Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. J. 2024-12-29 apie 17.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną D. J., kuriai kumščiu sudavė penkis kartus į galvos sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sodybos kieme pribėgęs prie D. J. ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji pagriuvo ant žemės, tuomet viena ranka paėmęs už jos drabužių ties krūtine, o kita ranka – už jos plaukų, žeme tempė apie tris metrus per kiemą, padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešiniame žaste, kairio peties srityje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairėje pėdoje, apatinės lūpos kairėje raudonyje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai D. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2024-12-29 buvo stipriai neblaivus. Dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę. Gėrė pas kaimyną, po to su kaimynu grįžo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžus į namus, prie jų prisijungė motina D. J., kuri taip pat gėrė degtinę. Atsimena, kad išgėrė tris butelius degtinės ir daug butelių, tikslaus skaičiaus nė nežino, alaus. Kaimynas A. S. išėjo į namus. Kai kaimynas namuose buvo, jokio konflikto nebuvo. Kaimynas A. S. išėjo, kai jau buvo tamsu, kelinta valanda buvo, nežino. Šiuose namuose jis gyvena su mama ir broliu R. J. Kiek pamena, brolis buvo namuose. Jis išgėrė didelį kiekį alkoholinių gėrimų ir dėl išgerto didelio kiekio apsvaigo, kas toliau įvyko, neatsimena. Pamena tai, kad buvo išėjęs į kiemą, buvo tamsu, po to atvažiavo policijos pareigūnai. Kas įvyko su motina, visiškai neatsimena. Kad su mama konfliktuotų, nepamena. Tačiau visiškai sutinka, kas parašyta paskelbtame pranešime apie įtarimą, tai yra sutinka, kad virtuvėje tyčia kumščiu sudavė penkis kartus savo motinai į galvą, pataikydamas į veidą, į lūpą, į galvą bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, gyvenamojo namo kieme pribėgęs prie D. J., ją pastūmė, dėl ko ji pagriuvo ant žemės, viena ranka paėmė už drabužių ties krūtine, o kita ranka – už plaukų, žeme tempė apie tris metrus per kiemą. Visiškai pripažįsta, kad savo fiziniais veiksmais savo motinai D. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ką su pareigūnais kalbėjo, jis nepamena, tikrino neblaivumą, bet kiek nustatė promilių, taip pat neatsimena. Pareigūnai jį sulaikė. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Pirmą kartą smurtavo prieš savo motiną. Laikinai, kol ikiteisminis tyrimas vyks, gali pagyventi (duomenys neskelbtini). Konfliktas įvyko dėl to, kad abu buvo neblaivūs.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

2024-12-29 (duomenys neskelbtini) V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš D. J.

2024-12-29 įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse nurodyta, jog apžiūrėta sodyba, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo viduje netvarkinga, daiktai sudėti netvarkingai, nešvara, tvyro rūkalų ir alkoholio kvapas. Virtuvėje ant stalo stovi 0,7 l talpos pradarytas degtinės butelis, kuriame yra pusė butelio skysčio.

Specialisto išvadoje nurodyta, jog D. J. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešiniame žaste, kairio peties srityje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, kairėje pėdoje, apatinės lūpos kairėje raudonyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2024-12-29. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jie sukėlė fizinį skausmą.

(duomenys neskelbtini) Ž. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrusios D. J. dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Pažymėtos Smurtą patyrusios D. J. sužalojimo vietos: lūpa ir kairė koja bei pažymėta kraujuojanti žaizda. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. 2024-12-29 D. J. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamo J. J. būklė: ramus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Nustatytas girtumo laipsnis – 3,55 promilių neblaivumas. Įvykio metu gauti paaiškinimai. D. J. paaiškino, kad J. J. yra jos sūnus, gyvena bendruose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). 2024-12-29 17.45 val. namuose vykusių išgertuvių metu kilo konfliktas tarp jos ir J. J., konflikto priežasties nurodyti negalėjo. Konflikto metu, būnant virtuvės kambaryje, sūnus J. J. rankomis sudavė smūgius į galvos, veido ir kitas kūno vietas, kiek smūgių buvo, nurodyti negalėjo. D. J. paaiškino, kad ant veido apatinės lūpos kairėje pusėje žaizda atsirado nuo smūgių sudavimo. Po smūgių sudavimo jos sūnus ją sugriebė už plaukų ir iš virtuvės kambario ištempė į kiemą ir, laikydamas už plaukų, tampė po kiemą, dėl to ant jos kairės kojos pėdos nugarėlės ir čiurnos yra pakraujavę žaizdos. Dėl tokių sūnaus veiksmų ji jaučia fizinį skausmą. J. J. aiškino, kad prieš savo motiną D. J. smurtinių veiksmų nenaudojo, nemušė. Informacijoje apie įvykio aplinką nurodyta, jog netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai.

2024-12-29 D. J. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad atliekant D. J. matomų kūno vietų apžiūrą, ant veido apatinės lūpos, kairėje pusėje yra žaizda bei ant kairės kojos pėdos nugarėlės ir čiurnos yra pakraujavę žaizdos. Ant kitų matomų kūno vietų sužalojimų, būdingų smurtiniams veiksmams, neužfiksuota. Į įvykio vietą greitoji medicinos pagalba kviesta nebuvo.

2025-01-17 (duomenys neskelbtini) L. R. tarnybiniu pranešimu dėl BPC skambučio įrašo prijungimo prijungtas BPC pranešėjo skambučio įrašas, kuris išimtas iš Policijos informacinės sistemos policijos registruojamų įvykių, iš įvykio, kurio ROIK (duomenys neskelbtini), kurio failas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-12-29 18_12_00).

2025-01-17 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso failas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-12-29 18_12_00) Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). Girdisi moters dūsavimas, verkimas. Tolumoje girdisi vyriški balsai. -112.: Vienas vienas du; -Pranešėja.: Sveiki, 112.: Labas vakaras; Pranešėja.: Čia šiaip šeimyninis konfliktas, galima išsikviesti?112.: Kur kur vyksta šeimyninis konfliktas?; -Pranešėja.: (duomenys neskelbtini); -112.: Kokia seniūnija?; -Pranešėja.: (duomenys neskelbtini); -112.: Gatvė, namo numeris?; -Pranešėja.: (duomenys neskelbtini).: Privatus namas taip?; -Pranešėja.: Taip.; -(duomenys neskelbtini).: Tarp ko konfliktas, jūsų vyro, sugyventinio?; -Pranešėja.: Ėė sūnus; -112.: Jūsų sūnus blaivus, neblaivus?; -Pranešėja.: Ne. Ir aš neblaivi.; -112.: Ką jis daro?; -Pranešėja.: Ir aš neblaivi, tiesiog kalbėjom nu ir mane, nu vienu žodžiu; -112.: Išgertuvių metu?; -Pranešėja.: Taip, taip; -112.: O tai ką jis padarė?; -Pranešėja.: Nu trenkė man, tąsė tiesiog. ; -112.: Greitosios reikės?; -Pranešėja.: Nu gal ir ne; -112.: Vaikų mažamečių yra namuose? ; Pranešėja.: Ne, ne; -112.: Jūsų vardas, pavardė? ; -Pranešėja.: D. J..; -112.: Gerai. Laukite policijos.; -Pranešėja.: Ačiū jums, malonu.

2024-12-30 nukentėjusioji D. J. parodė, kad J. J. yra jos sūnus ir sutinka duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Ji gyvena jai priklausančiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose gyvena kartu su savo sūnumis J. J. ir R. J.. J. yra (duomenys neskelbtini) metai, jis savo šeimos neturi. R. J. yra (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko mokyklą. 2024-12-29 dienos metu pas ją buvo svečių, su kuriais ji ir J. J. gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę, alų. Kai svečiai svečiavosi namuose, jokių konfliktų nebuvo. Apie 16 val. svečiai išvyko iš jos namų. Po to ji kartu su savo sūnumi J. J. gyvenamajame name kalbėjosi ir gėrė alų. Kito sūnaus R. J. nebuvo, jis buvo pas draugus. J. J. pokalbio metu jai sakė, kad jis nori pasikviesti savo draugus švęsti jų namuose Naujus metus. Ji savo sūnui pasakė, kad ji nesutinka, dar pasakė, kad nori namuose ramybės ir pasakė, kad jis Naujus metus švęstų kitur. J. J. jos toks pasiūlymas nepatiko ir jie pradėjo tarpusavyje žodžiais konfliktuoti. Žodinio konflikto metu J. J. pradėjo jai sakyti, ką ji jam čia aiškins, ką jis norės, tą ir darys ir apie 17 val. 45 min., jiems būnant abiem gyvenamojo namo virtuvėje, J. J. tapo agresyvus ir puolė į ją. J. J. viena ranka pagriebė jai už jos drabužių ties krūtine ir kitos rankos kumščiu sudavė penkis kartus į galvą, pataikydamas į jos galvą, į veidą, į lūpą. Ji savo veide, galvoje nuo J. J. suduodamų smūgių jautė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Ji savo veidą dengėsi rankomis. Papildo dar tai, kad J. J. yra kairiarankis. Ji po to iš virtuvės kažkaip išbėgo į kiemą. J. J. paskui ją irgi išbėgo į kiemą, prie jos pribėgo, ją pastūmė, dėl ko ji pagriuvo ant žemės ant nugaros. J. J. gulinčiai jai ant žemės paėmė už jos drabužių ties krūtine ir kita ranka paėmė už jos plaukų. Ji vilkėjo sportines kelnes ir ilgomis rankovėmis marškinėlius. J. J. paėmęs už jos marškinėlių ties krūtine bei suėmęs už plaukų, ją žeme tempė apie tris metrus per kiemą. Kai ją tempė, ji jautė savo nugaroje ir galvoje fizinį skausmą. Tempdamas kažką šaukė, ką šaukė, gerai nepamena, nes buvo išsigandusi. Ji pati šaukė, kad jos nemuštų, kad jis paleistų. Ji verkė. Ji buvo tuo momentu labai išsigandusi. Tuo metu į namų kiemą grįžo kitas sūnus R. J., kuris, priėjęs prie J. J., jį atitraukė nuo jos. Tada J. J. nuėjo į kambarį ir iš ten šūkaliojo. Ji liko namų kieme. Jai R. J. iš namų atnešė jos telefoną ir liepė skambinti ir kviesti pareigūnus. Ji apie 18 val. 14 min. paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad sūnus smurtauja ir reikalinga pagalba. Greitosios pagalbos ji atsisakė, ji jai nebuvo reikalinga. Neužilgo atvyko pareigūnai. Ji pati buvo neblaivi, buvo šoke, buvo išsigandusi, dėl to visų smulkmenų gerai ir nepamena. Pareigūnai jai patikrino jos blaivumą ir nustatė jai 2,62 promilių girtumą. Pareigūnams pasakė, kad sūnus J. J. prieš ją smurtavo, jai sukėlė fizinį skausmą ir pareigūnai jos sūnų J. J. sulaikė. Ką pareigūnams J. J. sakė, ji negirdėjo. Pareigūnai ją apžiūrėjo ir tuo metu ant jos veido ant apatinės lūpos kairėje pusėje buvo kraujuojanti žaizda, kuri atsirado nuo J. J. suduoto smūgio. Taip pat ant jos kairės kojos pėdos nugarėlės ir čiurnos buvo kraujuojanti žaizda, kuri atsidaro, kai ją J. J. tempė žemė. Ji tuo metu buvo basa – be kojinių ir be batų. Pareigūnai šiuos sužalojimus ant jos kūno užfiksavo. Šiandien ant jos lūpos yra dar žaizda, taip pat jaučia skausmą krūtinėje, nugaroje, o dešinėje rankoje pastebėjo, kad yra atsiradusi mėlynė. Taip pat galvos pakaušio šone jaučia skausmą. Taip pat ant kairės kojos pėdos nugarėlės ir čiurnos yra nubrozdinimai. Dėl šių sužalojimų ji pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips. Sutinka nuvykti pas teismo medicinos ekspertus į apžiūrą. Tai ne pirmas kartas, kai vyksta konfliktai tarp jos ir sūnaus. Dėl vykstančių konfliktų ji pirmą kartą kreipėsi į policiją, nes sūnus prieš ją šį kartą smurtavo. Ji pati J. J., kai jis būna girtas, bijo, nes jis tampa neprognozuojamu. J. J. oficialiai nedirba, jis dirba atsitiktinius darbus. Užsidirbęs pinigų, jis juos prageria. J. J. kitos gyvenamos vietos neturi. Ji sutinka, kad J. J. liktų su ja namuose gyventi, neprašo jo iškeldinti iš namų, nes ji yra jo mama, jai jo gaila. Kai būna blaivus, sūnus būna paslaugus. Nori, kad J. J. daugiau prieš ją nesmurtautų, kad jis gydytųsi nuo alkoholio ir būtų nubaustas pagal įstatymą. Civilinio ieškinio byloje ji nereiškia.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BPK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis J. J. yra nukentėjusiosios D. J. sūnus. Tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bei nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną D. J., kuriai kumščiu sudavė penkis kartus į galvos sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sodybos kieme pribėgęs prie D. J. ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji pagriuvo ant žemės, tuomet viena ranka paėmęs už jos drabužių ties krūtine, o kita ranka – už jos plaukų, žeme tempė apie tris metrus per kiemą, padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešiniame žaste, kairio peties srityje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairėje pėdoje, apatinės lūpos kairėje raudonyje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai D. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo J. J. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai D. J. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis J. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu ir jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis J. J. laikomas neteistu (teistumas išnykęs). Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis J. J. į psichikos ligų įskaitą neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla. Kaltinamasis J. J. yra (duomenys neskelbtini). J. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinus nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo J. J. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo J. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl J. J. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis J. J. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-12-29 20.20 val. iki 2024-12-30 15.50 val. Šis laikas įskaitomas į J. J. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. J. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, įskaityti J. J. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024-12-29 20.20 val. iki 2024-12-30 15.50 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. J. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti J. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti J. J. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo (iš anksto suderinęs telefonu (duomenys neskelbtini) su Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija apie planuojamą atvykimą) nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą (duomenys neskelbtini) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti kaltinamajam J. J. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti J. J.