Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja) 2018 m. kovo 12 d. per elektroninių paslaugų portalą įteikė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams skundą, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (Forma N-1); panaikinti 2018 m. vasario 8 d. Valstybinės darbo inspekcijos sprendimą Nr. SD-37-1911.

Atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovas K. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog darbuotojas T. B. norėdamas reguliuoti liniuotę įkišo pirštus į besisukančius velenus. Įvykio vietoje išmatavus atstumą nuo tvirtinimo prispaudėjo ir besisukančių velenų buvo tik 3 centimetrai. Po įvykio pareiškėja nurodė, kad įrenginio neeksploatuos, taip pat surašė reikalavimą atlikti profesinės rizikos vertinimą darbo vietoje. Vizualiai matosi, kad staklių konstrukcija yra pakeista, liniuotės tvirtinimas pasirinktas nesaugus, pakeistas valdymas, kuris pritvirtintas prie kitos liniuotės, kuri pagal gamintoją turėjo būti slankiojanti, tačiau buvo padaryta ne slankiojanti, ir dėl to kyla problemos dėl jos reguliavimo (pagal popieriaus kartono matmenis). Šalia esančios skylės buvo apdulkėjusios, jos nebuvo naudojamos. Apžiūrint įrenginį ant įrenginio buvo gamintojo lentelė, kurioje nurodyta gamintojo data 2003 metai, įmonės pavadinimas, CE ženklinimo nėra. Įvykio dieną pareiškėjas negalėjo pateikti įrenginio eksploatacijos instrukcijos ir gamintojo dokumentacijos. Buvo saugos ir sveikatos instruktažas, kuris sukėlė įtarimų, t. y., T. B. pavardė buvo išskirta atskiroje eilutėje, po to tas pats žurnalas buvo pateiktas tyrėjui, jame buvo kiti įrašai. Atlikus tyrimą priėmė sprendimą, kad bigavimo staklės buvo nelaimingo atsitikimo priežastis, nesaugiai įrengtos staklės, nesaugus technologinis procesas dėl liniuočių slankiojimo būdų. Dėl akte nurodyto Darbuotojų saugos ir sveiktos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 punktų pažymėjo, kad tai yra techninė klaida, turėjo būti nurodytos 1 ir 2 dalys, o ne punktai. Prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepimo į pareikštą pareiškėjos patikslintą skundą nepateikė.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (toliau – ir Aktas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriui T. B., vykdant bigavimo staklių SC 2540 liniuotės reguliavimą, kairės rankos pirštai pateko tarp besisukančių velenų ir buvo traumuoti, todėl T. B. neteko kairės rankos dviejų pirštų.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 14 punkte nurodyta, kad įvykį darbe, išskyrus tiriamą Valstybinės darbo inspekcijos, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš vienodo skaičiaus darbdavio atstovų, kuriuos skiria darbdavys, ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Nuostatų 29 punkte nurodyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (toliau – ir aplinkybės); nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29.1.–29.3. p.). Nuostatų 30 punkte nurodyta, kad tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (30.1.–30.2. p.). Nuostatų 31punkte nurodyta, kad įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – ir Metodiniai nurodymai), patvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius 2017 m. gruodžio 12 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuriame nustatyta, kad lengvą nelaimingą atsitikimą darbe tyrė Valstybinė darbo inspekcija, nes įmonės dvišalė komisija, tirdama nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nevertino bigavimo staklių SC 2540 techninės būklės, įrenginio atitikties saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams ir neįvykdė Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. spalio 25 d. reikalavimo R1 0658-0712. Akto 5 punkte Nelaimingo atsitikimo aplinkybės nurodyta, kad bigavimo staklės CE ženklu nepaženklintos. Bigavimo staklės SC 2540 įsigytos 2003 m. iš Kinijos. Gamintojo dokumentacija tyrėjui nepateikta. Staklių velenai uždengti geltonos spalvos apsaugine konstrukcija, kurią pakėlus staklės atsijungia. Veikiančias stakles stabdant (išjungiant) jos sustoja ne iš karto, o po kelių sekundžių. Pakeista staklių valdymo mygtukų įrengimo vieta (sumontuoti ant dešinės pusės liniuotės, o liniuotė pagal savo konstrukciją ir paskirtį turi būti reguliuojama, tačiau sumontavus ant jos staklių valdymą saugaus reguliavimo galimybės neliko). Tyrėjas tyrimo metu nustatė, kad liniuotės tvirtinimas gamintojo buvo numatytas fiksuojančiais varžtais per įrengtas stalo ir liniuotės kiaurymes, o įrenginio naudotojo pasirinktas liniuotės tvirtinimo būdas nesaugus ir nepriimtinas. Meistras A. N. paaiškinime nurodė, kad su bigavimo staklių dokumentacija T. B. supažindintas nebuvo, stažuotė nebuvo numatyta. Akto 11 punkte Nelaimingo atsitikimo priežastys nurodyta: darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams; nesinaudota gamintojų liniuotės būdu; pasirinktas nesaugus, nesuderintas su gamintoju liniuotės tvirtinimo būdas; pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnis susideda iš 1 ir 2 dalių, o ne punktų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog tai rašymo apsirikimo klaida ir reikėtų laikyti, jog yra nurodytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija laiko, jog tai yra rašymo apsirikimo klaida, neturi esminės reikšmės akto teisėtumui ir laikytina, jog yra nurodytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys.

DSSĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar žemos temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių). Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (toliau – ir Techninis reglamentas), „Blokuojantys judantys apsaugai“ 82.2 punkte nurodyta, kad kai operatoriui įmanoma pasiekti pavojingą zoną iki tol, kol pašalinama pavojingų mašinos funkcijų keliama rizika, judantys apsaugai turi būti sujungti su blokuojamaisiais įtaisais ir papildomai su apsaugos užraktu, kuris: neleidžia paleisti pavojingų mašinos funkcijų tol, kol apsaugas neuždarytas ir neužrakintas (82.1. p.), ir uždarytą bei užrakintą apsaugą laiko tol, kol pavojingos mašinos funkcijos nebekelia sužeidimo rizikos (82.2. p.). Techninio reglamento „Specialūs apsauginiams įtaisams keliami reikalavimai“ 85 punkte nurodyta, kad apsauginiai įtaisai turi būti suprojektuoti ir įmontuoti į valdymo sistemą taip, kad judančios dalys negalėtų pradėti veikti tol, kol jas gali pasiekti operatorius (85.1. p.); kiti asmenys negalėtų pasiekti judančių dalių, kol jos juda (85.2. p.).

Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 5 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Pagal šių nuostatų 1 priedo 2.8 punktą, jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi: būti tvirtos konstrukcijos; nekelti jokio papildomo pavojaus; būti sunkiai nuimami arba padaromi neveiksmingi; būti išdėstyti pakankamu atstumu nuo pavojingų zonų; netrukdyti daugiau negu būtina stebėti darbo įrenginio veikimą; leisti atlikti reikiamas darbo įrenginio dalių pastatymo ar keitimo bei priežiūros darbų operacijas, jei tai įmanoma, apsaugų bei apsauginių įtaisų nešalinant, o tik apribojant įėjimą į šių darbų zoną.