Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Editai Juršienei, Ingai Čurlauskaitei, dalyvaujant

privačiam kaltintojui V. K. (V. K.), jo įgaliotai atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje ir 188 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2016 m. birželio 24 d. apie 19.30 val., būdamas neblaivus ir vairuodamas pramoginį laivą (katerį), reg.nr. (duomenys neskelbtini), Kauno mariose, ties Kapitoniškių kaimu, 300-400 metrų atstumu nuo kranto, plaukdamas 40-50 km/h greičiu taranavo ir atsitrenkė į V. K. vairuojamos burinės jachtos „Nerija“, reg.nr. (duomenys neskelbtini) dešinįjį bortą, dėl ko suirus jachtos konstrukcijai ji buvo nepataisomai sugadinta ir nuskendo, o jachtą vairavęs V. K. iškrito į vandenį ir patyrė krūtinės ląstos sumušimą su III-IV šonkaulio lūžimais, galvos sumušimą su galvos smegenų sukrėtimu, davusiu astenovegetacinį sindromą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Kiekvienu atveju turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių padarinių atsižvelgiant į šias aplinkybes: ar subjekto veika buvo neteisėta (pažeistos tam tikros nustatytos taisyklės) ir būtent dėl jos, o ne dėl kitų priežasčių atsirado padariniai; ar veika buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga (šiuo atveju veika išskiriama iš kitų aplinkybių ir, jei įvykiai ir toliau taip pat klostosi, ji negali būti pripažįstama būtina); ar veika buvo konkreti padarinio priežastis.

Todėl remiantis aukščiau nurodytomis taisyklėmis yra svarbu nustatyti tarp kieno ir kurio (kurių) pažeidimų bei kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Ar jis tokiu atveju pagal pobūdį yra būtinasis.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad eliminuojant iš situacijos paeiliui kiekvieną galimą padarinių atsiradimo sąlygą, t. y. kiekvieną nustatytą nukentėjusiojo V. K. pavojingą veiką, kuri iš principo galėtų turėti įtakos padariniams kilti, ir paliekant visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sąlygas, byloje nustatyti padariniai vis tiek būtų atsiradę. Šiuo atveju, kaip nustatyta, nors jachtai nebuvo atlikta techninė apžiūra, tačiau duomenų, kad ji būtų buvusi faktiškai techniškai netvarkinga, nustatyta nėra. Taigi, šis pavojingas veiksnys niekaip nelėmė nustatytų padarynių. Kaip ir nelėmė ta aplinkybė, kad jachtoje plaukė didesnis nei leistinas skaičius keleivių. Šiuo atveju akivaizdu, kad jachtoje plaukiant keliais keleiviais mažiau, iš esmės niekas padarinių atžvilgiu nepasikeistų, jie susiklosčiusioje situacijoje vis tiek būtų atsiradę. Nors didesnis nei leistinas keleivių skaičius galėjo turėti įtakos laivavedžio matomumui, budrumui, jachtos manevringumui, tačiau pagal byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad tokių aplinkybių nustatyta nebuvo ir todėl šis pavojingas veiksnys nelėmė kilusių padarinių įvykio metu. Kai nustatyta, matomumas buvo geras ir nukentėjusysis V. K. laiku pastebėjo katerį, kuris dideliu greičiu atsitrenkė į jo vairuotos jachtos šoną. Tik dėl didelio katerio greičio ir staiga kilusio pavojaus, kuomet kateris nepraleido V. K. vairuotos jachtos. Turėjusios pirmumo teisę laivams prasilenkiant, nukentėjusiajam išvengti susidūrimo nepavyko. Taigi, šis veiksnys (per didelis keleivių skaičius nukentėjusiojo jachtoje) taip pat nėra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

Tuo tarpu eliminuojant iš situacijos paeiliui kiekvieną galimą padarinių atsiradimo sąlygą, t. y. kiekvieną nustatytą kaltinamojo pavojingą veiką, kuri iš principo galėtų turėti įtakos padariniams kilti, ir paliekant visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sąlygas, yra akivaizdžiai matyti, kad byloje šiuo metu nustatyti padariniai būtų neatsiradę. Susiklosčiusioje situacijoje įvykio metu, jeigu kaltinamasis būtų buvęs blaivus, tai jis nebūtų praradęs orientacijos ir budrumo, būtų laikęsis Laivybos taisyklių reikalavimų ir pasirinkęs saugų katerio greitį praleistų pirmumo teisę praplaukti turinčią jachtą arba, esant iš viso esant pasirinktam vien tik saugiam katerio greičiui (mažesniam greičiui), avarinė situacija, kai laivai pradėjo plaukti susikertančiais kursais, galėjo iš viso nekilti ir nustatyti padariniai susiklosčiusioje situacijoje neatsirasti. Taigi, darytina išvada, kad būtent tarp kaltinamojo G. P. pavojingos veikos ir nustatytų padarinių (V. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir jachtos „Nerija“ nepataisomo sugadinimo) yra būtinasis priežastinis ryšys, kas tuo pačiu reiškia, kad jo pavojinga veika yra ir būtinoji byloje nustatytų padarinių kilimo sąlyga.

Nors kaltinamasis sąmoningai nesiekė atsitrenkti į nukentėjusiojo jachtą ir sugadinti ją bei sužaloti joje buvusius žmones, tačiau tai dar nereiškia, kad kaltinamasis neveikė neatsargios kaltės viena iš formų.

Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu. Būtent nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal baudžiamojo kodekso atitinkamą straipsnį, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo parodymų, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl G. P. kaltės reikšminga yra tai, ar kaltinamasis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas kaltinamajam atsitrenkus su savo vairuojamu kateriu į nukentėjusiojo vairuojamą jachtą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, jog G. P. nenumatė, kad jo vairuojamas kateris gali atsitrenkti į nukentėjusiojo vairuotą jachtą ir tokiu būdu jį sužaloti, o jachtą nepataisomai sugadinti, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, vartodamas alkoholį laive, vėliau imdamas jį vairuoti, kaltinamasis žinojo ir suprato, kad taip daryti negalima, nes turėjo įgijęs reikiamą laivavedžio kvalifikaciją. Todėl Laivybos taisykles ir jais nustatytus draudimus bei pareigas laivavedžiams žinojo. Tai reiškia, kad pagal savo asmenines savybes bei veikos padarymo aplinkybes (vairavo katerį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nepraleido pirmumo teise turinčios praplaukti nukentėjusiojo jachtos) galėjo ir privalėjo numatyti galimus dėl to kilti padarinius (galimą susidūrimą su kitu laivu ar kitokią avariją Kauno mariose, to pasėkoje ir žmonių sužalojimą). Tačiau, kaip matyti, iš sekusio kaltinamojo elgesio įvykio metu, jis buvo abejingas bet kuriems iš galimų jam numatyti padarinių, dėl ko atsakomybė tokiu atveju jam kyla už faktiškai dėl jo pavojingos veikos atsiradusius padarinius (nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą dėl neatsargumo).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą G. P. pripažinti kaltu padarius BK 139 str. 1 d. ir 188 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas iš idealiosios sutapties, ir paskirti jam už tai bausmę.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas, ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant skirtinos bausmės rūšį bei dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

G. P. padarė du neatsargius nusikaltimus dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d., 3 d.), šiuos nusikaltimus padarė būdamas neteistas, yra dirbantis, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai G. P. atžvilgiu gali būti pasiekti paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią ir vieną švelniausių savo rūšimi bausmę - baudą, kuri numatyta BK 139 str. 1d. ir 188 str. 1 d. sankcijose, ir kuri būtų savo dydžiu pakankama minėtiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 139 str. 1 d. ir 188 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą tokios rūšies bausmės už neatsargius nusikaltimus minimumui.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos iš idealiosios sutapties, tai paskyrus bausmes už abi nusikalstamas veikas, jos privalės būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Dėl prašymo atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal loaidavimą

Nors kaltinamasis G. P. ir už jį sutikusi laiduoti N. Ž. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo vertinimu, ištirti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad tokiam sprendimui priimti būtų nustatyti visi įstatyme numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindai bei sąlygos.

BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Svarbu pažymėti ir tai, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, 2K-84/2010, 2K-7-75/2011).

Šioje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad G. P. padarė nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas pagal BK 139 str. 1 d. ir 188 str. 1 d. iš idealiosios sutapties kaip neatsargūs nusikaltimai, todėl jis yra laikomas nusikaltusiu tik pirmą kartą. Jis taip pat visiškai prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas byloje. Tai reiškia, kad yra nustatytos BK 40 str. 1 d. 1 ir 2 punkte numatytos sąlygos. Tačiau, teismo vertinimu, ištirti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti, kad yra nustatytos kitos tokiam sprendimui priimti būtinos sąlygos.

Minėta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje.

Kaip nustatyta, byloje tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo yra kilęs ginčas tiek dėl padarytos turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos dydžio. Kaltinamasis nesutinka atlyginti nukentėjusiojo reikalaujamą atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamasis nėra reikalaujamos žalos atlyginęs bent jau iš dalies. Nors kaltinamasis tą bandė padaryti siųsdamas 300 eurų pašto perlaida nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusysis šių pinigų nėra gavęs, nes, kaip nustatyta, pašto perlaida buvo siunčiama ne tuo adresu, kuriuo nukentėjusysis šiuo metu gyvena (b. l. 104, 118). Daugiau kaltinamasis nebandė su nukentėjusiuoju atsiskaityti dėl padarytos nusikalstama veika turtinės ar neturtinės žalos bent iš dalies, todėl teismas neturi ir pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nukentėjusiajam visiškai atlygins ar pašalins žalą. Tai reiškia, kad BK 40 str. 1 d. 3 ir 4 punktuose numatytų sąlygų kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra nustatyta.

Be to, teismas sprendžia, kad prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikusi N. Ž., nors ir yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, realiai negali daryti tokios teigiamos įtakos kaltinamajam, kad jis būtų paveiktas taip, jog ateityje daugiau nenusikalstų, o jo elgesys būtų koreguojamas tik teigiama linkme. Kaip nustatyta iš jos paaiškinimų, kaltinamasis yra daugiau siejamas ne su ja, o su jos sutuoktiniu. Būtent abu vyrus sieja bičiulystė, bendri pomėgiai, jie abu kartu leidžia laisvalaikį. Tai parodo, kad kaltinamojo artimo bičiulio sutuoktinės galimybės objektyviai įtakoti kaltininko G. P. elgesį teigiama linkme yra pakankamai ribotos, nes kaltinamasis yra daugiau įtakojamas būtent jos sutuoktinio, su kuriuo ir praleidžia žymiai didesnę laiko dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra nustatyta ir BK 40 str. 3 d. numatytos sąlygos kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Privatus kaltintojas pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, reikalaudamas iš G. P. priteisti 20000 Eur neturtinės žalos ir 13316,45 Eur turtinės žalos atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Vėliau nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu savo civilinį ieškinį patikslino ir prašė priteisti 11166,49 Eur turtinės žalos ir 20000 Eur neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio dydį dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusysis sumažino remdamasis teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto A. Ū. paaiškinimais ir trijų komercinių pasiūlymų dėl analogiškos sugadintai jachtos pastatymo vidutines kainos, į ją nepriskaičiuojant PVM bei įvertinus 75 procentų nusidėvėjimą, kas pagal pateiktus pasiūlymus yra 9407 eurai (b. l. 122).

Įstatymas numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau CK) turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje nukentėjusysis V. K. nurodė, kad patyrė 11166,49 Eur turtinę žalą dėl nusikaltimo metu nepataisomai sugadintos jachtos (9407 Eur), prarastų ar sugadintų joje buvusių daiktų (1510 Eur), 39,90 Eur išlaidų už V. K. atliktą ekspertizę, 216,59 Eur išlaidų už komercinių pasiūlymų rengimą. Tačiau sudėjus visas turtinę žalą sudarančių dalių vertes išeina, kad nukentėjusiojo vertinimu, jam yra padaryta 11173,49 Eur turtinė žala (9407+1510+39,90+216,59). Ieškovas ieškinio dėl turtinės žalos dydį grindė prarastų ar sugadintų daiktų, buvusių jachtoje vidutinėmis kainomis, išlaidas dėl atlikto ekspertizės bei sąmatų rengimo patvirtinančiomis sąskaitomis (b.l. 5, 9, 128), trijų komercinių pasiūlymų dėl analogiškos jachtos pagal sugadintos jachtos parametrus vidutine kainą be PVM ir įvertinus 75 procentų nusidėvėjimą nuo kainos be PVM (b. l. 122).

Iš šių įrodymų matyti, kad nukentėjusiojo pateikti kaltininko nepataisomai sugadintos jachtos vertės apskaičiavimas bei jam taikyti principai atitinka eksperto A. Ū. teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus dėl turto vertės nustatymo tokiais atvejais. Kaip matyti, ekspertas paaiškino, kad šiuo atveju vertinamas turtas- trimaranas yra pasenęs morališkai ir niekas šiais laikais negamina tokių laivų, todėl nėra lyginamajam tyrimui tokių objektų. Todėl negalima taikyti lyginamojo metodo sugadintojo turto vertei nustatyti. Tačiau pats turtas dėl to nepraranda savo vertės. Tokiu atveju turto vertinimo metodika numato, kad rinkos vertė nustatoma išlaidų karštų metodu, kurio esmė yra ta, kad nustatoma lyginamoji vertė turto atgaminimui iki vertinimo dienos buvusios vertės, kiek kainuoja pagaminti tokį patį turtą, pritaikius nusidėvėjimą pagal metus. Kad atliktas vertinimas pagal šį metodą būtų tikslus, vertinant laivą, reikia gauti tris pasiūlymus iš skirtingų įmonių, kurios turi sertifikatus, gali statyti tokius laivus ir juos registruoti, pritaikyti nusidėvėjimą, vertinti skirtumas ir pritaikyti pataisas, taip išvesti vidutinį skaičių. Bet kokiu atveju turto išliekamoji vertė nėra mažesnė nei 25 procentai, taip pat neturi būti įskaičiuojamas PVM.

Šiuo atveju nukentėjusysis, remdamasis eksperto nurodytais principais, gavo tris komercinius pasiūlymus iš sertifikuotų, laivus turinčių teisę statyti įmonių (b. l. 9-12, 122-128). Iš kiekvieno pasiūlymo kainos buvo atimtas PVM dydis, taip pat pritaikytas nuo gautos kainos 75 procentų nuvertėjimas. Tokiu atveju mažiausia iš trijų kainų yra 9243 Eur, o didžiausia 9578 Eur. Dar vieno pasiūlymo kaina yra 9401 Eur. Ieškovas ieškinį dėl turtinės žalos dydžio šioje dalyje grindė visų šių trijų kainų vidurkiu, kuris yra 9407 Eur. Tačiau teismo vertinimu, šioje situacijoje būtina vadovautis mažiausių sąnaudų principu, dėl ko laikoma, jog pagrįstas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo dėl nepataisomai sugadintos jachtos būtų tas, kuris atitinka komercinio pasiūlymo mažiausia kaina vertę, šiuo atveju tai būtų 9243 Eur.

Nors kaltinamasis prieštaravo tokiam sugadintos jachtos vertės apskaičiavimui ir savo parodymus grindė kito eksperto J. L. atliktos apžiūros aktu, kuriame nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusiojo jachta buvo verta tik 2000 Eur, teismo vertinimu, kaltinamojo prieštaravimai šiuo atveju nėra pagrįsti. Pirma, tai laivybos ekspertas J. L. nėra kilnojamojo turto ekspertas, neturi atitinkamos kvalifikacijos. Antra, susipažinus su jo atliktos apžiūros aktu, iš akto negalima suprati, kokius konkrečiai tyrimo ir vertinimo metodus laivybos ekspertas taikė nustatydamas sugadintos jachtos vertę. Jeigu buvo taikomas lyginamasis metodas, tai prie akto nėra pridėti jokie duomenys apie analogiškų ar panašių laivų pardavimo kainas (vertes), kuo remiantis ekspertas ir nustatė sugadintos jachtos vertę. Taip jis tvirtino duodamas paaiškinimus teisme. Todėl teismo vertinimu, šis eksperto J. L. surašytas apžiūros aktas yra tik subjektyvi laivo apžiūrą atlikusio laivybos eksperto nuomonė, kuri nepaneigia nukentėjusiojo atliktų ir teismui pateiktų skaičiavimų, paremtų išlaidų karštų metodu, pagrįstumo ir teisingumo bei jais grindžiamos reikalaujamos atlyginti už sugadintą jachtą turtinės žalos.

Dėl to nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 11009,49 Eur (9243 Eur + 1510 Eur + 39,90 Eur + 216,59 Eur).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant G. P. padarytų nusikaltimų pasekmes nukentėjusiojo V. K. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuoti šonkaulių lūžimai, galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu. Patirti sužalojimai davė astenovegetacinį sindromą. Nukentėjusysis dėl to pakankamai ilgą laiką jautė skausmą, buvo sumažėjusios jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis ilgai buvo nedarbingas, dėl patirtų traumų neišlaikė fizinio pasirengimo testo, privalomo jo darbe – viešojo saugumo tarnyboje, dėl ko negavo piniginio priedo, premijų. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus ir tam tikrus liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nustatyti duomenys apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, davusius jam astenovegetacinį sindromą, patvirtina, kad nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko nevisiškai sklandžiai ir buvo kažkiek komplikuotas. Taigi, įvertintas sužalojimo pobūdis, nepatogumai, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, taip pat padarytos turtinės žalos dydis ir kaltinamojo turtinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 3000 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl G. P. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Dėl procesinių išlaidų

Be to, privatus kaltintojas prašė iš kaltu pripažinto G. P. priteisti jos atstovavimo teisme išlaidas – 500 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kurias grindė pinigų priėmimo kvitu (b. l. 65)

BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas V. K. patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokatei už jos atstovavimą ir teisinės pagalbos surašant procesinius dokumentus, kitą pagalbą pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Todėl, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 – 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumą. Sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt. (kasacinė nutartis byloje 2K-306/2010).

Šioje privataus kaltinimo byloje teismas vertindamas ar yra pagrindas priteisti privataus kaltintojo nurodytą sumą advokato pagalbai apmokėti atsižvelgia į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, iš viso įvyko du taikinamieji teismo posėdžiai, o pati byla faktiškai buvo išnagrinėta per keturis teisiamuosius posėdžius, kuriuose dalyvavo ir nukentėjusiojo įgaliota atstovė advokatė. Atsižvelgtina ir į padarytą nusikalstamų veikų pobūdį (neatsargūs nusikaltimai), faktinį ir teisinį sudėtingumą, pačios bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato veiksmų kiekį bei mastą, kaltininko G. P. turtinę padėtį.

Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, teismas sprendžia, kad privačios kaltintojos, nuo G. P. nusikalstamų veikų nukentėjusiojo V. K. prašoma priteisti išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti suma tam, kad būtų teisinga, atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus, turi būti šiek tiek sumažinta.

Teismas ekspertui A. Ū. išmokėjo 63,87 Eur už kelionės išlaidas, patirtas vykstant į teisiamąjį posėdį (b.l. 135).

BPK 103 str. 1 p. numato, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų (BPK 104 str. 1 d.), tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, teismo patirtos 63,87 Eur išlaidos, eksperto kelionei į teisiamąjį posėdį apmokėti, pripažintinos šioje byloje procesinėmis išlaidomis ir išieškotinos valstybės naudai iš G. P..

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 70 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (2636,20 Eurų) baudą.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 alyje. ir paskirti jam bausmę – 70 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (2636,20 Eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti G. P. galutinę subendrintą bausmę – 70 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (2636,20 Eurų) baudą.

Išaiškinti G. P., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V. K. (V. K.) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir jo naudai iš G. P. priteisti 11009,49 Eur (vienuolika tūkstančių devynis eurus ir 49 ct) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti privataus kaltintojo V. K. (V. K.) jo atstovavimui patirtų išlaidų dalį - 400 Eurų (keturių šimtų eurų) išlaidas advokatei ir jas išieškoti jo naudai iš nuteistojo G. P..

Pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo patirtas 63,87 Eur išlaidas eksperto kelionei apmokėti procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti iš G. P. valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje prokuratūros pateiktą nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30194-16 medžiagą grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.