Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, kaltinamajai A. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, našlė, bedarbė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sužalojo V. L., peiliu įdurdama jam vieną kartą į pilvo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo ertmės sužalojimo su mažosios taukinės ir dešiniosios skrandžio arterijos pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai. Ji patvirtino, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 18.00 val. pas ją į namus atėjo V. L. ir jie kartu su juo gėrė alų. V. L. pradėjo ją įžeidinėti, keikti ir koridoriuje sudavė ranka į galvą. Jai pradėjo bėgti kraujas. Ji supyko ant nukentėjusiojo, todėl nuėjo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį, ir su tuo peiliu išėjo į lauką. Netoli durų ji vieną kartą dūrė V. L. į pilvo sritį. Po smūgio peiliu V. L. paėmė iš jos peilį ir nuėjo namo. Išgertas alus turėjo įtakos tokiems jos veiksmams. Kai aplankė nukentėjusįjį ligoninėje šis pasakė, kad peilis yra jo kieme, senoje kriaušėje. Ten peilį ji ir rado bei parsinešė namo. Po to šį peilį atidavė policijai. Ligonių kasai žalos neatlygino, nes neturi pinigų, tačiau su ieškiniu sutinka.

Kaltinamosios kaltę, be jos prisipažinimo, įrodo ir kiti įrodymai, ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 straipsnyje numatyta tvarka:

2015-08-13 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad A. J. 2015-08-12, iš karto po įvykio žodžiu patvirtino, jog dūrė peiliu į pilvą V. L. (b. l. 4-5).

Apžiūros protokolas su priedu (stenograma), iš kurio matyti, kad 2015-08-12 pagalbos telefonu 112 buvo gautas pranešimas apie šį įvykį, pranešėja J. P. pranešė prie V. L. sužalojimą, nurodoma, jog perdūrė sugyventinė (b. l. 13-17).

2015-08-13 apžiūros protokolas su priedu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame kieme. Prie įėjimo durų į kambarį ant grindų matomos dėmės panašios į kraują (b. l. 18-23).

2015-10-15 apžiūros protokolas su priedu, kuriame aprašytas nusikaltino įrankis – peilis, buitinės paskirties, su medine rudos spalvos rankena. Peilio ašmenų ilgis – 6,7 cm (b. l. 24-29).

Specialisto išvada Nr. G 1003/15(06), kurioje V. L. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo ertmės sužalojimo su mažosios taukinės ir dešiniosios skrandžio arterijos pažeidimu. Nurodyta, kad sužalojimas padarytas veikiant pilvo sritį aštriu, duriančio – pjaunančio tipo žalojančiu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b. l. 39-41).

Nukentėjusiojo V. L. apklausų protokolai, iš kurių matyti, kad jis parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), maždaug 200 metrų atstumu nuo A. J.. 2015 m. rugpjūčio 12 d. vakare jis atėjo pas A. J. ir atsinešė du didelius butelius alaus ir jie dviese gėrė. Maždaug apie 22 val. jis su A. J. susipyko ir išėjęs iš jos namų bandė eiti link savo namų. A. J. jis vadino įvairiais negražiais žodžiais ir ją pastūmė. Tada ji nubėgo į namą atsinešė peilį ir dūrė jam peiliu vieną kartą į pilvo sritį. Ji dūrė jam peiliu lauke, prie pat įėjimo į jos namą. Ieškinio nereiškia (b. l. 64-65, 68-69)

Liudytojos J. P. apklausų protokolai, iš kurių matyti, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį jai paskambino sūnus V. L. ir pasakė, kad jis susižalojo pilvą, prašė jos, kad ji iškviestų greitąją pagalbą. Ji klausė jo kaip jis susižalojo ir jis pasakė, kad griuvo ir susižalojo peiliu. Tuomet ji skambino telefonu 112 ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) yra sužalotas V. L.. Kitą dieną ji nuvyko į ligoninę jo aplankyti ir su juo kalbėjosi. Jis aiškino, kad susižalojo peiliu pats ir tai ne jos reikalas, tačiau tuo ji nepatikėjo, nes jis prašė jos, kad policijai sakytų, kad apie tai nieko nežino. Nuo V. L. namų maždaug 200 metrų atstumu gyvena kaimynė A. J., pas kurią jis dažnai lankosi (b. l. 72-73, 74-75).

Liudytojo K. L. apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog V. L. yra jo brolis, o 2015 m. rugpjūčio mėn. jų motina J. P. sakė jam, kad jo brolį peiliu padūrė A. J. (b. l. 78-79).

2015-10-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolas su priedu, iš kurio matyti, kad A. J. įvykio vietoje parodė tikslią vietą savo gyvenamoje sodyboje, kurioje ji peiliu dūrė V. L., parodė kaip dūrė, parodė peilį, kuriuo ji dūrė ir virtuvinis peilis buvo paimtas (b. l. 103-109).

Blaivumo testo duomenys, iš kurių matyti, jog 2015-08-13, 00.07 val. nukentėjusiajam V. L. nustatyta 0.87 promilės girtumas, o A. J. 2015-08-13, 00.01 val. – 1.84 promilės girtumas (b. l. 6, 82).

Nurodytais kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos eksperto išvada, kaltinamosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu visiškai įrodyta, kad A. J. tyčia, iš pykčio, dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Teismo medicinos ekspertas konstatavo nukentėjusiajam padarytą durtinį sužalojimą, nustatyta, kad sužalojimo metu kaltinamosios namuose buvo tik du žmonės – kaltinamoji ir nukentėjusysis, jie abu patvirtino, kad peiliu dūrė kaltinamoji, kraujo pėdsakų rasta būtent A. J. namuose, ji parodymų patikrinimo vietoje metu pati parodė, kad prie savo namų durų sužalojo nukentėjusįjį, parodė kaip tai padarė, parodė ir atidavė nusikaltimo įrankį – peilį. Visi šie įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, tarp jų nėra jokių prieštaravimų, jie leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nukentėjusiajam peiliu dūrė kaltinamoji.

Nurodytus veiksmus kaltinamoji padarė turėdama tikslą sužaloti nukentėjusįjį, nes ji sąmoningai ėjo pasiimti peilio iš kitos patalpos, po to grįžo atgal prie nukentėjusiojo ir jį sužalojo. Tai patvirtina, kad A. J. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes ji suprato, kad nukentėjusįjį neišvengiamai sužalos. Nors ji nurodo, kad nesiekė sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sužaloti jį norėjo, dūrė tyčia, todėl ji atsako už nukentėjusiojo sveikatai faktiškai kilusias pasekmes, t. y. už sunkų sveikatos sutrikdymą, nes ji suvokė, kad tokios pasekmės gali kilti.

Tokie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiojo sveikata sunkiai sutrikdyta dėl asmeninių priežasčių, nesant šią veiką kvalifikuojančių požymių.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o at­­sa­ko­my­bę sunkinančia – tai, kad nusi­kals­tamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos jos veiksmams (BK 60 straipsnio1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį sankcijoje numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas. Todėl atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, į spontanišką nusikaltimo pobūdį, į tai, kad suduotas tik vienas smūgis ir smurto intensyvumas nebuvo didelis, bausmės dydis nustatytinas žemiau vidurkio, o atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo prisipažino kalta ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė jai mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Tačiau kaltinamoji iš karto pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, niekada anksčiau nebuvo teista, nebuvo bausta administracine tvarka, nusikaltimą padarė spontaniškai, su pareikštu ieškiniu dėl gydymo išlaidų atlyginimo sutinka, viena augina du nepilnamečius vaikus, kurių be jos nėra kam prižiūrėti ir jais pasirūpinti. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą pagrįstai galima manyti, jog ji nėra linkusi nusikalsti, turi suinteresuotumą toliau gyventi nepažeidinėdama įstatymų, todėl bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad suvokdama jai ir jos šeimai gresiančias sunkias pasekmes jeigu padarytų pakartotines nusikalstama veikas, kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl bausmės vykdymas A. J. atidėtinas (BK 75 straipsnis).

Peilis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, negali būti grąžintas kaltinamajai, nes jis buvo nusikaltimo įrankis ir turėtų būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis daiktas yra menkavertis, jo konfiskavimas netikslingas ir peilis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas, nes ieškovas žalą patyrė dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų apmokėjęs nukentėjusiajam suteiktas gydymo išlaidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusią kaltinamąją (CK 6.280 str.). Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 47), kaltinamoji su ieškinio dydžiu sutinka, todėl ieškinys tenkintinas pilnai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamosios priteistina 589,00 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-08-12 iki 2015-08-14 kaip dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Remiantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Daiktą, turintį reikšmės bylai, - peilį, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. J. 589,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.