- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-03
- Bylos Nr.
- 1A-48/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus (pirm.), Aloyzas Kruopys, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- V. P., E. C.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. P. gynejos advokates S. K. ir nuteistojo E. C. apeliacinius skundus del Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
- V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu devyneriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.
- E. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu devyneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Iš V. P. ir E. C. solidariai priteista 2638 Lt Valstybinei ligoniu kasai.
V. P. ir E. C. nuteisti už tai, kad laikotarpyje nuo 2003m. rugpjucio 22 d. 11 val. 55 min. iki 2003 m. rugpjucio 23 d. 6 val. Kaune, Lampedžiu karjero pakranteje, ties Ežero gatves posukiu, tycia bendrais veiksmais smogdami rankomis ir kojomis K. P. ne mažiau 10 smugiu i galva ir ne mažiau 7 smugiu i kitas kuno vietas, padare šiam odos nubrozdinimus veide, kojose, rankose, nugaroje, poodines kraujosruvas veide, kaireje rankoje, kraujosruvas veide, krutines minkštuosiuose audiniuose, po viršutines lupos gleivine, muštines žaizdas veide, kaires puses IX-X-XI šonkauliu lužius, galvos smegenu kaktiniu, smilkininiu skilciu sumušima, kraujo išsiliejima i kaire smilkinine smegenu skilti, tai yra sunkia galvos smegenu trauma, pasireiškusia galvos smegenu kaktiniu, smilkininiu skilciu sumušimu, kraujo išsiliejimu i kaire smilkinine smegenu dali, kas komplikavosi smegenu suspaudimu ir pabrinkimu, plauciu uždegimu ir pabrinkimu, del ko 2003-08-26 11 val. 55 min. K. P. mire KMU klinikose, t. y. tycia ji nužude.
Nuteistojo V. P. gyneja apeliaciniu skundu prašo baudžiamaja byla V. P. atžvilgiu nutraukti ir priimti išteisinamaji nuosprendi. Mano, kad nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, V. P. yra nekaltas. V. P. prisipažino padares nusikaltima, neišlaikes psichologinio spaudimo. Iš vaizdo juostoje užfiksuoto jo prisipažinimo matyti, kad jis nežino esminiu ivykio aplinkybiu: negali nurodyti, kaip nukentejusysis buvo apsirenges, kokios talpos induose buvo alkoholinis gerimas, iš ko jie su nukentejusiuoju gere, del ko kilo konfliktas. Ivykio vieta V. P. nurode apie ivyki žinodamas iš savo motinos liudytojos N. P. pasakojimo. Atpažinimas iš nuotraukos buvo daromas, prieš tai V. P. macius pas kriminalines paieškos darbuotojus nukentejusiojo nuotrauka. Nukentejusiojo pavarde ir jam suduotu smugiu skaiciu jis žinojo iš jam pareikšto itarimo. Be to, budamas suimtas ir nei karto neteistas, V. P. buvo laikomas Kaišiadoriu areštineje su buvusiais teistais asmenimis, kurie, jam papasakojus, kuo yra itariamas, patare prisipažinti. V. P. , neatlaikes ji užgriuvusio nepagristo itarimo ir psichologinio spaudimo, prisipažino kaltu.
Pareigunai tyre tik viena versija, kad nusikaltima padare butent V. P. ir E. C. . Taciau byloje yra duomenu, kad nukentejusysis K. P. voge žuvis iš tinklu, kad jis ivykio išvakarese girtuokliavo su liudytojais J. V. ir N. V., pas juos nakvojo. Tai pirminiu apklausu metu patvirtino ir liudytojai J. V. ir N. V. bei ju nepilnametis sunus E. V. . Taciau po septyniu menesiu po ivykio šie liudytojai pakeite savo parodymus. Apeliantes manymu, liudytojai pakeite savo parodymus itakoti policijos darbuotoju. Nei vienas iš teisme apklaustu liudytoju nemate ivykio. Liudytojo A. V. parodymai prieštarauja V. P. tariamam prisipažinimui. Liudytoja A. P. teisme nurode, kad apklausos metu jai buvo daromas spaudimas, jai nebuvo suteikta galimybe perskaityti apklausos protokola, ir ji protokola pasiraše jo neperskaicius. Teisme ji teige, kad V. P. tikrai jai neminejo apie tai, kad butu padares nusikaltima. Apeliante mano, kad nera pagrindo netiketi šios liudytojos parodymais, duotais teisme. Kiti liudytojai - tai medikai, rade nukentejusiji ir taip pat nemate ivykio. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. L. , nurode, kad rugpjucio 22 d. jis kartu su V. P. dirbo popietineje pamainoje iki 22 val., ir po darbo jis V. P. parveže namo savo automobiliu. Šio liudytojo parodymai paneigia V. P. versija, kad jis iš darbo grižo autobusu ir susitiko sustojime K. P. . Be to, baigus 22 val. darba Aleksote, neimanoma ta pacia valanda buti kitame miesto rajone, esanciame už 20 km. Vykstant autobusu su persedimais tai užtruktu apie pusantros valandos, todel V. P. negalejo atsirasti ivykio vietoje jo nurodytu laiku. Apeliantes manymu, esant tokiems prieštaravimams turejo buti atliktas tardymo eksperimentas. Liudytoja N. P. parode, kad ivykio diena V. P. nakvojo namuose. Teismas vadovavosi liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, kurie taip pat nemate ivykio. Liudytojas Nr. X, kuriam taikomas anonimiškumas, ne tik nežinojo jokiu ivykio aplinkybiu, taciau nurode ir asmens išores požymius, nebudingus V. P. . Parodžius atpažinti V. P. , liudytojas Nr. X negalejo kategoriškai patvirtinti, kad jis mate butent V. P. . Liudytojas Nr. X, kuriam taikomas anonimiškumas, E. C. kameros draugas, nurode, kaip jam E. C. gyresi, kad su švogeriu nužude žmogu. Taciau šis liudytojas nebuvo ivykio vietoje ir nemate ivykio aplinkybiu. Apeliantes manymu, liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, informacija yra gandu lygio, todel tokie parodymai neturi jokios irodomosios galios. Apie V. P. dalyvavima nusikaltimo padaryme nera duomenu nei atlikus DNR ekspertize nei ištyrus mikoradaleles nuo jo drabužiu ir batu. Be to, daiktiniai irodymai buvo paimti pažeidžiant BPK 145 str. reikalavimus, teismas taip pat neapžiurejo daiktiniu irodymu. Vieninteliai irodymai byloje - tai paties V. P. pirminiai parodymai, kuriuos jis iš karto paneige, bei islaptintu liudytoju parodymai, jokiu kitu irodymu byloje nera. Nuosprendis yra formalus, teismas nesigilino i bylos esme, nusikaltimo aplinkybes, motyvus, irodymus.
Nuteistasis E. C. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi jo atžvilgiu panaikinti ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi. Apeliantas kategoriškai neigia padares nusikaltima. Skunde nurodo, kad nei nukentejusioji V. P. , nei liudytojai A. V. , A. N. , V. N. , J. Praškevicius bei A. P. nenurode, kad jie butu mate ji naudojant smurta prieš K. P. . Teismas remesi liudytojo Nr. X, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais. Šis liudytojas nurode, kad apelianta atpažino iš veido bruožu ir kuno sudejimo, taciau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, kad vienas šviesiai rusvais plaukais, 180 cm ugio, buvo be jokiu išskirtiniu veido bruožu, o apie kuno sudejima atpažistant – iš viso nieko nenurode. Liudytojo Nr. X, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai yra prieštaringi. Apeliantas kategoriškai neigia, kad butu kam nors, o juo labiau ikalinimo istaigoje, pasakojes šio liudytojo nurodytas aplinkybes. Be to, liudytojai Nr. X ir Nr. X, kuriems taikomas anonimiškumas, netvirtino mate, kad apeliantas nužude K. P. . Pažymi, kad liudytojas Nr. X, duodamas parodymus, nebuvo laisvas.
Apelianto manymu, ikiteisminio tyrimo metu, paimant ir pateikiant jo rubus, buvo pažeisti baudžiamojo proceso istatymo reikalavimai. Jo rubus pateike ne jo šeimos nariai, o V. P. . Pateikti rubai, išskyrus tamsiai melynas šlepetes, yra ne jo. Tai patvirtino ir liudytoja L. C. . Be to, daiktai buvo paimti pažeidžiant BPK 149 str. 7 d. reikalavimus, jie nebuvo nei supakuoti, nei užantspauduoti. Pažymi, kad nuo daiktu paemimo iki ju pateikimo mikrodaleliu specialistui, praejo daugiau nei penki menesiai ir per ta laika buvo atliekamas drabužiu ir avalynes bei kraujo pavyzdžiu serologinis tyrimas. Tyrimo metu ant drabužiu ir avalynes kraujo nebuvo rasta. Specialisto išvada nera išsami. Specialistas net netyres, ar ant kepures yra žmogaus biologiniai pedsakai ir kam jie priklauso, iš karto pasisake, kad ant E. C. kepures kraujo nerasta. Taciau teismas šiu aplinkybiu nesiaiškino. Ekspertas, tyres mikrodaleliu buvima ant rubu bei sportiniu šlepeciu, i užduotus jam klausimus atsake nepilnai: i pirmaji klausima atsake - dalinai, o i treciaji - iš viso neatsake. Be to, objektu apžiura vyko po teismo medicinines bei serologines ekspertizes atlikimo, todel rubai ir šlepetes jau buvo išpakuoti bei turejo kontakta su K. P. rubais ir batais. Teismas atmete prašyma i teismo posedi iškviesti mikrodaleliu specialistus. Mano, kad esant abejonems ir netikslumams, teismas neturejo vadovautis kriminalistikos ekspertu išvada.
Apeliantas tvirtina, kad jis 2003-08-22 vakare ir nakti buvo savo namuose, o sekancia diena buvo pas mama M. C. . Tai patvirtino liudytoja N. P. ir M. C. . Pažymi, kad tiesiogiai ivykio nemate nei vienas iš teisme apklaustu liudytoju. Apelianto manymu, teismas, remdamasis tik liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, pažeide BPK 301str. l d. ir 2 d. reikalavimus.
Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras prašo nuteistojo V. P. gynejos S. K. ir nuteistojo E. C. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis V. P. ir jo gyneja prašo V. P. gynejos S. K. skunda tenkinti. Nuteistasis E. C. ir jo gynejas prašo nuteistojo E. C. skunda tenkinti.
Nuteistojo V. P. gynejos S. K. ir nuteistojo E. C. skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus, padare motyvuotas išvadas del nuteistuju kaltes bei tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma.
Nuteistojo V. P. gynejos S. K. apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis V. P. prisipažino padares nusikaltima, nes neišlaike psichologinio spaudimo del nepagristo itarimo, o prisipažinime nurodytos aplinkybes jam buvo žinomos iš anksciau. Taciau pažymetina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, remesi ne tik paties nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitu liudytojo parodymais. Antai liudytojas Nr. X, kuriam taikomas anonimiškumas, parode, kad E. C. jam pasakojo, jog su svainiu prie karjero sumuše žmogu. Liudytojas Nr. X, kuriam taikomas anonimiškumas, parode, kad 2003-08-23 apie 6 val. prie stoteles mate du agresyviai nusiteikusius jaunuolius, kuriuos veliau atpažino – tai V. P. ir E. C. . Apklaustas teisme, liudytojas Nr. X patvirtino, jog yra isitikines, kad Raudondvario plente, galiniame troleibusu sustojime žemesnis jaunuolis buvo butent V. P. . Šiuos parodymus patvirtina liudytojo A. V. parodymai apie tai, jog 2003-08-23 apie 5 val. ryte karjero iškyšulyje buvo triukšmas ir girdejosi tikrai ne vieno ir ne dvieju asmenu balsai. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja A. P. , kuri patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išskyrus tai, jog V. P. jai grasino ir žadejo užmušti. Taigi, išskrus nurodyta aplinkybe, apeliacines instancijos teismas taip pat vadovaujasi ir liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, jog iš motinos sužinojes apie nužudyta žmogu, V. P. teige apie ši ivyki žinas ir kad policija del to ji tikrai tikrins. Be to, liudytoja parode, kad V. P. eme nerimauti, kaip ir laukti, kada policija ji paims, bijojo kalbeti telefonu, o paklaustas, ar tikrai neprisidejo prie nukentejusiojo žuties, tepasake, jog jam niekas kaltes neirodys. Išdestyti parodymai atitinka vieni kitus, o liudytoja jokio pagrindo apkalbeti nuteistaji neturi, todel jais abejoti teismas neturi pagrindo. Be to, paminetina, jog nors nuteistasis V. P. ir neatsimine, iš kokiu tiksliai buteliu gere, kaip buvo apsirenges bei tiksliai negalejo pasakyti del ko kilo pirmasis konfliktas, taciau šiu aplinkybiu teismas nelaiko esminemis. Be to, ivykio metu nuteistasis buvo neblaivus, o nuo ivykio iki prisipažinimo buvo praeje daugiau kaip puse metu, todel nuteistasis neprisimine atskiru ivykio detaliu.
Pirmosios instancijos teismas pagristai nesivadovavo E. V. , J. V. , N. V. parodymais kaip nereikšmingais ir neturinciais irodomosios vertes, nes jie nei patvirtina, nei paneigia kuria nors bylos išsprendimui reikšmes turincia aplinkybe. Tuo tarpu E. V. parodymuose tera užfiksuota prielaida, išgirsta kaip žveju spejimas, kuri atitinkamai paneigia kiti byloje esantys irodymai.
Nors surašant kaltinamaji akta, nebuvo itraukti liudytojo G. L. parodymai, taciau pirmosios instancijos teismas pagarsino šio liudytojo parodymus ir tai nesutrukde nagrineti byla. Visgi teismas pagristai nesivadovavo šiais parodymais, nes, visu pirma, tai tera tik prielaida, o antra, tai neturi esmines reikšmes bylai išspresti teisingai. Juo labiau, kad ir pats nuteistasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tikslaus laiko, kuomet sutiko K. P. , nurodyti negalejo, nes buvo išgeres degtines ir alaus bei jautesi apsvaiges. Pirmosios instancijos teismas pagristai nesivadovavo ir nuteistojo V. P. motinos N. P. parodymais, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, o jos parodymai prieštarauja kitiems irodymams, kuriais teismas vadovaujasi.
Nuteistojo V. P. gynejos S. K. apeliaciniame skunde teigiama, jog apie V. P. dalyvavima nusikaltimo padaryme nera duomenu nei atlikus DNR ekspertize, nei ištyrus mikrodaleles nuo jo drabužiu ir batu, taciau pažymetina, jog, skirtingai nei E. C. rubai, kurie buvo paimti 2003-10-01, V. P. vasariniai sportbaciai ir drabužiai buvo paimti tik 2004-03-18, todel iki to laiko nusikaltimo pedsaku ant V. P. rubu neišliko.
Nuteistasis E. C. apeliaciniame skunde išreiške abejones del jo atpažinimo, nes, pasak nuteistojo, anoniminis liudytojas Nr. X pirmineje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nenurode, jog ju veidai buvo papurte, gal ir apdaužyti, o E. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažintas iš veido bruožu, neminint kuno sudejimo. Tuo tarpu apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas Nr. X nurode, jog E. C. atpažino iš veido bruožu ir kuno sudejimo. Teismas atkreipia demesi, jog nors liudytojas Nr. X, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nenurode, kad jaunuoliu veidai buvo papurte, o gal ir apdaužyti, taciau nurode, kad jaunuoliai atrode girti, elgesi agresyviai, garsiai kalbejo, skeryciojosi, buvo isiaudrine ir susinervine. Tokiu budu, nors liudytojas Nr. X ir nepaminejo gana svarbios aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, taciau šia aplinkybe jis paminejo apklaustas teisme. Vertindamas liudytojo Nr. X parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, su parodymais, duotais teisminio nagrinejimo metu, teismas esminiu prieštaravimu neižvelgia ir todel jais remiasi. Liudytojas Nr. X nuteistaji E. C. atpažino iš veido bruožu ir kuno sudejimo. Nors pirmineje apklausoje liudytojas nurode, jog abu jaunuoliai be jokiu išskirtiniu veido bruožu, taciau to negalima suprasti kaip negalejimo iš ju atpažinti. Išskirtiniai veido bruožai suprantami kaip tie, kurie nebudingi daugumai žmoniu, pvz. specifiniai randai ar pan. Taigi liudytojas Nr. X visiškai pagristai galejo atpažinti iš veido bruožu visumos, nesant išskirtiniu bruožu, ir jo atpažinimas teismui nekelia abejoniu. Liudytojas Nr. X teisme teige, jog E. C. atpažino taip pat ir iš kuno sudejimo. Nors šio požymio liudytojas Nr. X nebuvo nurodes asmens parodymo atpažinti metu, taciau jau pirmojoje apklausoje liudytojas nurode, jog abu jaunuoliai vidutinio kuno sudejimo, o vienas apie 180 cm ugio. Tokiu budu, nors išskirtiniu kuno sudejimo bruožu taip pat nera, taciau asmuo, prieš tai mates toki asmeni, atsižvelgdamas taip pat ir i veido bruožus, gali atpažinti ir iš kuno sudejimo. Tokiu budu jokiu esminiu prieštaravimu liudytojo Nr. X parodymuose nera ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, jais remesi pagristai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. C. teigia, jog liudytojo Nr. X parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme skiriasi, liudytojas Nr. X, duodamas parodymus, nebuvo laisvas, o be to, jo parodymai nepatvirtina, kad nuteistasis nužude K. P. . Visgi apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi liudytojo Nr. X parodymais, nes jo santykiai su nuteistuoju yra normalus, nuteistaji pažista ir jokio pagrindo jo apkalbeti liudytojas Nr. X neturi. Tai, jog liudytojas Nr. X, duodamas parodymus, nebuvo laisvas nereiškia, jog jis dave melagingus parodymus, nes liudytojo Nr. X parodymai atitinka kitus byloje esancius irodymus. Antai liudytojas Nr. X teisme parode, jog nuteistasis spyre nukentejusiajam du kartus i galva, o nuo smugiu nukrito kepure. Tuo tarpu nukentejusiojo kepure buvo rasta ir ivykio vietos apžiuros metu. Be to, liudytojas Nr. X parode, jog nuteistasis jam sake bijas, kad svainis neprasitartu. Tuo tarpu byloje 2004-04-01 gauta operatyvine informacija apie tai, jog V. P. siekia prisiimti kalte pats sau ir išgelbeti E. C. nuo baudžiamosios atsakomybes. 2004-04-01 V. P. prisipažino vienas padares nusikaltima, 2004-04-02 parodymus patvirtino vietoje, taciau 2004-04-05 papildomos apklausos metu eme neigti ankstesnius parodymus teigdamas, jog prisipažino, nes mane, jog bus geriau, jei vietoj dvieju itariamuju bus tik jis, nes neturi šeimos ir vaiku kaip E. C. . Liudytojas Nr. X kur kas išsamesnius parodymus negu ikiteisminio tyrimo metu dave teisme, taciau jokiu esminiu prieštaravimu tarp ju nera, todel teismas jais remesi pagristai.
Tikslu nustatyti, kaip nuteistojo E. C. rubai buvo paimti, saugomi bei transportuojami, apeliacines instancijos teisme buvo atliekamas irodymu tyrimas, kurio metu dalyvaujant patiems nuteistiesiems buvo apklausta tyrima atlikusi vyr. inspektore A. S. ir drabužius paemes inspektorius K. R. . Irodymu tyrimo metu paklaustas nuteistasis V. P. patvirtino, jog pareigunui K. R. padave butent E. C. drabužius, o tai paneigia E. C. versija, jog drabužiai yra ne jo, nes nuteistasis V. P. neturi jokio tikslo apkalbeti E. C. . Taip pat nustatyta, jog paimant E. C. drabužius buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai, nes paimti drabužiai nebuvo tinkamai supakuoti ir užantspauduoti, taciau pareigunas K. R. paimtus drabužius sudejo i atskira maišeli bei padave A. S. . Tuo tarpu liudytoja A. S. apeliacines instancijos teisme parode, jog ji laikosi visu reikalavimu, todel jei E. C. rubai buvo pateikti atskirai nuo nukentejusiojo rubu, kaip kad buvo šiuo atveju, tai jie ir neturejo kontakto. Liudytoja parode, jog drabužiai siunciami i ekspertize bei iš jos grižta supakuoti. A. S. taip pat patvirtino, jog galejo kontaktuoti tarpusavyje tik to paties asmens drabužiai, taciau ne atskiru asmenu drabužiai. Tokiu budu nustatyta, jog nuteistojo E. C. ir nukentejusiojo drabužiai iki ju pateikimo ekspertizei mikrodaleliu tyrimui atlikti, kontakto neturejo, o padaryti baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai nesukliude teismui išsamiai išnagrineti byla bei priimti teisinga nuosprendi.
Apeliaciniame skunde E. C. taip pat nurodo, jog serologinio tyrimo metu nebuvo pasisakyta del to, ar ant kepures yra žmogaus biologiniu pedsaku, o jei taip, ar jie palikti K. P. , E. C. , V. P. ar kito asmens, taciau byla nagrinejant teisme, teismas pagristai atsisake iškviesti specialiste I. L. , nes ši aplinkybe, atsižvelgiant i surastus nukentejusiojo K. P. megztinio bendro grupinio priklausomumo pluoštus ant E. C. šortu bei baltu marškineliu, bylos nagrinejimo teisme metu neturi esmines reikšmes bylos išsprendimui.
Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai ivertino nuteistuju motinu N. P. ir M. C. parodymus bei jais nesivadovavo, nes N. P. nurodytas aplinkybes, jog V. P. ta vakara nebuvo išejes iš namu paneigia kiti anksciau aptarti irodymai. Tuo tarpu M. C. parodymai apie tai, jog ji 2003-08-22 buvo pas sunu iki 22.30 val., o kita diena sunus buvo nuejes pas motina ir ileido meistra, neturi esmines reikšmes bylos nagrinejimui, nes tai nei patvirtina, nei paneigia tai, kas vyko nuo 2003 rugpjucio 22 d. 11 val. 55 min. iki 2003 m. rugpjucio 23 d. 6 val. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymejo, jog abi liudytojos yra nuteistuju motinos, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi, todel ju parodymai vertinami kritiškai.
Nuteistasis E. C. taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, vadovavosi tik liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Taciau pažymetina, jog liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymus patvirtina kiti byloje esantys irodymai: ivykio vietos apžiuros protokolas, kuriame nurodyta, jog ivykio vietoje rasta kepure (apie nukritusia nuo nukentejusiojo galvos kepure parode liudytojas Nr. X); 2004-04-15 specialisto išvada Nr. 11-1028, 11-1193 (išvadoje nurodyta, jog ant E. C. šortu rasti šviesiai rudi vilnos pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su K. P. margo megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais, ant E. C. baltu marškineliu rasti šviesiai rudas ir baltas vilnos ir šviesiai geltoni akriliniai pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su K. P. margo megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais, ant E. C. baltos, melynos ir raudonos spalvu derinio marškineliu rasti pavieniai ir kuokštelyje šviesiai rudi vilnos ir pilkai melyni akriliniai pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su K. P. margo megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais, be to, ant E. C. šortu, baltu marškineliu ir baltos, melynos ir raudonos spalvu derinio marškineliu rastos juodos spalvos plastiko daleles yra bendro grupinio priklausomumo su K. P. batu padu plastiku), paties V. P. 2004-04-05 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog jis prisipažino manydamas, jog bus geriau, jei vietoje dvieju itariamuju bus tik jis pats, o taip pat iš dalies ir liudytojo A. V. parodymais, kuriuose jis nurode, jog iškyšulyje triukšmavo ir keikesi 3 – 4 žmones.. Be to, apeliacines instancijos teismo posedyje pats V. P. patvirtino, jog jis inspektoriui K. R. atidave butent E. C. drabužius, o apklausti liudytojais K. R. bei A. S. patvirtino tai, jog K. P. drabužiai nekontaktavo su nuteistojo E. C. drabužiais. Todel apeliacinio teismo nuomone LR BPK 301 str. 2 d. reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymus patvirtina kiti irodymai.
Visu išanalizuotu irodymu visuma yra pakankama pagrindžiant nuteistuju V. P. ir E. C. dalyvavima sumušant K. P. , ko pasekoje nukentejusysis mire, t. y. nužudant K. P. .
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. C. ir nuteistojo V. P. gynejos apeliacinius skundus atmesti.