Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-25 · Civilinė byla Nr. 2A-676-227/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
2A-676-227/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
P. Š.
Ieškovas
E. Š.
Trečiasis asmuo
R. Š.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 676– 227 / 2014

Algirdas Švedavičius Proceso Nr. 2-32-3-00233-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-458-500 /2014 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui P. Š. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo R. Š..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė teismą priteisti jos naudai iš tėvo- atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ji baigs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, bet ne vėliau iki jai sukaks 24 metai amžiaus ir 12 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad ji nuo 2010-09-01 mokosi Vilniaus universitete, kurį baigs 2014-06-30. Mokslui ir pragyvenimui yra reikalingos piniginės lėšos, kas mėnesį yra reikalinga apie 1000 Lt suma, kurią sudaro sekančios išlaidos: 200 Lt už bendrabutį, apie 200 Lt išlaidų maistui, 150 Lt išlaidų rūbams ir avalinei, 100 Lt išlaidų mokslo priemonėms, 150 Lt išlaidų kelionei namo, 200 Lt išlaidų vaistams. Kadangi mokosi, pati pakankamai užsidirbti pragyvenimui negali, turto neturi. Mokosi pažangiai, todėl už mokslą mokėti nereikia. 2011-ų metų vasarą dirbo. Atsakovas pastaruoju metu jos visiškai neišlaiko ir išlaikymo neteikia, pragyventi padeda tik motina su močiute. Atsakovas anksčiau yra teikęs jos išlaikymui 5600 Lt. Atsakovas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su mama turi daug nekilnojamojo turto, automobilių, yra įsteigęs ūkininko ūkį, turto vertė – apie 1 mln. litų. Kadangi atsakovas pakankamai neteikė išlaikymo, o pastaruoju visiškai neteikia jokio išlaikymo, prašo teismą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, o taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris praėjusius metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo P. Š. išlaikymą ieškovės E. Š. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2014 m. kovo mėn. 13 d., iki ieškovė mokysis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, tačiau ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai amžiaus ir 6500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėn. 13 d. iki 2014 m. kovo mėn. 13 d., 200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat 180 Lt žyminio mokesčio, 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nustatė, kad ieškovė yra pilnametė, tačiau šiuo metu ji nedirba ir mokosi Vilniaus universitete, Gamtos mokslų fakultete valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir siekia pirmojo aukštojo išsilavinimo, už mokslą jai mokėti nereikia, kas įrodo, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis. Įvertino, kad ieškovei yra būtinos išlaidos bendrabučio nuomai, maistui, buitinių, medicininių, higieninių ir kt. būtinų poreikių patenkinimui, išlaidos mokslui ir pan. Be to ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Pasvalio rajone, todėl jai yra būtinos ir išlaidos kelionei. Teismas, vertindamas visumą surinktų ir ištirtų įrodymų bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė mokosi baigiamajame kurse, pripažino, kad 1000 Lt dydžio suma ieškovei yra reikalinga jos pilnam ir visapusiškam pagrįstų ir būtinų poreikių patenkinimui. Nors ieškovė nesikreipė dėl įstatymo numatytos paskolos mokslui, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė pati nesiėmė visų galimų priemonių ir nesiekė gauti pajamų, reikalingų jai mokytis ir pan., ji 2012 m. vasarą dirbo ir gavo pajamas UAB „MAXIMA LT“ ( b. l. 9). Teismas nenustatė, kad ieškovė turėjo galimybę gauti didesnes pajamas negu ji gavo, todėl pripažino, kad ieškovei yra būtina parama. Nustatė, kad atsakovas P. Š. yra ūkininkas, turi itin didelės vertės turtą, jo gaunamos pajamos yra didelės ( b. l. 84 - 87) bei sprendė, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę teikti ieškovei jos prašomo dydžio išlaikymą. Kadangi nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio atsakovas ieškovei teikė nepakankamo dydžio išlaikymą, turėdamas galimybę teikti ieškovei didesnio dydžio išlaikymą, o nuo 2013 m. gegužės mėnesio visiškai nebeteikia ieškovei išlaikymo, pripažino, kad ieškovė turi teisę į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Tačiau priteisiant išlaikymo įsiskolinimą atsižvelgė į tai, kad atsakovas iki 2013 m. gegužės mėnesio teikė dalinį išlaikymą ieškovei, į tai, kad iki 2014 m. vasario mėnesio išlaidos už bendrabučio nuomą ieškovei buvo mažesnės, į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už praėjusį laiką ir kitas aplinkybes, todėl įsiskolinimo dydį sumažino. Ieškovės ieškinį iš esmės patenkinus, ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą priteisė pilnai. Taip pat su bylos nagrinėjimu susijusias pašto išlaidas valstybės naudai priteisė iš atsakovo. Ieškinį tenkino dalinai vadovaudamasis CK 3.192¹ str. 1 d., CK 3.200 str. nuostatomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti sprendimo dalį dėl įsiskolinimo sumažinant priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 1000 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kriterijus: sunki vaiko turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas; tėvo turtinė padėtis, suteikianti galimybę mokėti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiančiam tėvui ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Taip pat netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, o tam tikrų įrodomųjų faktų nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė. Ieškovė galėjo kartu ir mokytis, ir dirbti bei gauti ir gavo pakankamai pajamų save išlaikyti. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji negavo stipendijos (išmokų) iš universiteto tik už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-01-31, todėl darytina išvada, kad visu kitu laiku ieškovė gavo stipendiją ir šias pajamas nuslėpė, o teismas neįvertino jos gaunamos stipendijos dydžio priimdamas sprendimą. Atsakovas dukters išlaikymui pinigai ir vien pavedimu nuo 2011 metų kovo mėnesio iki gruodžio 31 sumokėjo 2650 Lt; per kalendorinius 2012 metus sumokėjo 4 750 Lt; per kalendorinius 2013 metus sumokėjo 4505 Lt. Pripažįsta, kad išlaikymo dukrai neteikė tik 2014 metais. Taip pat teikė išlaikymą ir grynais pinigais, ko nevertino pirmosios instancijos teismas, nors to įrodyti jis negali, taip pat duodamas maistas, išlaikymas buvo pakankamas. Turimas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, dėl šio turto padalinimo nagrinėjama civilinė byla ir šiuo turtu atsakovas laisvai disponuoti negali, ūkis neturi pelno. Mano, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti bent dalimi jai reikalingų mokymosi lėšų gaunant paskolą iš valstybės remiamų fondų ar užsidirbant vasaros atostogų metu, išskyrus vieną vasarą jai dirbant UAB „Maxima". 2014 metais ieškovė didelių išlaidų neturėjo, todėl jai priteistina ne po 500 Lt, o po 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo už sausio, vasario ir pusę kovo mėnesius, kas sudaro 1000 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė E. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad ji stipendijos negavo per visą įsiskolinimo laikotarpį, tačiau mokėsi pažangiai, už mokslą neprivalėjo mokėti. Atsakovas laikotarpiu nuo 2011- 03-13 iki 2014-03-13 grynais per kelis kartus davė tik 300 - 400 Lt. Ankstesniu metu ją rėmė mama bei močiutė. Atsakovas turi daug nekilnojamojo turto, automobilių, santuokoje su jos mama yra įsteigęs P. Š. ūkį, jis ūkininkauja, ūkio, turinčio daug žemės ūkio technikos, biologinio turto vertė sudaro daugiau nei keli šimtai tūkstančių litų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d. 1 p.).

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tuo, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo visas paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui sąlygas, t. y. kad ieškovė sukakus pilnametystei mokėsi universitete ir nustatė atsakovo galimybę teikti išlaikymą pilnametei besimokančiai dukrai. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka.

Apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė, jog neturėjo galimybės gauti pajamų, ji buvo įsidarbinusi, tačiau iš darbo išėjo savo noru, neišnaudojo galimybių gauti paskolą iš valstybės remiamų fondų, ieškovė galimai nuslėpė, kad tam tikrais laikotarpiais už mokymąsi gavo stipendiją, ji dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, kas rodo, jog jai užteko teikiamo išlaikymo. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė turi pakankamai pajamų ar turto, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei yra būtinos išlaidos bendrabučio nuomai, maistui, buitinių, medicininių, higieninių ir kt. būtinų poreikių patenkinimui, išlaidos mokslui ir pan., kelionėms bei pripažino, kad 1000 Lt dydžio suma ieškovei yra reikalinga jos pilnam ir visapusiškam pagrįstų ir būtinų poreikių patenkinimui. Apeliaciniame skunde apeliantas neginčija sprendimo dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, iš ko seka, kad jis sutinka, jog ieškovei jis turėtų skirti po 500 Lt kas mėnesį. Apeliantas skunde nurodo, kad jo manymu, ieškovė neturėjo didelių išlaidų 2014 metų sausio, vasario mėnesiais bei pusę kovo mėnesio, kad jai už šiuos mėnesius turėtų būti priteisiama 1000 Lt įsiskolinimas (400+400+200 Lt), tačiau šio savo teiginio niekaip nepagrindė, neindividualizavo, kokių išlaidų minėtu laikotarpiu ieškovė nepatyrė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovei priteistiną išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgė į tai, kad 2014 m. vasario mėnesio išlaidos už bendrabučio nuomą ieškovei buvo mažesnės kaip paaiškino pati ieškovė teismo posėdžio metu 50 Lt, todėl pripažintina, kad atsakovas ieškovei laikotarpyje nuo 2013-03-13 iki 2014-02-01 turėjo skirti po 450 Lt kas mėnesį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus tai, jog ieškovė turi mokytis ne tik paskaitų metu ir turi sveikatos problemų, todėl jos galimybės įsidarbinti ir gauti jos poreikius patenkinantį darbo užmokestį yra ribotos. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, jog žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikoje ir pažymi, jog ieškovės siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą. Studento statuso specifiškumas lemia, kad aukštosios mokyklos studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbų atlikimui tam, kad gerai mokytųsi ir tinkamai pasiruoštų busimam darbui, kas turi tiesioginę reikšmę galimybei įsidarbinti ir gauti darbines pajamas. . Be to, ieškovė 2012 m. vasarą, atostogų metu, dirbo ir gavo pajamas UAB „MAXIMA LT“ (b.l. 9), todėl teigti, kad ji nedėjo visų pastangų bei neišnaudojo visų galimų priemonių gauti pajamas, nėra pagrindo. Apelianto teiginys, kad ieškovė neėmė paskolos iš valstybės remiamų fondų, todėl neišnaudojo visų galimybių gauti pajamas, nepagrįstas, kadangi gautas paskolas reikia grąžinti ateityje. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė galimai nuslėpė, kad tam tikrais laikotarpiais už mokymąsi gavo stipendiją, šios aplinkybės neįrodinėja jokiais įrodymais, remiasi tik 2014-02-11 išduota Vilniaus universiteto pažyma apie gautas išmokas, kurioje nurodoma, kad ieškovė išmokų nuo 2013-11-01 iki 2014-01-31 negavo, kas negali patvirtinti, jog likusiais laikotarpiais ieškovei buvo mokama stipendija. Tai, kad ieškovė dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė anksčiau, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti jai išlaikymą, be to įvertintina, kad pats atsakovas skunde bei pirmosios instancijos teismo 2014-05-29 posėdžio metu nurodė, kad keletą metų vyksta jo bei trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla, ieškovės ir atsakovo santykiai nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio kilusio konflikto, nuo kada jis pripažino nutraukęs išlaikymo teikimą ieškovei, yra įtempti, dėl ko ieškovė galimai nenorėjo aštrinti šeimoje susidariusios situacijos. Pripažintina, kad kiti apelianto teiginiai, jog ieškovė neįrodė paramos būtinumo yra tik prielaidos, neparemtos jokiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei būtina tėvų parama. Apeliantas tvirtindamas, kad teismas nevertino jo teiginių apie teiktą pakankamą išlaikymą dukrai: teikiamą išlaikymą grynais pinigais ir maistu, tuo pačiu pats pripažino, kad šių teiginių pagrindimui jis neturi įrodymų. Todėl šis apeliacinio skundo teiginys atmestinas kaip neįrodytas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas P. Š. yra ūkininkas, turi itin didelės vertės turtą, jo gaunamos pajamos yra didelės (b. l. 84 - 87) bei sprendė, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę teikti ieškovei jos prašomo dydžio išlaikymą. Apeliantas teigia, kad keletą metų vyksta jo bei trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla, todėl jis turtu laisvai disponuoti negali, ūkis neturi pelno. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, kadangi iš jo paties pateiktų 2012 metinės pajamų deklaracijos matyti, jog 2012 metais jis gavo 232969,56 Lt tiesioginių išmokų pagal žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, 2626,60 Lt dividendų, individualios veiklos pajamos iš žemės ūkio sudarė 396254 Lt; iš P. Š. ūkio 2012-12-31 pinigų srautų ataskaitos, balanso matyti, kad finansiniais metais gauta 564309 Lt pelno, materialus turtas sudaro 1469904 Lt. Atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis turi daug turto. Net ir įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovo ir trečiojo asmens santuokoje įgytas turtas nėra padalintas, pripažintina, kad atsakovas gali teikti paramą savo pilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį. Teigdamas, kad ūkis neturi pelno, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o byloje esantys duomenys apie ūkio turtą ir gautą pelną 2012 metais, leidžia nurodytomis aplinkybėmis suabejoti kaip ir tuo, kad ūkio situacija būtų ženkliai pablogėjusi.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis vien pavedimais dukters išlaikymui per 2013 metus sumokėjo 4505 Lt, kadangi iš byloje esančių išrašų apie atliktus pavedimus nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-05-02 atsakovas ieškovei pervedė 2000 Lt bei sumokėjo 450 Lt Vilniaus Universitetui už E. Š. bendrabutį, t.y. dukters išlaikymui skyrė viso 2450 Lt. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto teiginiais, kad jis nuo 2011 metų kovo iki 2011 m. pabaigos sumokėjo 2650 Lt, per 2012 metus sumokėjo 4750 Lt, kadangi tai patvirtina byloje esantys išrašai apie atliktus pavedimus. Apeliantas teigia, kad dukrai duodavo grynus pinigus, maistą. Ieškovė 2014-05-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovo grynais pinigais nuo 2010-03-13 yra gavusi tik apie 300-400 Lt, tuo atsakovas įrodymų, kad dukters poreikių tenkinimui būtų jai davęs didesnę sumą pinigų, nepateikė (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas 2014-05-29 teismo posėdžio metu nurodė, jog dukrai nuo 2013 m. rugpjūčio paramos neskyrė visiškai dėl tarp jo su ieškove kilusio konflikto, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis dukrai išlaikymo neteikė tik 2014 metais. Pripažintina, kad atsakovas ieškovei teikė nepakankamą paramą, per trejus metus susidaręs išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7165,50 Lt. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą atsižvelgė į tai, kad atsakovas iki 2013 m. gegužės mėnesio teikė dalinį išlaikymą ieškovei, į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už praėjusį laiką ir kitas aplinkybes, bei priteistino įsiskolinimo dydį sumažino iki 6.500 Lt. Apeliantas sutinka su 1.000 Lt įsiskolinimu. T.y. iš esmės ginčija 4.500 Lt dydžio įsiskolinimą. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, duodančių pagrindo spręsti, kad sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimas iš esmės pablogino jo turtinę padėtį ir kad tokio dydžio įsiskolinimo jis negali likviduoti. Pažymėtina, kad šios nutarties priėmimo metu ieškovė jau yra baigusi universitetą (2014-06-30), todėl faktiškai išlaikymo priteisimas į ateitį nebėra aktualus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Iš esmės apeliantas ginčija 4500 Lt įsiskolinimą (priteistas 6.500 Lt, sutinka su 1000 Lt)Ginčijamas įsiskolinimas Aplinkybių, duodančių pagrindo spręsti, kad sprendimu priteisto išlaikymo įsisikolinimas Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina ieškovei 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė