ir padarytą žalą, kaip nurodyta sprendime, apylinkės teismas nustatė esant apie 7000 Lt, nors pačiame minėtame bendrovės turto už pajų pardavimo-priėmimo akte Nr. 1, kuris surašytas 1994-04-15 Nr. jo vertė yra nurodyta 1150 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokią apytikslę, tikėtiną traktoriaus vertę, šiuo atveju padarytos žalos dydį, nors ir teisingai nurodė įstatymą, CK 6.249 straipsnio 1 dalį, leidžiantį teismui nustatyti žalos dydį, tačiau tokia išvada nėra pakankamai pagrįsta byloje esančiais įrodymais, nustatytomis byloje aplinkybėmis, ką iš esmės teisingai nurodo apeliaciniame skunde atsakovas. Iš tikrųjų atsakovas, pateikė oficialų įrodymą, būtent, UAB „BTA draudimas“ pažymą (b. l. 61), kurioje nurodyta, kad 2006 metais naudoto traktoriaus MTZ 80A, 1987 m. gamybos, rinkos kaina yra 4800 Lt, kuri nėra paneigta jokiais kitais patikimais įrodymais, o atsakovas tokią traktoriaus vertę pripažįsta. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokią parduoto traktoriaus vertę iš esmės rėmėsi, kaip nurodyta sprendime, tuo, kad atsakovas prieš pat parduodamas traktorių, su juo važinėjo, pripažino, kad traktorius buvo veikiantis, o be to, traktorius 2002-03-25 buvo apdraustas transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir šis draudimas galiojo iki 2003-03-30 ir kad tokią traktoriaus vertę nurodo pažymoje turto vertintojas (šios pažymos sprendime nenurodo – neidentifikuoja). Iš šių aplinkybių apylinkės teismas ir padarė išvadą, jog galima teigti, kad iki pardavimo traktorius buvo eksploatuojamas, ir teismas mano, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), jog tikėtina jo kaina buvo 7000 Lt. Byloje yra pažyma, kuri pasirašyta turto vertintojo iš Lietuvos ir Vokietijos UAB „Joland“ (b. l. 123 ir priedai 124, 144 -146 ), kuriose nurodyta, jog duomenys yra surinkti iš interneto, kuriose rašoma, kad traktoriaus rinkos vertė 2001 metais yra 7000 Lt, o ten pat nurodyta, kad neturi nieko bendro „Google“ su šio internetinio puslapio autoriais ir neatsako už jo turinį, bet pirmosios instancijos teismas jomis vadovavosi. Todėl kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovai neįrodo, kad traktoriaus vidutinė rinkos vertė jo pardavimo metu buvo 7000,00 litų ir kad negalima remtis minėta turto vertintojo pažyma, kuri aiškiai neatitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, tarp jų 23, 4 straipsnio reikalavimų. Šiuo, 23 straipsniu, nustatyta, kad turto vertė nustatoma sudarant ataskaitą raštu ir kad joje be kitų duomenų turi būti išvada dėl turto vertės, sąlygos ir aplinkybės, į kurias nebuvo atsižvelgta, vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai, vertinamo turto aprašymas, turto vertės nustatymo pagrindimas, o turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Teismui net nebuvo pateikta jokia turto vertinimo ataskaita, kaip reikalauja šis įstatymas, o tik minėtos pažymos, kurios yra negaliojančios ir todėl neturi jokios įrodomosios galios, jomis negalima teismui pagrįsti savo išvadų. Atsakovas teisingai nurodo, kad traktorius nuo 1995 metų neatitiko jam nustatytų techninių reikalavimų, nes nuo šio laiko jis nebuvo techniškai tvarkingas, nes nebuvo patvirtintas jo tinkamumas eksploatuoti specialia techninės apžiūros žyma, kas matyti iš traktoriaus techninio talono (b. l. 3 ir b. l. 42-44). Jį prižiūrėjęs jo tėvas iki savo mirties, kaip ir jis po tėvo mirties, prižiūrėjęs šį traktorių, jį tvarkė, remontavo iš savo lėšų. Jie patys iš esmės dengė jo eksploatavimo išlaidas, o kiti bendraturčiai – ieškovai, nevykdė jų visų sudarytos 1994-06-13 sutarties dėl eksploatavimo ir traktoriaus remonto išlaidų, kurios sutartyje nurodytos kaip visų bendros išlaidos (b. l. 34-35). Šie atsakovo argumentai ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui yra nurodyti ir atsiliepime ir iš esmės atitinka tikrovę, nes traktorius negali būti nors kiek eksploatuojamas nenaudojant pirmiausia kuro, tepalų, kaip ir padangų, kurias dvi, po 512 Lt, kaip nurodo atsakovas, pirko jo tėvas (L. M.) dar 2001 metais iš savo lėšų (b. l. 45, pažyma apie padangų pirkimą), o ieškovai byloje iš esmės pripažįsta tiesiogiai patys nė kiek neprisidėję jokiomis išlaidomis prie traktoriaus eksploatavimo išlaidų dengimo. Todėl kolegija dėl nurodytų aplinkybių ir byloje tuo klausimu esamų išvardintų įrodymų nustato traktoriaus vidutinę rinkos vertę – 4800 Lt, tai yra žalą, kurią ieškovams padarė atsakovas, parduodamas minėtą traktorių, ką jis pripažįsta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pardavė visą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdytą traktorių (byloje, kaip teisingai nustatė ir sprendė pirmosios instancijos teismas ginčo dalykas yra tik traktoriaus vertė, kurį atsakovas pardavė nenustatytam asmeniui mirus jo tėvui, negavęs bendarturčių sutikimo), jis privalo ieškovams atlyginti nuostolius proporcingus jų valdytai nuosavybės daliai, kaip ir atsižvelgiant į L. M. ir jo žmonos turėtas nuosavybės dalis, vadovaujantis 1994-04-15 likviduojamos Žemės ūkio bendrovės „Puntukas“ turto už pajus pardavimo – priėmimo aktu Nr. 1 ir 1994-06-13 sutartimi (b. l. 22, 23, 24) apie traktoriaus (ir kito turto) už pajus perdavimą tuometiniams bendrovės pajininkams, o kai kuriems iš jų mirus, kaip teisingai sprendime nurodė apylinkės teismas, dabartiniams ieškovams, kaip įstatyminiams buvusių ginčo turto bendraturčių paveldėtojams pagal priklausančias ir paveldėtas ginčo turto dalis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors ieškovai pirminiame ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo jų prarasto turto dalis, kaip padarytą žalą, taip pat ir už traktoriaus padargus, t. y., šienapjovę, akėčias, kratytuvą, plūgus, traktoriaus priekabą, bet teisme jie pareiškė, kad tokių pretenzijų atsakovui nebeturi, o teismas byloje nustatė, jog atsakovas V. M. šių padargų nepardavė, todėl ieškinio reikalavimus dėl paminėtų padargų priteisimo teismas paliko nenagrinėtus (CPK 139 str. 2 d.), o šios sprendimo dalies niekas neskundžia. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad ginčo dalykas yra žala, atsiradusi pardavus traktorių, tačiau ieškovai ieškinyje, patikslintame ieškinyje iš dalies neteisingai nurodė jiems priklausančias turto (traktoriaus) dalis. Pagal paminėtą turto už pajus pardavimo – priėmimo aktą Nr. 1 traktorius MTZ 80A buvo perduotas ieškovams, atsakovo tėvui L. M. ir kitiems asmenims, kartu su šio traktoriaus priekaba kaip vienas turtinis kompleksas. Traktoriaus vertė akte nurodyta 1150 Lt, o priekabos - 120 Lt. Vadovaudamasis nurodytu dokumentu, kuriuo ir reikia vadovautis, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bendrame traktoriaus ir priekabos komplekse, priekabos vertė sudaro 9,45 %, kuri, kaip turto dalis, nėra dalijama ir neįeina į ginčo dalyką. Apygardos teismas, kaip jau aukščiau konstatuota, pripažįsta, jog dėl traktoriaus pardavimo yra padaryta ne 7000 Lt bendra žala, bet 4800 Lt bendra žala. Jos konkretus priteistinas dydis ir nustatomas nuo pastarosios sumos atsižvelgiant į kiekvienam ieškovui tenkančią minėto turto procentinę dalį ir ją paskaičiavus pinigine išraiška, dėl ko jis keičiasi ir mažėja kiekvienam ieškovui ir kartu atsižvelgiama, į atsakovo tėvo L. M. turėtą minėto turto dalį (10,62 %) ir kad jis, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, perėmė savo sutuoktinės B. M. dalį (10,62 %) bei kad jis išpirko iki šio ginčo kilimo kitų pajininkų turėtas dalis į traktorių pagal aktą Nr. 1, būtent, J. B. (14,89 %), V. V. (1,5 %), A. V. (1,10 %), D. V. (0,70 %), J. V. (2,20 %), J. B. (3,46 %) ir P. M. (2,60 %), kas matyti iš akto Nr.1 ir sutarties (b. l. 18, 22, 23-24). Todėl J. S. padarytos žalos ir priteistinos žalos dydis, procentais sudaro 10,16 % arba 488,00 Lt, A. S., kuri yra mirusi, jos turto paveldėtojai, ieškovei L. L. – 8,50 % arba 408 Lt; K. J. 17,48 % , o jo sutuoktinei M. J., kuri yra mirusi, - 13,86 %, bet jos dalį priėmė, kaip savo sutuoktinės M. J. palikimą, K. J., todėl visą žalos dydį jam sudaro 31,34 % arba 1506 Lt atitinkamai pakeičiant sprendimą ir sumažinant ieškovams priteistas sumas, o kitoje dalyje, kaip yra nusprendęs ir pirmosios instancijos teismas ieškinys yra atmetamas. Ieškovas J. B., kuriam priklausė 2,13 % nuo bendros žalos, savo reikalavimo, ieškinio atsisakė (atsakovas su juo atsiskaitė gera valia iki sprendimo priėmimo), todėl teismas civilinę bylą dalyje dėl J. B. pareikšto ieškinio pagrįstai nutraukė. Taip pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal CPK nuostatas (CPK 92, 93, 88, 96, 98 str.), atsižvelgiant, kad visi ieškovai reiškė pirminį ieškinį 9017 Lt sumai, o už jį turėjo būti sumokėta 270,51 Lt. Tačiau vėliau patikslintu ieškiniu visi ieškovai reiškė ieškinį atsakovui bendrai 4767 Lt sumai (b. l. 167-168), iš jų J. S. 966 Lt, L. L. 812 Lt sumai, K. J. 2989 Lt sumai, už kurį turėtų būti sumokėta 143,01 Lt žyminio mokesčio. Tačiau priimant pradinį ieškinį iš viso ir už visus ieškovus žyminį mokestį iš dalies, tai yra, 100,00 Lt ( b. l. 6) sumokėjo vienas J. S., todėl žyminis mokestis priteistinas jam vienam nuo bendros priteistos visiems ieškovams sumos, tai yra, nuo 2402,00 Lt, kuris sudaro 72,06 Lt, nes teismas, priimdamas pirminį ieškinį, iš dalies atleido visus ieškovus nuo likusio žyminio mokesčio dalies (b. l. 29, nutartis), būtent, nuo 170,51 Lt. Taigi byloje pagal patikslintą ieškinį, būtent, dėl 4767 Lt reikalavimo, kurį iš esmės ir išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovų reikalavimai bendroje sumoje yra nepatenkinami 2365 Lt sumai, kas sudaro iš esmės 50 % viso reikalavimo. Todėl ieškovui priteistina ½ advokato pagalbos išlaidų – 175 Lt (350:2). Atsakovui, kuris už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 50,00 Lt, atsižvelgiant į atmestų ieškovų reikalavimų dydį priteistinas visas šis, 50,00 Lt, žyminis mokestis, iš kiekvieno ieškovo atskirai proporcingai atmestų reikalavimų sumai, tai yra, K. J. – 30,00 Lt, L. L. – 10,00 Lt ir J. S. – 10,00 Lt. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje instancijoje sudaro 26,40 Lt, kurios po lygiai, po 6,60 Lt, priteisiamos iš kiekvieno ieškovo (J. B. šių išlaidų neturi mokėti) ir atsakovo, o pirmojoje instancijoje priteistos 56,10 Lt procesinių dokumentų išlaidos irgi dalijamos po lygiai, po 14,00 Lt, kadangi ieškovų ieškinys iš esmės buvo tenkinama pirmosios instancijos teismo iš dalies, o apeliacinėje instancijoje skundas irgi yra tenkinamas iš dalies – iš kiekvienos šalies priteisiama valstybei po 20,60 Lt šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 200 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistas nuostolių (žalos) atlyginimas ieškovams, žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti nuostolių atlyginimui iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini),:

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. S., L. L., K. J. ir V. M., kiekvieno po lygiai, po 20,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), žyminio mokesčio iš K. J. 30,00 Lt, L. L. 10,00 Lt ir J. S. 10,00 Lt.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.