Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ji, 2012-05-28, viešoje vietoje, t.y. kieme, Vilniuje, Mindaugo g. 22, rankine sudavė ne mažiau kaip tris kartus mažametei S. K., gim. 2010-07-30, į galvą, kurią ant rankų laikė tėvas M. K., tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė mažametės S. K. sveikatą, pasireiškusią veido srities sumušimu.

Kaltinamoji R. S. kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2012-05-28 grįžusi namo su kaimyne ir jos pažįstamais pastatė automobilį, išlipusi iš jo kieme pamatė M. K.. M. K. ant rankų laikė mažametį vaiką. Pamačiusi jį paklausė, ar jis žinantis, ką išdarinėja jo žmona, nes prie keletą dienų pastaroji pro atdarą langą garsiai išvadino jos dukterį prostitute, dėl to pokalbiui buvo atvykęs įgaliotinis. Tuo metu pribėgo S. K., pradėjo šaukti, ko ji norinti iš jos šeimos, kibo jai į ranką ir ją apdraskė. Ji norėjo nusisukusi nueiti, tačiau abu Kuzmickai ją pasivijo, pradėjo priekaištauti, kokią ji teisę turi kviesti įgaliotinį. Galiausiai M. K. dešine koja spyrė jai, jai nuo peties nulėkė rankinukas, kitas spyris buvo į kairę koją, galiausiai užsimojo jai trenkti, tuomet ji prisidengė dokumentų rankine. Kaimynė Tatjana priėjusi padavė nukritusį rankinuką, tuomet ji pasakė, kad šį sykį tikrai kvies policiją ir iš rankinuko išsitraukė telefoną. M. K. apsisuko ir nuėjo prie automobilio pasodinti vaiko, tačiau R. S. pasakė, kad neišleis jų išvažiuoti iš kiemo, kol neatvyks policija. Nors tarp jos ir kaimynų tą dieną įvyko konfliktas, ji jokiu būdu nemojavo nei rankinuku, nei dokumentų rankine ir net minties neturėjo paliesti vaiko. Tai M. K. jai du kartus spyrė koja: vieną kartą į kairę koją, vieną kartą į dešinę. Ji tik buvo prisidengusi dokumentų rankine savigynai. Ji aplamai nesudavė net M. K., juolab jo vaikui.

Nukentėjusysis M. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2012-05-28 jis su šeima: žmona ir vaiku ruošėsi važiuoti į sodybą. Su daiktais išėjo iš namų, žmona nešė du krepšius, o jis ant rankų vaiką ir krepšį. Išėję į kiemą pamatė, kad atvažiuoja kaimynė R. S., kuri išleido iš automobilio keleivius, kurie nuėjo namų link, o pati ėmė statyti automobilį. Palaukę, kol kaimynė pastatys automobilį, nuėjo link savo mašinos. Kaimynė juos pamačiusi, išlėkė iš automobilio, pradėjo ant jų šaukti, kad jie ją terorizuojantys, ėmė keiktis. Žmona paprašė jos nusiraminti, liautis keikusis ir įspėjo, kad priešingu atveju viską įrašys. Kadangi R. S. nesiliovė, žmona išsitraukė telefoną ir ėmė ją filmuoti, kaip buvo patarusi policija po ankstesnių konfliktų su šia kaimyne. R. S. čiupo žmonos telefoną, sviedė jį į žemę, mėgino suduoti žmonai, bet žmona sugavo jos ranką. Tuomet R. S. kažkaip išsisuko ir pradėjo rankine juos daužyti. Jie ėmė trauktis, vaikas verkti. Nemažai R. S. smūgiu rankine teko dvejų metų vaikui, kuris buvo laikomas ant rankų. Iš viso kaltinamoji jam sudavė 6-7 smūgius ir pusė jų kliuvo vaikui. Vieno iš R. S. smūgių rankine metu, jam pavyko rankinę sugriebti ir numesti ją ant žemės. Pasitraukę nuo jos sėdo į mašiną ir norėjo išvažiuoti, tačiau R. S. užstojo jiems kelią ir neleido, tuomet jie paskambino į policiją, kad padėtų išspręsti konfliktą. Vaikas smarkiai verkė, buvo apsišlapinęs. R. S. aiškiai matė, kad ant rankų laikomas vaikas ir vis tiek smūgiavo jam rankine. Su kaimyne jau buvo konfliktuojama nuo tada, kai jie atsikraustė gyventi kaip naujakuriai. Kaimynė kieme laiko kelias mašinas ir kitiems kieme neleidžia statyti savo automobilių. Jam buvo labai aiškiai tai pasakyta. Kai jis vis tiek pastatė kieme savo automobilį, automobiliui buvo pradurtos padangos. Kai policijai buvo parašytas pareiškimas, jo šeima buvo pradėta terorizuoti. Po šio įvykio buvo kreiptasi į medikus, vaikas buvo apžiūrėtas Santariškių vaikų ligoninėje. Jis pats R. S. atžvilgiu jokių fizinių veiksmų neatliko, tik bandė ranka prisidengti ir pridengti vaiką. Vaikas patyrė stresą, išgąstį, pradėjo blogai miegoti, graužti nagučius. Pateikė 1000 Lt ieškinį mažametės dukters S. K. vardu patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja S. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012-05-28 17:30 val. ruošėsi važiuoti į sodą. Susikrovę daiktus išėjo į lauką. Vyras nešė dukrą, o ji nešė krepšius. Išėję į kiemą, pamatė, kaip į jį įvažiavo kaimynės R. S. automobilis, kurį jį labai greitai priparkavo, iššoko dureles palikdama atviras ir, bėgdama link jų sparčiu žingsniu, pradėjo klausinėti, kodėl liudytoja jos dukrą vadinanti prostitute. Tokie R. S. veiksmai jos nenustebino, nes tokie veiksmai vyksta jau 7 metus, būdama policijos pareigūnų pamokyta telefonu nufilmuoti tuos konfliktus, išsitraukė telefoną ir pasakė R. S., kad jeigu ji šauks toliau, ji filmuos. Tuo metu ši griebė iš rankų telefoną, metė jį į žemę, telefonas pabiro į šipulius, kai liudytoja susirinko nuo žemės telefoną, tuomet kaimynė pradėjo mosuoti prieš ją rankomis, kumščiais. Bandė trauktis, nepavyko, tada vienu momentu pavyko sugauti jos ranką, ji įsikabino į liudytojos ranką, tuomet liudytoja sukamuoju judesiu išsisuko ir pasitraukė į šoną, ir taip gavosi, kad priešais kaimynę atsidūrė vyras su vaiku ant rankų. Ir tuomet kaimynė nenurimo, ėjo su tais pačiais kumščiais link vyro. Kadangi vyras ant rankų laikė vaiką, situacija buvo netikėta, todėl supratusi, kad vaikui gali kas nors atsitikti, pradėjo eiti link vyro, ir tada R. S. nusiėmė nuo peties savo rankinę ir kad ji negalėtų prieiti, mosavo ja pirmiausiai į liudytoją, o šiai pasitraukus, pradėjo tais savo rankinės smūgiais taikyti į vyrą. Ar ji taikėsi konkrečiai į vyrą ar į vaiką, pasakyti negalėtų, bet aišku jog tie smūgiai, kadangi vaikas buvo laikomas priekyje, nuėjo vaikui. Vaikas tuo metu buvo išsigandęs, klykiantis, rėkiantis, kaimynė tai girdėjo, bet nesustojo, kol vyrui pavyko pačiupti rankinę ir numesti ją ant žemės. Vyras R. S. nei sykio nesudavė, tik sugriebė jos rankinę. Vyrui rankine buvo suduoti kokie septyni smūgiai, iš kurių kokie keturi kliuvo vaikui.

Liudytoja Irena L. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad su R. S. ir Kuzmickais gyvena kaimynystėje. 2012-05-28 d. po pietų ruošėsi išvažiuoti ir išgirdo kieme triukšmą. Pamatė, kad kaimynas M. K. laikė vaiką ant rankų, o R. S. užsimojo su rankinuku ir trenkė. Kiek ji matė, R. S. trenkė su rankinuku vieną kartą. Stebėjo juos pro langą, o po to išėjo į kiemą, nes patys ruošėsi išvažiuoti. Kieme buvo triukšmas ir buvo iškviesta policija. Vaikas verkė. Dėl ko prasidėjo konfliktas tarp R. S. ir Kuzmickų, nežino. Ji pati matė smūgį rankine. Vaikas pradėjo verkti, tikriausiai nuo to, kad pataikė jam. Jai atrodo, kad neįmanoma buvo nepataikyti vaikui. R. S. trenkė rankine M. K., tai tikriausiai pataikė ir vaikui, nes jis laikė vaiką prie savęs. Lauke buvo dar kaimynė T. D., kuri dabar jau mirusi, ir buvo dar vienas vyras su žmona. Jie nieko nedarė, stovėjo ir žiūrėjo.

Liudytojas K. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012-05-28 po pietų, būdamas namuose išgirdo garsiai kalbančius kieme žmones, priėjo prie lango ir pamatė konfliktą tarp kaimynų R. S. ir Kuzmickų. Jie kalbėjo tarpusavyje pakeltu tonu. M. K. laikė vaiką ant rankų, ir R. S. trenkė jam su rankinuku, dėl kokių priežasčių, nežino. Kadangi vaiko galva ir tėvo galva buvo viename lygyje, tai su rankinuku buvo pataikyta ir vaikui. Vaikas pastoviai klykė. Negalėtų komentuoti santykių tarp R. S. ir Kuzmickų, kadangi konkrečios informacijos apie tai neturi.

Liudytojas R. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Patruliu rinktinėje vyr. patruliu. Kiek atsimena, 2012-05-28d. prie namo Mindaugo g. 22, kieme įvyko konfliktas tarp gyventojų, mašinos nenorėjo išleisti, nukentėjo vaikas, jis buvo išgąsdintas. Nukentėjusieji važiavo į ligoninę, o pareigūnai su kita puse važiavo į Vilniaus 3-ąjį PK. Paties konflikto liudytojas nematė, gali patvirtinti tik tai, kad vaikas verkė.

Liudytojas T. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012-05-28 d. apie 17:30 val. su savo žmona, T. D. ir R. S. atvažiavo prie Mindaugo g. 22 namo. R. S. buvo už vairo. Jis su žmona ir Tatjana nuėjo pas Tatjaną į butą. Išgirdo muštynių garsą, apsisuko ir pamatė, kad prasidėjo konfliktas tarp R. S. ir kitos kaimynės, matė, kad jos mosikavo rankomis, telefonas nukrito ant žemės. Vaikas buvo pas vyrą, kuris dabar yra teismo posėdžių salėje, ant rankų. Vaikas rėkė, kiek suprato, kad jis sirgo ir jį vežė į ligoninę. Bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2012-05-28 apie 17.30 val. su R. S. gyv. Vilniuje, Mindaugo g. 22-20 ir T. D. gyv. Vilniuje, Mindaugo g. 22-19A. R. S. automobiliu grįžo į kiemą Vilniuje, Mindaugo g. 22. Jis su T. D. išlipo arčiau laiptinės, o R. S. pavažiavo apie 5 metrus toliau, priparkuoti automobilį. Su T. D. einant link laiptinės išgirdo triukšmą, atsisukęs pamatė R. S., kuri automobilių stovėjimo aikštelėje ginčijosi su jam nepažįstama moterimi, dėl ko jos ginčijosi - jis nesuprato. Po kelių sekundžių jos pradėjo stumdytis, kuri pirma pradėjo stumdytis, jis nežino, nes nematė. Kaip jam nepažįstamos moters mobilusis telefonas nukrito ant žemės, taip pat nematė, tik matė, kad jinai pasilenkusi jį susirinkinėja ir pradeda fotografuoti R. S.. Po kelių minučių prie konfliktuojančių moterų priėjo jam nepažįstamas vyras su mažu vaiku ant rankų ir koja spyrė R. S. į pilvą, o ar įspyrė - nematė, po to ranka bandė smogti į veidą, ar pataikė - taip pat nurodyti negali. Negali tiksliai pasakyti, ar R. S. savo rankine, kurią turėjo rankose, gynėsi nuo vyro smūgių, ar bandė jam suduoti, tačiau matė, kaip rankinė nukrito ant žemės ir iš jos išbyrėjo popieriai. Ar R. S. smūgiavo vaikui, nurodyti negali, nes nematė, tačiau girdėjo, kad vaikas verkia. Nuo kurio momento pradėjo vaikas verkti, nurodyti negali. Konfliktas vyko labai greitai, truko apie penkias minutes, todėl, kuris ir kiek smūgių sudavė, nepastebėjo ir nurodyti negali. Į klausimą, kokiu momentu baigėsi susistumdymas, atsakyti negali, tik matė, kaip Renata atsitraukusi nuo konflikto vietos mobiliuoju telefonu iškvietė policijos pareigūnus, o jam nepažįstami vyras su moterimi bei mažu vaiku sėdo į savo automobilį ir norėjo išvažiuoti iš kiemo, tačiau R. S. atsistojo ant kelio ir jų neišleido (t.I, b.l. 31).

Liudytojų parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. bei S. K. parodė vietą, kurioje kaltinamoji R. S. rankine sudavė ne mažiau kaip tris kartus mažametei S. K.. (t. I, b.l. 136-150).

Iš 2012-05-28 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligininės medicinos dokumentų išrašo matyti, kad S. K. buvo diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies bei veido sumušimai (t.I, b.l. 36).

2012-07-19 atlikus pateiktų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos S. K. medicininių dokumentų ir CD plokštelės apžiūrą, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LRTM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui R. R., buvo nustatytas S. K. veido srities sumušimas, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.I, b.l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors pati kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, apskritai neigdama bet kokių smūgių sudavimą rankine nukentėjusiajam M. K. ar jo mažametei dukrai S. K., teismas šiuos kaltinamosios parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir gynybinę versiją, nes tokie pastarosios parodymai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmiausia šiuos jos parodymus paneigia M. K., S. K. bei I.L. S. bei K. S. parodymai. Tiek M. K., tiek S. K. nurodo buvus apie 7 smūgius rankine, iš kurių 3-4 kliudė M. K. ant rankų laikomą vaiką. Jų duoti parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, kad jų mažametei dukrai buvo suduotas daugiau nei vienas smūgis rankine. Liudytojai I.L. S. ir K. S. taip pat liudija tikrai matę vieną R. S. smūgį rankine M. K., kuris, jų nuomone, kliudė ir pastarojo ant rankų laikytą mažametį vaiką, kadangi tėvo galva buvo viename lygyje su vaiko galva, vaikas po šio smūgio ėmė klykti. Nors šie liudytojai parodo matę tik vieną kaltinamosios smūgį rankine, tačiau jie pripažino, kad viso kaimynų konflikto nuo pradžių iki pabaigos nestebėję, pro langą pasižiūrėję sudominti kieme kilusio triukšmo, matė vieną smūgį į M. K. galvos sritį, konflikto tęsinio nebematė, nes turėjo išvažiuoti į parduotuvę ir išėjo iš buto (t.I, b.l. 29-30). Konflikto vietoje buvęs liudytojas T. R. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu negalėjo konkretizuoti R. S. veiksmų M. K. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad negali pasakyti, ar ši gynėsi rankine nuo M. K., ar bandė jam suduoti, todėl jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinamosios R. S. parodymų apie tai, kad rankine M. K. ar jo dukrai jokių smūgių ji nesudavė. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2012-05-28 po S. K. apžiūros ant jos veido konstatuotas sumušimas, kurį teismo medicinos ekspertas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Šių byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo parodymų visuma leidžia konstatuoti, kad R. S. rankine smogė M. K. į galvos sritį, dalis smūgių (pagal M. K. ir S. K. parodymus – ne mažiau kaip trys) kliuvo tėvo ant rankų laikomam vaikui. LR BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad rankine suduodama smūgius M. K., kuris tuo metu ant rankų laikė dvejų metų neturintį vaiką, R. S. suvokė, kad smūgiai gali kliudyti ir jį, tačiau ji nenutraukė savo pavojingos veikos. Darytina išvada, kad R. S. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

Skirdamas bausmę R. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jos padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika smurtinė, tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes – nežymų mažametės sveikatos sutrikdymą, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kėsinimosi dalyką, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji yra neteista, administracine tvarka nebausta, darbovietės administracijos charakterizuojama teigiamai, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitas neįrašyta. Kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Mažametės nukentėjusiosios S. K. atstovas pagal įstatymą M. K. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad kaltinamoji pasikėsino į įstatymo ypač saugomas vertybes – mažamečio asmens sveikatą ir neliečiamumą, sukėlė mažametei jo dukrai fizinį skausmą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, vaikas ilgai verkė, buvo streso būsenoje, jautriai miegojo, ėmė graužti nagučius, kelias savaites po įvykio bijojo išeiti į kiemą. Šios pasekmės akivaizdžiai įtakos mažametės tolesnį vystymąsi ir socializaciją.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju, dėl R. S. įvykdyto nesunkaus nusikaltimo, mažametei S. K. padarytas sveikatos sutrikdymas, vertintinas kaip nežymus. Akivaizdu, kad dėl kaltinamosios panaudoto fizinio smurto, mažametė patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, juolab atsižvelgiant ir į pastarosios amžių - nepilnus 2 metus. Esant nustatytoms nusikalstamos veikos pasekmėms (nežymus sveikatos sutrikdymas), atsižvelgus į visumą išdėstytų aplinkybių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamosios, kuri yra dirbanti, turtinę padėtį, susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš R. S. priteistinas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 86.86 Lt civilinį ieškinį byloje. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo (t.I, b.l. 51) matyti, jog S. K. buvo suteiktos medicininės paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 86.86 Lt. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos mažametei nukentėjusiajai, tiesiogiai susijusios su įvykio metu jos patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

R. S., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12) ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistąją:

bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.), per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (LR BK 75 str. 3 d.).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tenkinti nukentėjusiosios S. K. vardu jos atstovo pagal įstatymą M. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir priteisti iš nuteistosios R. S. 1000 Lt mažametės nukentėjusiosios S. K. neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš R. S. 86.86 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.