Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-05 · Byla Nr. ATP-505-312/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-505-312/2014Nutartis · 2014-05-05Vilniaus apygardos teismas
  2. A2.6.-975-576/2014Nutarimas · 2014-06-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. A2.13.-10220-576/2014Nutarimas · 2014-08-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
ATP-505-312/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00229-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-505/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00229-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.;45.4.4.; 7.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. B. (N. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 124¹ str. 7 d., ir jam skirta administracinė nuobauda – 20,00 Lt (dvidešimties litų) bauda. Taip pat jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir jam skirta administracinė nuobauda – 4000,00 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. N. B. paskirtos nuobaudos subendrintos ir jam skirta galutinė nuobauda – 4000,00 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d. nubaustas už tai, kad 2013 m. gruodžio 27 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus (1,59 promilės, po paklaidos 1,56 promilės), važiuodamas tiesiai, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Jį tikrinantiems pareigūnams nepateikė automobilio civilinės atsakomybės draudimo dokumento.

Apeliaciniu skundu N. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimą ir pritaikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti jam švelnesnę nuobaudą, nei Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytoji, t. y. skirti minimalų penkiolikos parų areštą, netaikant teisės vairuoti atėmimo.

Apeliantas nurodo kad su skundžiamu nutarimu nesutinka iš dalies. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai neištyrė visų įvykio aplinkybių, netinkamai individualizavo ir pritaikė administracinę nuobaudą. Apeliantas nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas be pagrindo neįvertino, kad įvykio metu apgadinto automobilio „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui padarytą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Jis pats asmeniškai atsiprašė minėto automobilio savininko A. M. ir pastarasis jam daugiau jokių pretenzijų neturi, todėl byloje turėjo buti įvertintas žalos atlyginimo faktas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantas taip pat nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinių pervežimų vairuotoju, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones neteks ir darbo. Darbdavio charakteristikoje jis apibūdinamas kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas. Yra vedęs, santuokoje su žmona augina du vaikus - mažametes S., 12 metų amžiaus, ir P., 4 metukų. Šeima 2007 m. lapkričio 22 d., dar prieš prasidedant pasaulinei krizei, iš banko (duomenys neskelbtini) gavo 98470,80 Eur (t. y. 340 000,00 Lt) kreditą, už kurį įsigijo 66,43 kv. m. bendro ploto 3 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Šis butas yra įkeistas hipotekos lakštais banko naudai. Per krizę Lietuvos Respublikoje ženkliai nukrito nekilnojamojo turto kainos, todėl minėtas butas šiai dienai VĮ „Registrų centras“ duomenimis kainuoja tik 169000,00 Lt. Tuo tarpu pagal banko (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 13 d. pažymą, negrąžintos paskolos likutis 2014 m. sausio 1 d. buvo 309 836,87 Lt. Netekęs darbo, apeliantas netektų savo vienintelio pajamų šaltinio. Apelianto pajamos dabartinėje darbovietėje yra apie 1066,00 Lt jau atskaičius mokesčius. Kitos pajamos, tokios kaip dienpinigiai ir komandiruotpinigiai yra taip pat tiesiogiai susiję su jo darbu ir yra mokami tik vykdant tarptautinius pervežimus. Šeima šiuo metu yra išlaikoma praktiškai vien apelianto gaunamomis pajamomis, iš kurių dengiamas kreditas (įmoka maždaug 302,00 Lt/mėn.) bei mokama už komunalinius patarnavimus: šildymą, vandenį, elektrą ir t. t. Teismui pateikta pažyma apie sutuoktinės J. B. gaunamas pajamas, kurios atskaičius mokesčius, sudaro apie 1000,00 Lt kas mėnesį, tačiau išmokos vėluoja. Akivaizdu, jog apeliantui netekus darbo, jo šeima neišgalėtų mokėti kredito įmokų. Kadangi šiuo metu šeimos būsto vidutinė rinkos vertė yra tik kiek daugiau nei pusė likusio, dar neišmokėta būsto kredito, bankas kreditorius priverstų parduoti šeimos būstą, gauta suma padengtų tik dalį likusio kredito ir šeima su mažamečiais vaikais nebeturėtų kur gyventi, užsitikrinti savo būtiniausius poreikius. Dėl įvykio apeliantas labai gailisi, jo padaryta žala jau atlyginta, nukentėjusiojo automobilio savininko atsiprašyta asmeniškai, iki šiol administracinių nuobaudų už grubius KET pažeidimus neturėjo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 metų vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-062-457-09, galima teigti. jog šioje byloje yra nustatytas visas kompleksas faktinių duomenų apelianto naudai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

N. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu N. B. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d. padarymą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., padarymą jam paskirta nuobauda yra per griežta, todėl prašoma, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti nubaustajam minimalų penkiolikos parų areštą, netaikant teisės vairuoti atėmimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje už dispozicijoje numatytos veikos padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinis areštas nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, apeliantui pirmosios instancijos teismas skyrė švelniausią Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytą nuobaudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Įvertinus bylos medžiagą, spręstina, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, skiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui minimalaus dydžio Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytą nuobaudą. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šeimyninio – asmeninio pobūdžio aplinkybės taip pat negali sąlygoti švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo. Tai, kad N. B. ir jo šeimos materialinė padėtis yra sudėtinga, jis ir jo žmona turi du nepilnamečius vaikus, paskolą banke už įsigytą būstą, nelaikytinos ypatingomis ar išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti N. B. atsakomybę. Tai, kad N. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,56 promilės po paklaidos), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, o tai leidžia daryti išvadą, jog savo pobūdžiu apelianto padarytas pažeidimas yra itin pavojingas. Tai, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nelaikytina apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi byloje nėra duomenų, jog pats N. B. būtų savo noru ėmęsis priemonių atlyginti padarytą žalą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis gali prarasti darbą, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63-940/2010). Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad N. B. pablogino savo ir savo šeimos narių padėtį, yra tik netinkamo jo paties elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Taigi, įvertinusi byloje surinktus duomenis, spręstina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. B. (N. B.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė