Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Aloyzo Kruopio ir Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. J. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad:

ne vėliau kaip 2013 m. vasarą, Kauno mieste organizavo nusikalstamą susivienijimą skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką ir iš Lietuvos Respublikos gabenti labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, ir į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė D. P., I. K., D. K. ir R. A., šiems asmenims nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje ir daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei šias medžiagas kontrabandos būdu gabenti į Lietuvos Respubliką ir iš Lietuvos Respublikos (BK 199 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamas paties organizuotam nusikalstamam susivienijimui E. J. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams kiekvienu narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo atveju įgyti specialiai tik šiam tikslui skirtas ryšio priemones – SIM korteles, bei per ryšio priemones palaikant tarpusavio ryšius laikytis griežtos konspiracijos, taip pat nusikalstamo susivienijimo nariams paskirstė konkrečiais užduotis: D. P. – surasti narkotinių medžiagų pardavėjus Vengrijoje ir Slovėnijoje, pasitikti, rūpintis apgyvendinimu bei koordinuoti narkotinių medžiagų gabentojų – kurjerių veiksmus Vengrijos Respublikoje; I. K. – surastiems narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojams-kurjeriams perduoti: informaciją susijusią su narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabanda, pinigus, reikalingus automobilių remontui ir kelionės išlaidoms, bei kartu vykti į užsienio valstybes ir taip padėti koordinuoti narkotinių medžiagų gabentojų-kurjerių veiksmus bei slėpti automobiliuose specialiai įrengtose slėptuvėse narkotines, psichotropines medžiagas; D. K. – kontrabandos būdu gabenti iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų; R. A. – automobiliuose organizuoti slėptuvių, skirtų narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti, įrengimą, gabenti ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams perduoti pinigines lėšas, skirtas narkotinių medžiagų įgijimui, gabenti kontrabandos būdu iš Vengrijos Respublikos į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ir tokiu būdu E. J. organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam nuo 2013 m. vasaros ir ne trumpiau kaip iki 2014 m. rugsėjo 17 d.

Taip pat E. J. kaltinamas tuo, jog vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams – D. P., I. K., D. K., R. A. ir paskirstė konkrečias užduotis nukreiptas į neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų: D. K. – automobiliu „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtose slėptuvėse paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis vykti iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę, D. P. surasti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių pardavėją, I. K. organizuoti kurjerio išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir atvykimą į Vengrijos Budapešto miestą, bei tolesnį kurjerio vykimą iki narkotinių medžiagų perdavimo vietos, R. A. automobiliuose organizuoti slėptuvių, skirtų narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti įrengimą, ir automobiliu „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtomis slėptuvėmis atvykti į Vengrijos Respublikos Budapešto miestą ir tokiu būdu organizavo labai didelio kiekio narkotinių, psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą kontrabandos būdu, turint tikslą jas platinti.

E. J. kartu su I. K. ir R. A. 2013 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, organizavo automobilyje „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slėptuvių, skirtų psichotropinėms medžiagoms slėpti, įrengimą. Tęsdamas veiksmus nukreiptus į neteisėtą pajamų gavimą, ne vėliau, kaip 2013-10-17 neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 19 245 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 10458,865 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ne vėliau, kaip 2013-10-17 paslėpė automobilyje „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį su jame paslėpta psichotropine medžiaga perdavė D. K., nurodydamas vykti iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę, tokiu būdu neteisėtai, kontrabandos būdu gabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Kurjeris D. K., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, automobiliu „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne vėliau, kaip 2013-10-17 neteisėtai, kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną išgabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ją gabeno per įvairias Europos valstybes iki Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) muitinės posto, kur buvo sulaikytas Norvegijos Karalystės pareigūnų.

Taip pat E. J., D. P. ne vėliau, kaip 2014-09-15 suradus narkotinių medžiagų pardavėją Slovėnijos, „N. M.“ mieste ir apie tai informavus E. J., pastarasis 2014-09-15 būdamas Vengrijoje, Budapešto mieste betarpiškai perdavė I. K. informaciją apie narkotinių medžiagų perdavimo vietą, pardavėjo kontaktinius duomenis ir nurodė I. K. vykti kartu su kurjeriu R. A. automobiliu „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o nusikalstamo susivienijimo nariai: I. K., vykdydamas E. J. nurodymą, kartu su R. A. pastarajam nurodydamas važiavimo kryptį ir vietą, 2014-09-15 nuvyko į Slovėnijos „N. m.“ miestą, kur automobilių stovėjimo aikštelėje iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį – 8079,31 g kanapių, ir vykdydami tolesnius E. J. nurodymus narkotines medžiagas atgabeno į Vengrijos „S.“ miestą, kur nenustatytame name įrengtame garaže D. P., E. J., I. K. ir R. A. narkotines medžiagas, supakuotas į 8 paketus, paslėpė automobilyje „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse, ir automobilio atsarginiame rate, taip pasiruošdami narkotinių medžiagų gabenimui kontrabandos būdu.

Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą nusikalstamo susivienijimo nariai iš Vengrijos „S.“ miesto grįžo į Budapeštą, kur kitą dieną – 2014-09-16 E. J., I. K. E. J. automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvos Respubliką laukti grįžtančio kurjerio R. A., o D. P. parengė kelionei kurjerio R. A. automobilį „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpildamas kuro ir kurjeriui R. A. automobiliu vykstant į Lietuvos Respubliką – gabenant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų nuolat palaikė ryšį mobilaus ryšio telefonu, taip kontroliuodamas kurjerio vykimo maršrutą ir kelionės eigą, o kurjeris R. A. vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su slėptuvėse ir atsarginiame rate paslėptu labai dideliu kiekiu – 8079,31 g kanapių 2014-09-17, apie 03.20 val., pargabeno narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą ir atgabeno į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur 2014-09-17, apie 04.35 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Taip pat E. J., kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe su I. K., neturėdamas leidimo, nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2014-11-04 laikė ūkio paskirties savavališkai pastatytame sandėliuke, esančiame gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, 34 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro centrinio įskėlimo Browning tipo šovinius, skirtus pramoninės gamybos 7,65 mm centrinio skėlimo pistoletams, tokiems kaip Walther, Walther PPK.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis E. J. 2014 m. rugsėjo 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai kitų aplinkybių sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau tiek Lietuvos Respublikos teismų, tiek EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad gresiančios bausmė griežtumas nėra absoliutus pagrindas kalinti žmogų.

EŽTT sprendimuose nurodoma, jog slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turėtų būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Sprendžiant šį klausimą būtina atkreipti dėmesį į asmens charakterį, jo moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, jo tarptautinius kontaktus. Argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio.

Skunde nurodoma, kad E. J. neneigė, jog prekiaudamas transporto priemonėmis važinėdavo į Vokietiją, jog ketino Vengrijoje įsigyti įmonę ir prekiauti atitinkamomis medžiagomis, tačiau, pasak gynėjo, šios aplinkybės nerodo itin tamprių kaltinamojo ryšių su užsienio valstybėmis ar jose gyvenančiais asmenimis. Be to, tiek Vokietija, tiek Vengrija yra Europos Sąjungos valstybės, kuriose galioja Europos arešto orderio nuostatos, todėl nėra pagrindo manyti, kad E. J. slėptųsi tose šalyse.

Gynėjas nesutinka ir su skundžiamos nutarties išvadomis, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus bei trukdyti procesui. Faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog būdamas laisvas kaltinamasis galėtų daryti naujas įstatyme paminėtas nusikalstamas veikas, baudžiamojoje byloje nėra. Be to, liudytojas, kuris nutartyje paminėtas kaip E. J. kaltinančios informacijos šaltinis, nenurodė, kad iš veiklos buvo gauta pajamų. Nagrinėjant E. J. baudžiamąją bylą teisme, nebuvo nustatyti duomenys, galintys patvirtinti teiginį, jog būdamas laisvėje kaltinamasis galėtų atlikti veiksmus, bylojančius apie trukdymą procesui.

Gynėjo nuomone, dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamajam galėtų būti paskirta viena ar kelios iš BPK 120 straipsnio 1 dalyje išvardintų kardomųjų priemonių, kuriomis galima būtų pasiekti kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, kurie nurodyti BPK 119 straipsnyje.

Skunde nurodoma ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime Nr. KT7-N4/2016 byloje Nr. 11/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio (2002-03-14 redakcija su 2010-09-21 pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžiama, jog taikant procesines prievartos priemones, privalo būti vadovaujamasi proporcingumo principu: atitinkamos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai be jų negalima būtų pasiekti reikiamų proceso tikslų, o paskirtų priemonių taikymas joms tapus nebereikalingoms turi būti nedelsiant nutrauktas. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pažymima, jog BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, nustatantis atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nebereikalinga, suponuoja ir tai, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

Priešingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas, skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis E. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų R. A., M. G., iš dalies kaltinamojo I. K. parodymuose, kratos automobilyje „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protokole, kratos automobilyje „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protokole, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kratos E. J. namuose protokole, parodymo atpažinti protokole, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

E. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes - į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pratęsdamas E. J. suėmimo terminą teismas vertino ne vien suimtajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog E. J. nesieja tvirti socialiniai ryšiai, iki sulaikymo jis nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šiuo atveju ne mažiau reikšminga tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, jam inkriminuojami nusikaltimai galimai padaryti tarptautiniu mastu, jie susiję su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda, turint tikslą jas platinti. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog suimtasis galimai turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo. Kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis ir tai, kad nusikaltimai galimai padaryti veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, kurį organizavęs suimtasis, leidžia spręsti apie itin didelį E. J. pavojingumą visuomenei. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad E. J., siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Aplinkybės, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine, yra svarbios, tačiau jos nepašalina nurodyto pagrindo pratęsti suėmimo terminą. Gynėjo nurodomos aplinkybės, kad E. J. vertėsi legalia veikla ir turėjo pragyvenimo šaltinį, nepatvirtina bylos duomenys.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam E. J. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, šią išvadą motyvuodamas tuo, jog E. J. kaltinamas subūręs organizuotą grupę, susidedančią iš kelių asmenų, juos palenkė daryti nusikalstamas veikas, galimai parengė nusikalstamos veikos planą. Taip pat teismas, įvertinęs, kad E. J. inkriminuojamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, tai, kad iki sulaikymo E. J. nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, bei tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, E. J. taikomos kardomosios priemonės terminą pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, jog paminėti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindai nustatyti nepagrįstai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl tokių apygardos teismo argumentų pasisakyta dar 2015 m. balandžio 15 d., 2015 m. liepos 8 d., 2015 m. spalio 16 d. ir 2016 m. sausio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse. Nagrinėdamas ankstesnius kaltinamojo gynėjo skundus dėl žemesniojo teismo nutarčių pagrįstumo, Lietuvos apeliacinis teismas paneigė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje vėl nurodė šiuos E. J. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, nepateikęs jokių naujų argumentų.

Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, pagrįstas manymas, jog įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, sunaikinti ar paslėpti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, todėl motyvai dėl šio suėmimo termino pratęsimo pagrindo, negali būti grindžiami spėjimais. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kad E. J. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paslėpti ar sunaikinti tyrimui reikšmingus objektus ar bandyti paveikti kitą kaltinamąjį, liudytojus. Be to, kaltinamieji bei pagrindiniai liudytojai jau apklausti teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi skundžiamos nutarties išvada, kad kaltinamasis E. J., būdamas laisvėje, trukdys procesui, laikytina nepagrįsta jokiais faktiniais baudžiamosios bylos duomenimis.

Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

E. J. inkriminuojami sunkus ir labai sunkūs nusikaltimai, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. J. teistumas išnykęs, objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja ir ateityje daryti nusikalstamas veikas, baudžiamojoje byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, o vien tai, kad E. J. yra kaltinamas nusikaltimų, patenkančių į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, padarymu bei tai, kad iki suėmimo jis nedirbo ir neturėjo legalaus pajamų šaltinio, dar nėra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad šis suėmimo taikymo pagrindas kaltinamajam nustatytas taip pat nepagrįstai.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal nustatytą posėdžių grafiką. Kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo teismo, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aptariamu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, E. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti E. J. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Teisėjų kolegijos vertinimu, be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

E. J. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2014 m. rugsėjo 17 d., maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. J. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajam E. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.