Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei ir Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. M. – B., atsakovui D. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8785-775/2009 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovams D. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo – V. Kuzmos g. 6-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nepateikta įrodymų, kad į bendrijos susirinkimą buvo kviečiami ne bendrijos nariai, nors susirinkime buvo priiminėjami sprendimai susiję su namo, kurio bendraturčiai yra ir atsakovai, gerbūviu. Tik nagrinėjant bylą teisme, atsakovai gavo kvietimą-siūlymą tapti bendrijos nariais.

Nepagrįstai nurodyta, kad bendrija rūpinosi namo gerbūviu ir saugumu. Nepateikta įrodymų, kad buvo iškilęs pavojus saugumui – išlaužta durų spyna ar užfiksuota vagystė V. Kuzmos g. 6, Kaune, esančiame name.

Nepagrįsta išvada, kad jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad V. Kuzmos g. 6-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, sudarydama sutartį su UAB „Zabas“, ir administratorius, pervesdamas prašomą pinigų sumą bendrijai, buvo nesąžiningi, piktnaudžiavo savo teisėmis ir tokiu būdu pažeidė atsakovų teises ir teisėtus interesus. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas ir administratorius patvirtino, kad bendrija nebuvo sukaupusi tiek lėšų, kad galėtų atlikti pagerinimo darbus, todėl ieškovas šiuos pinigus pervedė į bendrijos sąskaitą ir paskirstė sumokėti visiems namo savininkams. Neišsiaiškinta, iš kur administratorius gavo šias lėšas, t.y. ar jis jas skolinosi, ar bendrija jį įgaliojo pasiskolinti, ar panaudojo kitų bendrijų ar daugiabučių namų surinktas lėšas. Ši aplinkybė rodo akivaizdų nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Ieškovui ir trečiajam asmeniui suteikiama galimybė ateityje atlikti įvairiausius namo pagerinimus, nesukaupus tam reikiamų lėšų, nepriėmus sprendimų dėl jų skolinimosi iš bankų ar kitų kredito įstaigų. Bendrijai pakanka paprašyti administratoriaus, kad šis pervestų į jos sąskaitą reikiamą pinigų sumą. Kitiems bendraturčiams nesutikus sumokėti, pinigus galima prisiteisti. Namo bendrijai ir administratoriui suteikiamos neribotos teisės. Likus galioti tokiam sprendimui, namo bendraturčiai ateityje proporcingai turimai turto daliai turės prisidėti prie bet kokių bendrijos priimtų sprendimų realizavimo, o bendrija neturės pareigos įrodinėti savo sprendimų teisėtumo.

UAB „Žaidas“ šioje byloje yra netinkamas ieškovas, juo turėtų būti V. Kuzmos g. 6-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija. CK 4.75 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutikimu, tai padaryti jis gali tik gavęs kitų bendraturčių sutikimą. CK 4.77 straipsnio 1 dalis suteikia bendraturčiui teisę savo lėšomis padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę. Bendrija nusprendė pagerinti bendrai valdomą turtą ir tai turėjo būti atlikta jos lėšomis. Jeigu V. Kuzmos g. 6-ojo namo daugiabučio namo savininkų bendrija mano, kad tai yra privalomos išlaidos, šias pinigines sumas ji turėjo iš atsakovų prisiteisti. Atsakovai, būdami namo bendraturčiais, neatsisako prižiūrėti bendro naudojimo objektų, tačiau nesutinka mokėti 1211,13 Lt, kadangi šiuo atveju durų įsigijimas ir keitimas V. Kuzmos g. 6, Kaune, esančiame name nėra priskirtas prie privalomų namo priežiūros išlaidų.

Neįvertinta, kad V. Kuzmos g. 6-ojo daugiabučio namo savininkų bendriją sudaro tik trys butai, o dviejų butų savininkas yra bendrijos pirmininkas D. A. Tokiu būdu bendrijos pirmininkui yra suteikiama galimybė vienasmeniškai, nepasitarus su kitais namo bendraturčiais priimti sprendimus.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvavę joje asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m. spalio 25 d. bendrijos narių susirinkimas nutarė pakeisti susidėvėjusias ir nesaugias duris naujomis ir įrengti domofoną. 2007 m. gruodžio 7 d. susirinkime nutarta šias duris pakeisti pagal labiausiai priimtiną UAB „Zabas“ sąmatą ir įrengti telefoninio pasikalbėjimo įrenginį pagal labiausiai priimtiną UAB „Apsvidija“ sąmatą. 2007 m. gruodžio 12 d. bendrija ir UAB „Zabas“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas UAB „Zabas“ pagamino ir įstatė šarvuotas laiptinės duris ( darbų ir prekių vertė – 3957,24Lt), o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su rangovu pagal pateiktą sąskaitą, įnešant grynus pinigus į rangovo kasą arba mokestiniu pavedimu. 2008 m. sausio 7 d. rangovas pateikė bendrijai PVM sąskaitą – faktūrą serija ZABO nr. 0000971. 2008 m. sausio 25 d. bendrijos pirmininkas D. A. pateikė prašymą ieškovo įmonės direktoriui pagal pateiktą 2008 m. sausio 25 dienos PVM sąskaitą – faktūrą nr. GB nr. 1 pervesti į Kuzmos g. Nr. 6 gyventojų bendrijos sąskaitą 3957,24 Lt už laiptinės durų įstatymą ir kitus atliktus darbus, taip pat paskirstyti šią sumą namo patalpų savininkams proporcingai valdomų patalpų plotui į atsiskaitymo lapelius. Prie prašymo pridėjo nurodomą sąskaitą, kurioje pardavėjas yra Kuzmos g. 6 DNSB, pirkėjas – UAB „Žaidas“( t. 1 b.l. 48, 50). 2008 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu nr. 10581 ieškovas pervedė bendrijai prašomą pinigų sumą ( t. 2 b.l. 37). Apeliacinio proceso metu ieškovo ir trečiojo asmens atstovai pastaruosius veiksmus paaiškino tuo, kad bendrija neturėjo sukaupusi durų pakeitimui skirtų lėšų, todėl ieškovas skyrė lėšas jos prievolės rangovui įvykdymui. 2008 m. vasario 4 d. tą pačią sumą bendrija sumokėjo UAB „Zabas“ už duris pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ZABO nr. 0000971 ( t. 1 b.l. 117), o ieškovo įmonė pagal CK 4.82 straipsnio trečiosios dalies nuostatas ją paskirstė namo V.Kuzmos g. 6 butų/patalpų savininkams kaip administratoriui mokėtinas bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad namo, esančio Kauno m. Kuzmos g. 6, negyvenamosios patalpos – kavinė - priklauso šešiems savininkams ( t. 1 b.l. 4-7). Šalys nurodė, kad name yra penki butai. 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nr. A-787 ieškovas buvo paskirtas šio namo administratoriumi. 2006 m. spalio 10 d. juridinių asmenų registre įregistruoti šio daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatai. Bendrijos nariais yra (duomenys neskelbtini) butų savininkas D. A. ir (duomenys neskelbtini) buto savininkė A. ( įgaliotas asmuo – A. A.). Kitų butų savininkai ir negyvenamosios patalpos savininkai nėra minėtosios bendrijos nariai.

2007 m. sausio 4 d. bendrija sudarė sutartį, pagal kurią administratorius UAB „Žaidas“ įsipareigojo teikti namo ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, namo butų ir kitų patalpų savininkai - sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas. Šios sutarties teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Atsakovai, už komunalines paslaugas atsiskaitydami pagal ieškovo įmonės teikiamus apskaičiavimus, taip pat naudojosi šio bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus paslaugomis.

Ieškovo įmonės veiklą reglamentuoja Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 603 ( 2004 m. sausio 5 d. nutarimo nr. 3 redakcija), taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka pagal LR civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius. Administratorius savo veikloje vadovaujasi LR civiliniu kodeksu, kitais LR įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis ir Kauno m. V.Kuzmos g. Nr. 6 DNSB įstatai nustato, kad pastaroji bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savo veikloje besivadovaujantis minimu įstatymu, kitais teisės aktais ir bendrijos įstatais. Jos tikslas – įgyvendinti patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir disponavimu ( įstatų 8 p.). Bendrijos turtą valdo ir naudoja bendrijos pirmininkas bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ir skolinimosi yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių ( įstatų 25.1, 29 p.). DNSB įstatymo 23 straipsnio 2 d. 3, 6 punktai nustato, kad bendrijos ūkinė veikla, susijusi su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, organizuojama bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka, bendrijos lėšos naudojamos pagal bendrijos susirinkimo sprendimus. bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja bendrijos pirmininkas.

Pagal CK 4.84 straipsnio nuostatas bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties.

Iš šių įstatymų leidėjo nuostatų ir aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių seka, kad Kauno m. V.Kuzmos g. Nr. 6 namo administratorius buvo paskirtas iki bendrijos įsteigimo. Ją įsteigus, bendrija neatsisakė civilinio kodekso ir daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo suteiktų teisių, valdant daugiabučių namų savininkų bendrąją nuosavybę ( priiminėjo ir vykdė su tuo susijusius nutarimus), kartu perleisdama ieškovo įmonei 2007 m. sausio 4 d. sutartyje numatytas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir eksploatavimo teises. Ieškovo įmonė, faktiškai įvykdžiusi bendrijos prievolę atsiskaityti su rangovu, pagal CK 6.50 straipsnio trečiąją dalį įgijo su skolininku susijusias kreditoriaus teises, tačiau tai nepašalina jos teisės sumokėtos sumos reikalauti tiesiogiai iš vidinių bendrosios dalinės nuosavybės subjektų. 2007 m. sausio 4 d. administravimo paslaugų teikimo sutarties 4.1.1.6 punktu ieškovas įsipareigojo bendrijai apskaičiuoti mokesčius namo butų/kitų patalpų savininkams už per ataskaitinį laikotarpį suteiktas paslaugas, 4.1.1.7 punktu – juos tarp savininkų proporcingai paskirstyti, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl DNSB „Žaidas“ reikalavimo teisės atsakovams nebuvimo.

Apeliantai taip pat nepagrįstai teigia apie ieškovo ir trečiojo asmens piktnaudžiavimą teise, durų pakeitimo darbus atlikus ne iš bendrijos, o iš ieškovo tam tikslui suteiktų lėšų.

Ieškovo įmonė ir V.Kuzmos g. 6-jo namo butų savininkų bendrija yra juridiniai asmenys. Pagal bendrijos įstatų 20 punktą bendrijos turtą sudaro bendrijos lėšomis pirktos ar kitaip teisėtai įgytos materialinės vertybės. Kaip minėta, pakeisti duris nutarė bendrijos narių susirinkimas. Organizuodamas ūkinę veiklą šiam nutarimui realizuoti, bendrijos pirmininkas raštu paprašė ieškovo įmonės pervesti tam tikslui skirtas lėšas į bendrijos sąskaitą. Ieškovo ir bendrijos sudarytos sutarties 4.1.4 punktu ieškovo įmonė įsipareigojo bendrijai teikti papildomas paslaugas, už kurias klientas atsiskaito pagal faktines išlaidas, sutarties 4.1.4.3 punktu – atlikti remonto ir kitus su klientu suderintus darbus, todėl, apygardos teismo manymu, durų pakeitimui reikalingų lėšų suteikimas atitinka sutarties 4.1.4.3 punkte numatyto su klientu suderinto darbo sąvoką, neprieštarauja Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.1.1. punktui ( kitų teisės aktų nustatytų funkcijų atlikimui), bendrijos teises nustatančio DNSB įstatymo 25 straipsnio antrajai daliai ir jos pirmininko veiklą reglamentuojantiems bendrijos įstatų punktams. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantų nurodomi argumentai nesudaro pagrindo bendrijos lėšų įgijimą laikyti neteisėtu.

Apeliantai neginčija CK 4.83 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytos pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, laiptinės durų priskyrimo tokio pobūdžio objektų kategorijai, tačiau teigia, kad durų pakeitimo išlaidos nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl, atsakovams nedavus sutikimo šias išlaidas apmokėti, teismas be pagrindo netaikė CK 4.83 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovo reikalaujamos sumokėti sumos pagrįstumą patvirtina bendrijos narių susirinkimų nutarimai, kurie įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti ( Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 str. 1,2 dalys, 35 straipsnis). Teismas laikė, kad, nenuginčijus mokėjimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo spręsti apie nepagrįstą mokesčių priskaičiavimą, o ieškovui – atsakovų mokėtinus mokesčius paskirstyti kitiems butų savininkams; tai prieštarautų CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, aiškinant ir taikant įstatymus.

Spręsdamas dėl šių apeliacinio skundo pagrindų teisėtumo ir pagrįstumo, apygardos teismas vadovaujasi bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuojančiomis civilinės teisės normomis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu bei kasacinio teismo suformuota praktika civilinėse bylose dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių ir pareigų proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas.

CK 4.85 straipsnis įtvirtina, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nėra numatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi po vieną balsą. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę. Šiuos susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba ( bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba butų irk kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytu atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-515/2009 byloje pagal UAB „Kaunuva“ ieškinį atsakovui Smėlynės g. 49-jo namo DNSB dėl bendrijos susirinkimų pripažinimo negaliojančiais).

Formuodamas teismų praktiką dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, narystės daugiabučio namo savininkų bendrijoje ir teisės ginčyti jos narių susirinkimus, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 23 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintos namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1.2 papunkčio ir 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai“ konstatavo, jog bendrijos įsteigimas nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo 3.4 punkte taip pat konstatuota, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali ir nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Minėta, kad pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje) savininkų susirinkime (ar raštu), kuriame priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Taigi, butų ir kitų patalpų savininkai, nesantys gyvenamojo namo bendrijos nariai, negali būti nušalinami sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-376/2009 pagal R.K. ieškinį atsakovui 47-jai DNSB dėl bendrijos narių susirinkimo nutarimo panaikinimo).

Nors pastarosios bylos aplinkybės nėra visiškai identiškos nustatytoms apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ( bendrijos nariais nesantys atsakovai K. nepareiškė ieškininio reikalavimo dėl bendrijos narių susirinkimų nutarimų dėl durų pakeitimo pripažinimo negaliojančiais), apygardos teismas sutinka su apeliantų argumentu, jog CK 4.83 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyto sutikimo nebuvimo įrodymui nagrinėjamu atveju bendrijos narių susirinkimo nutarimų nuginčijimas nebuvo privalomas. Atsakovų nesutikimą pakeisti duris, tuo pačiu nesutinkant apmokėti jų pakeitimo išlaidas, įrodo faktinės aplinkybės. Iš durų pakeitimo klausimu įvykusių susirinkimų protokolų matyti, kad susirinkimuose dalyvavo tik du bendrijos nariai, turintys tris balsus. Nei ieškovas, nei tretysis asmuo nepateikė įrodymų apie susirinkimų darbotvarkės paskelbimą CK 4.85 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka. 2008 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas yra pateiktas ne dėl susirinkimų, kurių metu nutarta pakeisti duris, o dėl 2006 m. rugpjūčio 321 d. steigiamojo susirinkimo sušaukimo ( t. 1 b.l. 121-123). Atsižvelgiant į atsakovų paaiškinimus, jog jie nebūtų davę sutikimo pakeisti duris ir dalyvavimo susirinkimuose atveju, tai, kad pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo turi būti priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, tačiau atsakovams ir kitiems bendrijos nariais nesantiems butų ir kitų patalpų savininkams nedalyvavus susirinkimuose bei nesant įrodymų, kad atsakovai buvo informuoti apie šiuos susirinkimus, negalima laikyti, jog, nutardami pakeisti duris, du bendrijos nariai laikėsi CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo valdymo ir naudojimo teises įgyvendinti balsų dauguma. Antra vertus, susirinkimuose nebuvo pasisakyta dėl durų pakeitimui skirtų išlaidų ( jos buvo gautos aukščiau aptartuoju įstatymuose numatytu būdu). Nenuginčyti bendrijos sprendimai pagal CK 4.85 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau, atsakovams su jais nesutinkant, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, kad jie nepritarė nurodytos paskirties išlaidoms.

Nagrinėdamas civilinę bylą nr. 3K-7-515/2009 pagal UAB „Kaunuva“ ieškinį atsakovui Smėlynės g. 49-jo namo DNSB dėl bendrijos susirinkimų pripažinimo negaliojančiais, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi kasacinis teismas yra pasisakęs, jog CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, nustatantis išimtį iš bendrosios taisyklės, numatančios daugiabučio namo bendraturčių pareigą proporcingai apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau tekste – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nurodė, kad tais atvejais, kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus.

Nors ieškovas ir tretysis asmuo nepateikė Reglamento VI skyriuje nurodytų duomenų apie gyvenamojo namo būklės įvertinimą, privalomųjų darbų nustatymą bei laiptinės durų, kurių fotonuotrauką atsakovai pateikė t. 1 b.l. 115, pakeitimo būtinybę dėl konkrečių nesaugumo atvejų ( įsilaužimo), šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina, atsižvelgdama į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir vidutinius XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio Lietuvos didžiųjų miestų centruose esančių daugiabučių namų priežiūros standartus. Iš fotonuotraukos ir apeliantų pateikto aprašymo matyti, jog laiptinės durys buvo medžio masyvo ir turėjo dvi veikiančias spynas, iš rangos sutarties ir UAB „Apsvidija“ sąmatos- kad jos buvo pakeistos šarvuotomis telefoninį užraktą ir pasikalbėjimo sistemą turinčiomis durimis, kuriose kiekvienas butas turi individualų atrakinimo kodą ir galimybę duris atrakinti elektroniniu raktu. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis apygardos teismas sprendžia, jog sprendimas pakeisti Kauno m. V.Kuzmos g. nr. 6 esančio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės duris atitinka Reglamento nustatytuosius (11.1.1 punkte - mechaninio atsparumo ir pastovumo, 11.1.4 punkte - saugaus naudojimo) privalomuosius gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pakeitus duris, naudojimasis bendrąja nuosavybe buvo ne pablogintas, o pagerintas, butų ir kitų patalpų savininkų gyvenimo ir veiklos sąlygos dėl to nebuvo pažeistos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie sąžiningumo principo pažeidimą, jei būtų nuspręsta dėl techniškai funkcionalesnėmis ir saugesnėmis laiptinės durimis besinaudojančių bendraturčių pareigos proporcingai apmokėti durų pakeitimo išlaidas nebuvimo.

Nenustačius antrosios CK 4.83 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytos sąlygos, kuomet buto ir kitų patalpų savininkas, nedavęs sutikimo apmokėti išlaidų naudojantis bendrąja daline nuosavybe, neprivalo šių išlaidų sumokėti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka peržiūrėto sprendimo išvados atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.