- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-2330-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23693-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- I. C.
- Suinteresuotas asmuo
- BKU „Vilniaus taupomoji kasa“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis Rimantas Vižainiškis, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja I. C. skundu prašė panaikinti 2015 m. birželio 15 d. antstolio Rimanto Vižainiškio priimtą turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/01098. Su antstolio priimtu turto arešto aktu nesutinka, nes iki antstoliui areštuojant pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą bendra nuo darbo užmokesčio ir pensijos išieškota suma siekė 8 390,29 EUR. Ginčijamo akto teisėtumui svarbios aplinkybės, jog 2011 m. liepos 19 d. išrašytas vekselis (jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas priverstinis išieškojimas) buvo skirtas kitos prievolės užtikrinimui - UAB „Antuklita“ suteiktos 24 907,32 EUR paskolos pagal paskolos sutartį grąžinimui, o pareiškėja santykiuose su kreditoriumi dalyvauja tik kaip laiduotoja. Pagrindinis skolininkas yra UAB „Antuklita“. Pagal 2011 m. liepos 19 d. pasirašytą laidavimo sutartį laiduotojos atsakomybė apribota konkrečia suma - 17 200 Lt. Vekselį, skirtą užtikrinti paskolos grąžinimą, išdavė taip pat ne pati pareiškėja, tačiau pagrindinis skolininkas, o pareiškėja vekselyje pasirašė kaip laiduotoja. Pagrindiniam skolininkui negrąžinus paskolos kreditoriui, antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis įrašas Nr. 2399. Kadangi vekselis išduotas kitos prievolės vykdymo užtikrinimui, pagrindinio skolininko ir laiduotojos atsakomybė sietina su prievole, kuriai užtikrinti vekselis buvo išduotas, t. y. pareiškėjos, kaip laiduotojos, atsakomybė prieš kreditorių apribota laidavimo sutartyje nurodyta 17 200 Lt (4 981, 46 EUR) suma. Dvigubas išieškojimas - tiek pagal laidavimo sutartį negrąžintos paskolos pagrindu, tiek pagal vekselį, yra negalimas. Papildomai areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis siekia net 155 210 EUR (šešis kartus daugiau nei visa paskolos suma), tačiau antstolis negali areštuoti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms dengti (CPK 675 str. 2 d.). Pagrindinio skolininko UAB „Antuklita“ įkeistų objektų vertė sudaro 27 977,97 EUR, t.y. užtikrina visą paskolos sumą. Tik realizavus šį turtą ir nepakakus lėšų, atsiranda pagrindas areštuoti ir realizuoti kitą pareiškėjos turtą. Be to, 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteikė Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją UAB „Antuklita“ gautos 86 000 Lt (24 907,32 EUR) dydžio paskolos pagal paskolos sutartį grąžinimui užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro 2012 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2399 dėl 29 907 EUR skolos, 5,49 proc. palūkanų ir kitų išlaidų išieškojimo ir skolininko UAB „Antukita“ ir solidariai skolininkės I. C. išieškotojui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. 2015 m. birželio 15 d. antstolis Rimantas Vižainiškis priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, pagalbinio ūkio pastatus, inžinerinius kiemo įrenginius ir gyvenamąjį namą).
Iš notaro išduoto vykdomojo įrašo Nr. 23999 nustatyta, jog notaras pareikalavo iš vekselio davėjo UAB „Antuklita“ ir laiduotojos I. C. solidariai išieškoti 25 037,30 EUR bei 5,49 proc. metinių palūkanų iki galutinio apmokėjimo dienos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nėra matyti, jog antstoliui Rimantui Vižainiškiui pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog laiduotoja I. C. atsakinga tik konkrečios 4 981,46 EUR sumos ribose, o su vykdomuoju dokumentu pateiktame vekselyje nurodyta, jog laiduotoja I. C. atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų, netesybų, nuostolių išlaidų sumokėjimą), t. y. 24 907 EUR suma bei 5,49 proc. metinių palūkanų. Iš 2011 m. liepos 19 d. paprastojo vekselio turinio matyti, jog laiduotoja I. C. neatšaukiamai ir besąlygiškai visu savo turtu įsipareigojo atsakyti KU „Vilniaus taupomoji kasa“, jeigu šio vekselio davėjas UAB „Antuklita“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Be to, pačiame vekselyje nurodoma, jog laiduotoja atsako tiek pat kaip ir skolininkas ir skolininkas bei laiduotoja prieš išieškotoją atsako solidariai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, kad laiduotoja I. C. yra atsakinga prieš išieškotoją visu skolos mastu, t. y. 25 037,30 EUR bei 5,49 proc. metinių palūkanų iki galutinio apmokėjimo dienos.
Ginčijamu turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjai priklausantį turtą. Turto arešto mastas – 24 283,47 EUR. Tas pats turtas yra areštuotas ir antstolio Mindaugo Dapkaus, turtui registruota hipoteka, todėl teismas negalėjo daryti pagrįstos išvados, jog antstolis areštavo daugiau turto, nei reikia (CPK 675 str. 2 d.). Pareiškėja nepateikė duomenų apie savo įsipareigojimų mastą, kuriems užtikrinti buvo įkeistas pareiškėjai priklausantis turtas, todėl teismas negali padaryti išvados, jog pareiškėjai priklausančio turto užtenka įsipareigojimams užtikrinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nei vienas iš solidarių bendraskolių, t. y. nei pareiškėja, nei UAB „Antuklita“ su kreditoriumi nėra atsiskaitę, todėl, vadovaudamasis CK 6.6, 6.81 straipsniais, CPK 675, 677 straipsniais priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis areštavo skolininkės turto daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Teismas pažymėjo, kad antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 2399, išduotas pagal 2011 m. liepos 19 d. vekselį, yra galiojantis ir nebuvo nuginčytas, todėl nėra pagrindo stabdyti išieškojimą iš bendraskolės I. C.. Be to, pareiškėjai išaiškinta, kad vekselis, kaip vienašalis sandoris, gali būti ginčijamas ir pripažįstamas negaliojančiu remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Susiklosčius tokiai situacijai, kai kreditorius, pareiškėjos teigimu, vykdomą išieškojimą iš pagrindinio skolininko ir laiduotojos solidariai visai pagrindiniam skolininkui suteiktos paskolos sumai siekia pateisinti pagrindinio skolininko išduotu vekseliu, pareiškėja turi teisę reikšti ieškinį teismui dėl vekselio ginčijimo (CK 1.91 str.). Be to, iš išieškotojo BKU „Vilniaus taupomieji kasa“ byloje pateikto 2012 m. liepos 26 d. susitarimo, sudaryto tarp išieškotojo ir I. C., matyti, jog pareiškėja patvirtino savo valią pasirašant vekselį, kurio suma didesnė už laidavimo sutartyje numatytąją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. C. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują – skundą tenkinti.
1) Tarp kreditoriaus ir pareiškėjos (laiduotojos) pasirašyta 2011 m. liepos 19 d. laidavimo sutartimi ji laidavo ne visai sutarties sumai, o tik 20 proc. paskolos sutarties sumos - 17 200 Lt (4 981, 46 EUR). Todėl pareiškėjos prievolė, o kartu ir atsakomybė pagal paskolos sutartį yra apribota 17 200 Lt (4 981,46 EUR) dydžio suma. Tikroji pareiškėjos valia buvo laiduoti išimtinai tokiai sumai, dėl kurios ir buvo susitarta laidavimo sutartyje, t. y. 17 200 Lt (4 981,46 EUR). Paskolos ir laidavimo sutarčių pagrindu išduotas ir pareiškėjos pasirašytas vekselis neatitinka tikrosios jos valios. Pareiškėja neturėjo ketinimo laiduoti 86 000 Lt (24 907,32 EUR) suma. Pareiškėjos laidavimas pagal paskolos sutartį ir pagal 2011 m. liepos 19 d. vekselį, kuris yra kaip šalutinė prievolė, taip pat yra sietini tarpusavyje ir negali būti traktuojami atskirai. Tai reiškia, kad pareiškėjos (laiduotojos) atsakomybės pagal laidavimo sutartį ribos negali būti paneigiamos. Šiuo metu pareiškėjos atžvilgiu yra atliekamas dvigubas išieškojimas - tiek pagal laidavimo sutartį negrąžintos paskolos pagrindu, tiek pagal vekselį. Dvigubas išieškojimas yra nepagrįstas ir negalimas.
2) Išieškojimas iš pareiškėjos sumai, kuria ji laidavo pagal laidavimo sutartį, jau yra atliktas, todėl net ir tuo atveju, jeigu antstolis pats buvo suklaidintas dėl pareiškėjos atsakomybės ribų pagal pateiktą vykdyti vekselį, taikyti nekilnojamojo turto areštą nebuvo teisinio pagrindo. Išieškojimas (nuo vykdymo pradžios) buvo atliekamas išskaičiuojant iš pareiškėjos darbo užmokesčio bei pensijos. Nuo vykdomosios bylos pradžios iki 2015 m. birželio 16 d. nuo pareiškėjos sąskaitos iš viso nurašyta 28 970 Lt (8 390,29 EUR). Ši suma ne tik visiškai padengia pareiškėjos 17 200 Lt (4 981,46 EUR) dydžio įsipareigojimą, t. y. sumą, kuria ji laidavo, bet kartu padengia vykdymo išlaidas bei palūkanas. Todėl akivaizdu, kad nekilnojamojo turto arešto mastas buvo perteklinis. Papildomas pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto areštas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Turto arešto aktu antstolio areštuoto turto mastas siekia 24 283,47 EUR, tačiau nekilnojamojo turto objektų vertė yra žymiai didesnė (155 210 EUR), todėl antstolis negalėjo areštuoti skolininkės turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). Teisinis reguliavimas, draudžiantis areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, įpareigojo antstolį pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą, tačiau to padaryta nebuvo. Todėl šiuo atveju antstolio atliekami veiksmai pažeidžia civilinėje teisėje galiojantį proporcingumo principą (CK 1.2 str.).
3) Nors laidavimo sutarties esmė yra užtikrinti kreditoriaus reikalavimus tuo atveju, jeigu jo reikalavimų patenkinimui nepakaktų įkeisto turto, tačiau šiuo atveju iš pagrindinio skolininko UAB „Antuklita“ kreditoriaus naudai 2012 m. gegužės 3 d. sutartinio įkeitimo lakštu įkeisto turto nėra išieškoma. Kreditoriaus naudai pareiškėjos įkeistas automobilis taip pat nėra realizuotas. Bendra solidarių skolininkų įkeistų objektų vertė sudaro 96 602,35 Lt (27 977,97 EUR), t. y. užtikrina visą paskolos sumą. Todėl išieškojimas pirmiausiai privalo būti nukreiptas į kreditoriaus naudai įkeistą pareiškėjos ir pagrindinio skolininko turtą. Tik realizavus jį ir nepakakus lėšų, sudaromas pagrindas areštuoti ir realizuoti kitą pareiškėjos turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Be to, antstolis 2015 m. birželio 16 d. patvarkymu vykdomojoje byloje prisijungė prie antstolio Mindaugo Dabkaus vykdomo išieškojimo jo užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0028/14/03431 kito išieškotojo naudai. Antstolis Mindaugas Dabkus yra areštavęs pareiškėjai priklausantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 419860209012), o ginčijamu turto arešto aktu antstolis Rimantas Vižainiškis taikė papildomą jos turto areštą. Pareiškėjo turto arešto nebuvo pagrindo taikyti ir dėl to, jog 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kreditoriui (garantijos gavėjui) suteikė Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją (Nr. 03227), UAB „Antuklita“ gautos 86 000 Lt (24 907,32 EUR) dydžio paskolos pagal paskolos sutartį grąžinimui užtikrinti. Dėl kreditoriaus naudai paskolai grąžinti įkeisto turto ir suteiktos garantijos vykdomojoje byloje teismas nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nurodė, kad sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pritaikytomis teisės normomis, todėl prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuotas asmuo (antstolis) Rimantas Vižainiškis atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į ji argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, o tai sąlygojo nepagrįsto teismo procesinio sprendimo priėmimą.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 2 d.). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 str. 2 d.). Antstolis, areštuodamas skolininko turtą, negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.).
Prieš nagrinėdamas aplinkybes, susijusias su atskirojo skundo argumentais dėl CPK 675 straipsnio 2 dalies pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka aplinkybės dėl apeliantės (pareiškėjos) I. C. atsakomybės ribų pagal 2011 m. liepos 19 d. laidavimo sutartį, kuria buvo užtikrintos UAB „Antuklita“ prievolės kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2011 m. liepos 19 d. paskolos sutartį. Pažymėtina, kad paskolos sutartyje buvo numatytos tik šios paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės: garantija, paskolos gavėjo turto įkeitimas, I. C. laidavimas. Jokių įrašų apie vekselį, kaip prievolės (paskolos) įvykdymo užtikrinimo būdą, nebuvo nurodyta. Tuo tarpu nagrinėjamas ginčas kilęs iš vykdomosios bylos Nr. 0128/12/01098, pradėtos 2012 m. balandžio 11 d. vykdomojo įrašo, kuris išduotas pagal 2011 m. liepos 19 d. paprastąjį vekselį, pagrindu. Vekselyje nėra jokių įrašų, kad vekselio pagrindu atsirandanti prievolė kilusi iš 2011 m. liepos 19 d. paskolos sutarties ir 2011 m. liepos 19 d. laidavimo sutarties. Šiai bylai aktualus susitarimas dėl I. C. laidavimo buvo tiesiogiai įrašytas vekselyje, nurodant, kad laiduotoja I. C. neatšaukiamai ir besąlygiškai visu savo turtu įsipareigoja atsakyti kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (vekselio gavėjui), jeigu vekselio davėjas UAB „Antuklita“ neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal vekselį. Vekselio pagrindu išduotame vykdomajame įraše atkartota laiduotojos (apeliantės) solidari su UAB „Antuklita“ atsakomybė kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Nei vekselis, nei jos pagrindu išduotas vykdomasis įrašas nėra panaikinti ir yra galiojantys. Tai, kad, anot apeliantės, jos tikroji valia buvo laiduoti 17 200 Lt (4 981,46 EUR), nagrinėjamoje byloje nekeičia situacijos teisinio vertinimo. Šiuo pagrindu vekselis (jame esantis laidavimas) nebuvo ginčytas ar nuginčytas ginčo teisenos tvarka, nors tokią teisę pareiškėja (apeliantė) turėjo ir iki šiol turi. Kadangi apeliantės atsakomybė pagal vekselį (jame esantį laidavimą) ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą nėra nuginčyta ir paneigta, todėl ji turi pareigą atsakyti kreditoriui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kaip solidarioji skolininkė.
Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog prievolėms, kylančioms iš paprastojo vekselio, įvykdymo užtikrinimui buvo įkeista pagrindinio skolininko ar solidarios skolininkės turto, todėl apeliantės argumentai dėl to, iš kurio turto pirmiausiai turi būti vykdomas išieškojimas, nenagrinėtini.
Vykdomosios bylos Nr. 0128/12/01098 duomenimis nustatyta, kad ginčijamojo 2015 m. birželio 15 d. turto arešto akto priėmimo metu likusi neišieškota skola sudarė: 17 222,06 EUR pagrindinės skolos, 5 373,92 EUR palūkanų ir 52 EUR vykdymo išlaidų (į šią sumą neįskaičiuotas atlyginimas antstoliui). Todėl remiantis CPK 675 straipsnio 2 dalimi antstolis R. Vižainiškis iš esmės negalėjo areštuoti daugiau pareiškėjos, kaip solidarios skolininkės, turto kaip 22 647,98 EUR. Nors turto arešto akte nurodyta, kad turto arešto mastas yra 24 283,47 EUR, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų vykdomojoje byloje nėra. Priešingai, vykdomojoje byloje esantys išrašai iš Nekilnojamojo turto registro įrodo, kad aktu areštuoto viso apeliantės nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė buvo 155 574 EUR, t. y. daug didesnė, nei reikalinga likusiai išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, to paties Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad ginčijamo akto surašymo metu tik vienam iš antstolio areštuotų nekilnojamų daiktų, o būtent pastatui, unikalus Nr. 4198-6020-9012, Molynės g. 17, Vilniaus m., galiojo areštas ir hipoteka, tuo tarpu kiti areštuoti nekilnojami daiktai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudarė 39 726 EUR, nebuvo apsunkinti daiktinėmis teisėmis ar turto areštais. Todėl akivaizdu, kad neįskaičiuojant pastato, unikalus Nr. 4198-6020-9012, Molynės g. 17, Vilniaus m., vertės, vien kito areštuoto apeliantės turto vidutinė rinkos vertė buvo didesnė nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iš to darytina išvada, kad antstolis R. Vižainiškis, priimdamas ginčijamą turto arešto aktą, pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą, todėl apeliantės nekilnojamojo turto areštas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą ginčijamą turto arešto aktą panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus atskirąjį skundą, apeliantė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.), tačiau ji neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o taip pat nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2015 m. birželio 15 d. priimtą turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/01098.