Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Vaivai Virkutytei, dalyvaujant ieškovo atstovui Gintarui Aleknavičiui, atsakovo atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, trečiajam asmeniui notarui Edgarui Sutkui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei J. C., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui Edgarui Sutkui, „Swedbank“ AB, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje šalių ir jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė S. Š. 1987-08-04 sudarė santuoką. 1999-03-01 jie bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2006-02-13 dovanojimo sutartimi ½ dalį šio buto padovanojo S. Š.. S. Š. su jos dukra iš ankstesnės santuokos J. C. 2006-03-06 sudarė dovanojimo sutartis, pagal kurias J. C. buvo padovanotas butas, esantis Kalnupės g. 9-57, Klaipėdoje, o S. Š. – butas, esantis (duomenys neskelbtini). S. Š. 2009-12-30 butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo atgal savo dukrai J. C.. A. Š. 2009-12-30 įteiktas raginimas išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). A. Š. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuris 2010-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas. 2012-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės tesme nutraukta A. Š. ir S. Š. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl S. Š. Š. mirties 2013-08-03 bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas 2013-09-16 teismo nutartimi iki paaiškės mirusios S. Š. teisių perėmėjai. 2014-04-25 teismo nutartimi byla atnaujinta, J. C. paskirta S. Š. teisių perėmėja.

Ieškovas ginčija Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notaro E. S. patvirtintą 2006-03-06 dovanojimo sutartį, kuria S. Š. padovanojo atsakovei J. C. butą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (notarinio registro Nr. MK1ES-4734)(toliau – Sutartis ) ir prašo taikyti restituciją bei grąžinti dovaną ieškovui. Ieškovas sutartį ginčija LR CK 3.85 str. 2 d. pagrindu, teigdamas, kad sandoris buvo sudarytas nesant ieškovo rašytinio sutikimo, taip pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus.

LR CK 3.92 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Kol ši prezumpcija nenuginčyta, laikoma, kad sandoriai sudaryti sutuoktiniui sutinkant.

Dėl ieškinio senaties.

, CK 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, per kurį galima nuginčyti sutuoktinio sudarytą sandorį pagal sutikimo jį sudaryti nedavusio sutuoktinio ieškinį. Šis terminas – vieneri metai nuo sužinojimo apie tokį sandorį. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Žalgirio loto“ v. N. J., bylos Nr. 3K-3-112/2010; kt.). Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškovo atstovas nesutinka praleidęs ieškinio senaties terminą ir teigia, kad ieškovo reikalavimui yra taikomas bendras ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju rašytiniai bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog apie savo teisės pažeidimą ieškovas faktiškai žinojo nuo 2010-01-20, kai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2006-02-13 ir 2006-03-06 dovanojimo sutartis, tačiau teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Klaipėdos apygardos teismas 2011-07-08 nutartimi paliko nepakeistą žemesnės instancijos sprendimą, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.130 str.2.). Ieškovo atstovas teigia, kad ieškovas jau nuo 2009 nuosekliai ir tendencingai ėmėsi priemonių apginti savo teises.

CK 3.96 str. 1 d. nustatytas vienų metų senaties terminas nuginčyti visus sandorius, išskyrus tuos, kuriems reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, arba kurie gali būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių. Šiuo atveju ieškovas ginčija buto dovanojimo sutartį, kuriai sudaryti buvo reikalingas jo sutikimas, nes sandoris buvo sudaromas susijęs su jungtine sutuoktinių nuosavybe, nekilnojamuoju turtu, butu. Todėl CK 3.96 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų senaties terminas ginčyti sandorį pagal sutuoktinio A. Š. ieškinį netaikytinas. Tuo tarpu ginčijant sandorį CK 3.96 straipsnio 2 dalies pagrindu sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatos vieno sutuoktinio be kito sutuoktinio sutikimo sudarytas sandoris gali būti nuginčytas, nesvarbu ar kita šalis yra sąžininga ar ne. Sandoriams, kuriems sudaryti yra reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ginčo atveju ieškinys paduotas nepraleidus CK 3.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino, todėl atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį, atmestinas.

Dėl sandorio, sudaryto be kito sutuoktinio sutikimo, nuginčijimo

Ieškovas ginčija sudarytą sandorį tarp atsakovės S. Š. ir atsakovės J. C., kuriuo atsakovė dovanojimo sutartimi neatlygintai perdavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad sandoris sudarytas santuokoje, perduotas šeimos nekilnojamasis turtas, todėl tokį sandorį atsakovė galėjo sudaryti tik esant ieškovo, kaip sutuoktinio sutikimui. Nesant šio sutikimo, prašo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Civiliniame kodekse įtvirtinto šeimos turto instituto pagrindinis tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo (visų pirma, ekonominiu požiūriu) sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią patapą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; kt.).

Byloje nustatyta, kad ginčijamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas įgytas santuokos metu, 1999-03-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko butą. Sutuoktiniai gyveno santuokos metu, kartu su nepilnamete dukra, J. C.. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šeima turėjo kitų gyvenamųjų patalpų, todėl, ginčijamas butas laikomas šeimos turtu ir vienintele šeimos gyvenamąja patalpa.

Pagal CK 3.84 straipsnio 4 dalies nuostatą, sutuoktiniai šeimos turto statusą gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, kai nekilnojamasis turtas yra įregistruojamas viešame registre kaip šeimos turtas. Pagal CK 3.36 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti gyvenamosios patalpos, kuri yra šeimos turtas, perleidimo sandorio ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip šeimos turtas.

Ginčo turtas viešame registre sandorio sudarymo metu (nuo 1999-04-06 iki 2006-02-28) įregistruotas buvo abiejų sutuoktinių, ieškovo A. Š. ir S. Š. vardu, lygiomis dalimis, po ½, todėl sudarant sandorį ir perleidžiant šeimos turtą, buvo reikalingas ieškovo rašytinis sutikimas. Tokio sutikimo ieškovas nebuvo davęs, kadangi sandorio sudarymo metu, ieškovas buvo išvykęs, šio fakto neginčija ir atsakovės. Remiantis išdėstytoms aplinkybėmis, dovanojimo sutartis sudaryta 2006-03-06, Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure, notarinio registro Nr. K1ES-4734, sudaryta tarp S. Š. ir J. C., pripažinta negaliojančia, nesilaikant įstatyme nustatytų normų.

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorį, sudarytą 2006-03-06 dovanojimo sutartimi, kuria atsakovė S. Š. padovanojo atsakovei J. C. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas prašo taikyti restituciją: atsakovei S. Š. grąžinti butą.

Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. (LR CK 6.146 str.). Pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, turi būti taikoma restitucija, t.y. gavęs dovaną asmuo, turi grąžinti dovaną dovanotojui. Atsakovė J. Ch. Ch. dovaną, ginčijamą turtą - butą, gavo iš savo mamos, J. Š., todėl dovaną turėtų grąžinti atsakovei S. Š.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė S. Š. mirė 2013-09-11. Civilinė byla buvo sustabdyta dėl atsakovės mirties, iki paaiškės S. Š. teisių perėmėjas. Civilinę byla atnaujinus, paaiškėjo, kad Klaipėdos miesto trečiajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 113/2013 į mirusios S. Š. turtą, S. Š. įpėdinė – dukra, atsakovė J. C., kuri sutinka priimti palikimą.

CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 str. sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Ieškovas sudarydamas sandorį, kuriuo padovanojo sutuoktinei, S. Š. savo ½ dalį buto, savo norą išreiškė laisva valia. Nagrinėjant, nenustatyta, kad sandoris buvo sudaromas apgaule, dėl smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Ieškovas šio sandorio neginčija, todėl jis pripažįstamas teisėtu.

Ieškovo teisės į ginčijamą turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), baigėsi 2006-02-13 neatlygintai padovanojus ½ savo buto dalį sutuoktinei S. Š.. Santuoka nutraukta 2012-03-12, teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo metu, dovanojimo sandoris aptartas nebuvo, nes perdavus butą, nuosavybės teisinis rėžimas nutrauktas dovanojimo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovas 2006-02-13 dovanojimo sutarties Notarinis registro nr. K1ES-3389, neginčija.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, į tai, kad atsakovė J. C. yra atsakovės S. Š. įstatyminė teisių perėmėja ir šiuo metu nuosavybės teise valdo ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją pagal ieškovo reikalavimus, nebėra galimybės, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovė J. Ch. Ch. byloje pateikė duomenis, jog ji patyrė 579,24 Eur (2000,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 579,24 Eur (2000,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-20 nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei J. C., gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. C., a.k. (duomenys neskelbtini)

Laikinąsias apsaugos priemones taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-246-563/2015 palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus atskirąjį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, esančiame S.Daukanto g. 8, Klaipėda.