- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- I-3853-821/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Margarita Stambrauskiatė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- Robertui D
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Artūras Gutauskas
- Kategorijos
- 1.35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Pirmosios instancijos teismo nutartis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskiatės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui Robertui D. B., jo atstovui advokatui Artūrui Gutauskui, atsakovo atstovei A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Roberto D. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-07-09 sprendimą Nr. 9-92/15(1.1.43-PD3); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015-06-08 raštą Nr. A51-58689/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“; 3) panaikinti Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento 2015-05-07 raštą Nr. A51-46583/14(2.3.4.13-SM3) „Dėl pranešimo tyrimo“; 4)įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentą nedelsiant imtis veiksmų, kurie eliminuotų galimybes patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudoti ne pagal paskirtį; 5) nustatyti visus asmenis, atsakingus už susidariusią situaciją, įgalinančią sistemingą viešo intereso pažeidinėjimą ir pritaikyti jiems teisės aktuose numatytą atsakomybę.
Pareiškėjas skunde (b.l. 1-2) nurodė, kad 2015-04-15 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl gyvenamosios paskirties patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, sistemingo naudojimo svečių namų/viešbučio veiklai vykdyti, t.y. ne pagal pagrindinę tikslinę šių patalpų naudojimo paskirtį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamentas 2015-05-07 raštu Nr. A5-46583/14(2.3.4.13-SM3) „Dėl pranešimo tyrimo“ (toliau – Atsakymas) informavo, kad nepavykus patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat negavus kitų objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad minimos patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį - prašymo nagrinėjimas baigtas. Nesutikdamas su Atsakyme pateikta išvada ir prašymo nagrinėjimo užbaigimu 2015-05-15 pateikė skundą (toliau - Skundas direktoriui) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento veiksmų. 2015-06-09 pareiškėjas gavo 2015-06-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus raštą Nr. A51-58689/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“, kuriame nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog butas nėra naudojamas kaip viešbutis.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Sprendime išdėstyti teiginiai nepagrįsti. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro valingi ir kryptingi veiksmai: gyvenamosios paskirties patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra sistemingai pristatomos kaip naudojamos svečių namų/viešbučio veiklai vykdyti, t.y. ne pagal pagrindinę tikslinę šių patalpų naudojimo paskirtį. Patalpų savininkai viešai publikuoja skelbimus apie parduodamus ir šiuo metu pilnai funkcionuojančius svečių namus/viešbutį, tuo viešai patvirtindami, kad gyvenamosios butų paskirties patalpos yra naudojamos svečiu/namų ir viešbučio veiklai. Pareiškėjo įsitikinimu, pardavinėdami patalpas ne kaip gyvenamąsias, o kaip svečių namus ir viešbutį - patalpų savininkai vykdo LR ATPK 158 str. numatytą pažeidimą. Savininko sutuoktinė S. P. jau du kartus yra bausta administracine tvarka dėl ATPK 158 str. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Paskirtų administracinių nuobaudų teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-55-2014 ir 2AT-62-2014. Neteisėtai pardavinėdami gyvenamosios butų paskirties patalpas kaip svečių namus ir viešbutį, patalpų savininkai sukuria nepagrįstus lūkesčius potencialiems pirkėjams apie galimybę patalpose užsiimti neteisėta veikla, tokiu būdu sukurdami prielaidas administracinių teisės pažeidimų byloms šių pirkėjų atžvilgiu ateityje. Pareiškėjo įsitikinimu, susidariusiai situacijai įvertinti ir atsakomybei taikyti nėra būtina nei patekti į patalpas, nei rinkti kokius nors kitus duomenis. Viešas pačių savininkų patvirtinimas, kad jie pardavinėja ne gyvenamąsias patalpas, o veikiančius svečių namus ir viešbutį - jau yra akivaizdus patalpų naudojimas ne pagal paskirtį, t.y. objektyvus faktas. Todėl akivaizdu, kad tiek pareiškėjo Skundas direktoriui, tiek Skundas Komisijai buvo išnagrinėti neišsamiai, paviršutiniškai ir formaliai, dėl aplaidumo nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, todėl nebuvo konstatuotas įvykdytas administracinis teisės pažeidimas, o kalti bei atsakingi asmenys iki šiol veikia nebaudžiami ir išvengia administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 24-30) su skundu nesutinka, prašo administracinę bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo – skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pareiškėjas šioje byloje negali prašyti teismo panaikinti 2015 m. gegužės 7 d. rašto ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015 m. birželio 8 d. rašto. Pasirinkus ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją pareiškėjas privalėjo jo laikytis, todėl teisme gali prašyti panaikinti Administracinių ginčų komisijos skundžiamą sprendimą, tačiau ne raštus. Atsakovo skaičiavimu, pareiškėjas taip pat praleido terminą skundams dėl šių raštų pateikti.
Atsiliepime nurodoma, jog nei minėtų raštų, nei Komisijos sprendimo naikinti nėra pagrindo. Paaiškina, kad tiek Saugaus miesto departamento, tiek Aplinkos ir energetikos departamento specialistai reagavo į pareiškėjo skundus ir ne vieną kartą buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikiami 2015 m. balandžio 29 d., birželio 1 d. ir du birželio 4 d. patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, jog buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų niekas neatidarė, todėl į minėtas patalpas patekti nepavyko, butas nenaudojamas, jame negyvenama, nevykdoma jokia veikla. Atsižvelgiant į tai, atsakovo specialistai neturėjo jokio teisinio pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes nebuvo nustatyti visi būtini Administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnyje numatyto pažeidimo (gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimas, neūkiškas jų prižiūrėjimas, naudojimas ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimas) - sudėties elementai, t. y. nenustatytas faktas, kad butas naudojamas ne pagal paskirtį - nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad butas yra iš viso nenaudojamas, jame niekas negyvena. Pažymi, kad pareiškėjas tariamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 158 straipsnyje, grindžia tik pateiktais skelbimais internete apie parduodamus svečių namus, esančius Vilniuje, Senamiestyje, (duomenys neskelbtini). Iš minėtų skelbimų turinio nėra aišku ar parduodamas būtent ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pažymi, kad pareiškėjas savo skundu tariamai nori apginti potencialių ginčo patalpų pirkėjų teisėtus lūkesčius, o ne savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, todėl atsakovo nuomone nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą, nes neįrodo ir nenurodo, kokią jo teisę ar teisėtą interesą pažeidžia atsakovas. Be to, raštai Nr. 1 ir Nr. 2 pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl byla toje dalyje turėtų būti nutraukta. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentą nedelsiant imtis veiksmų, kurie eliminuotų galimybes patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudoti ne pagal paskirtį pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p. nenagrinėtinas teisme, nes pareiškėjas nenurodo kokius pagal kompetenciją priskirtus veiksmus atsakovas atsisako atlikti. Be to, bylos faktinės aplinkybės ir į bylą pateikti faktinių duomenų patikrinimo aktai nenuginčijamai įrodo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra iš viso nenaudojamas, t. y. jame niekas negyvena, ir juo labiau jis nėra naudojamas ne pagal paskirtį. Taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu nustatyti visus asmenis, atsakingus už susidariusią situaciją, įgalinančią sistemingą viešo intereso pažeidinėjimą ir pritaikyti jiems teisės aktuose nurodytą atsakomybę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, jog tyrimo metu nebuvo apklausti kaimynai, jo apklausos duomenys dingo, atsakovui siūlė kamerų duomenis. Pareiškėjo advokatas dėl penkto skundo reikalavimo nurodė, jog šis reikalavimas formuluojamas teismui, pareiškėjo manymu, atsakingus asmenis turėtų nustatyti teismas.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti atsiliepimo motyvais. Papildomai paaiškino, kad su skundais nei atsakovui, nei komisijai nebuvo pateikta jokia filmuota medžiaga. Iš pateiktų skelbimų negalima identifikuoti patalpų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento 2015-05-07 rašto Nr. A51-46583/14(2.3.4.13-SM3) „Dėl pranešimo tyrimo“ bei 2015-06-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus rašto Nr. A51-58689/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“, priimtų išnagrinėjus pareiškėjo 2015-04-14 pranešime nurodytas aplinkybes, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2015-04-15 pranešimu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas ištirti patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų veiksmus, naudojant patalpas ne pagal paskirtį ir pažeidžiant LR ABTĮ 158 str. Prie pranešimo pridėjo dviejų skelbimų kopijas, nurodydamas, jog minėti skelbimai patvirtina, kad gyvenamosios paskirties patalpos, nepaisant ne kartą taikytos administracinės atsakomybė, ir toliau naudojamos svečių namų veiklai vykdyti (b.l. 32). Atsakovas tikrindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes surašė 2015-04-29 Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr.A32-911/15(2.1.15-SM4), nurodydamas, jog 2015-04-22, 2015-04-23, 2015-04-27, 2015-04-29 tikrino pareiškėjo nurodomą informaciją, tačiau patalpų naudojimo fakto pažeidžiant nustatytus reikalavimus užfiksuoti nepavyko, durų niekas neatidarydavo, apžiūrint patalpas iš išorės buvo matyti, kad jose nieko nėra (b.l. 33-37). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamentas 2015-05-07 raštu Nr. A5-46583/14(2.3.4.13-SM3) „Dėl pranešimo tyrimo“ pareiškėją informavo, kad nepavykus patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat negavus kitų objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad minimos patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį - prašymo nagrinėjimas baigtas (b.l.16-17). Nesutikdamas su minėtame rašte pateikta išvada ir prašymo nagrinėjimo užbaigimu 2015-05-15 skundu pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamentas 2015-05-07raštą, įpareigoti departamentą imtis veiksmų eliminuojančių galimybę patalpas naudoti ne pagal paskirtį bei nustatyti visus atsakingus asmenis (b.l. 38-39). Tikrindami pareiškėjo nurodytas aplinkybes atsakovo darbuotojai surašė 2015-06-01 aktą Nr.A32-1361/15(2.1.15-AP2) (b.l. 40) ir du 2015-06-04 aktus Nr.A32-1358/15(2.1.15-SM4) ir Nr.A32-1359/15(2.1.15-SM4) (b.l. 41,42). 2015-06-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus raštu Nr. A51-58689/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“ pareiškėjui buvo nurodyta, jog interneto puslapio www.centralavenue.lt informaciją, tinklapis neveikia ir nenurodo, kad galima išsinuomoti kambarį; skyriaus specialistams 2015-05-29, 2015-06-01, 2015-06-03, 2015-06-04 atlikus patikrinimus nustatyta, jog pažeidimų nenustatyta ir bute nevykdoma jokia veikla (b.l. 14).
Pareiškėjas 2015-06-26 pateikė skundą (b.l.50-52) Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2015-07-19 priėmė sprendimą Nr. 9-92/15(1.1.43-PD3), atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Komisija nenustatė, jog savivaldybės tarnautojai, nagrinėdami pareiškėjo skundus, netinkamai vykdė priskirtas funkcijas ar pažeidė teisė aktų reikalavimus (b.l. 3-4).
Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamus raštus teigdamas, jog jo pareiškimas ir skundas buvo išnagrinėti neišsamiai, nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, kadangi, pareiškėjo manymu, administracinės atsakomybės pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 158 str. taikymui nėra būtina nei patekti į patalpas, nei rinkti kokius nors kitus duomenis, nes patalpų naudojimą ne pagal paskirtį patvirtina skelbimai apie patalpų pardavimą, kur nurodoma, jog parduodamos ne gyvenamosios patalpos, o svečių namai ir viešbutis.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovas savo veikloje, nagrinėdamas pareiškime nurodytas aplinkybes privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu nustatytais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir lygiateisiškumo principais. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų atsakovų raštų dėl pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį VAĮ nurodytiems kriterijams bei principams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikini.
Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas netinkamai išnagrinėjo jo skundus dėl ATPK 158 str. numatytos administracinės atsakomybės taikymo. ATPK 158 str. 1 d. numatyta atsakomybė už gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimą, neūkišką jų prižiūrėjimą, naudojimą ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimą.
Ginčijamų sprendimų dėl pareiškėjo pranešimo ir skundo priėmimo metu statinių priežiūrą Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje reglamentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-1928 patvirtintos Statinių naudojimo priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės), numatančios savivaldybės specialistų atliekamos statinių naudojimo priežiūros organizavimo klausimus, funkcijas, apskaitą, atskaitomybę, susidėvėjusių statinių (jo dalių) griovimo, sprendimų juos griauti priėmimo bei jų įgyvendinimo ir tam reikalingų dokumentų įforminimo tvarką (Taisyklių 2 p.). Taisyklių 6 p. numato statinių naudojimo priežiūrą vykdo Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai, kurie vykdydami priežiūros funkcijas turi teisę atlikti Taisyklių 11 p. numatytus veiksmus, tame tarpe ir ATPK nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas (Taisyklių 11.4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio teisės pažeidimo procesas pradedamas administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris apibrėžia administracinės bylos nagrinėjimo apimtį, surašymu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu pradedamas procesas dėl galimai padarytų pažeidimų ir pirmiausia jame suformuluojamas kaltinimas, kuriame turi būti aiškiai nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kokie norminių aktų reikalavimai pažeisti. Šiuo dokumentu apibrėžiamos kaltinimo ribos, kurios negali būti tolimesniame procese išplėstos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-346/2007, N62-941/2010). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, neteisėtus veiksmus) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.
VAĮ numato galimybę viešojo administravimo subjektui, dalyvaujančiam administracinėje procedūroje, prireikus faktinius duomenis patikrinti vietoje. Nagrinėjamu atveju, atsakovo specialistai gavę pareiškėjo 2015-04-15 pranešimą, vėliau 2015-05-15 skundą siekdami surinkti objektyvius duomenis ir įrodymus apie galimą administracinį teisės pažeidimą ne vieną kartą buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šias aplinkybes patvirtina į bylą atsakovo pateikti 2015-04-29, 2015-06-01 ir du 2015-06-04 patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, jog į minėtą butą atsakovo darbuotojai buvo nuvykę aštuonis kartus (2015-04-22 - 10.55 val., 2015-04-23 - 11.00 val., 2015-04-27 - 15.15 val., 2015-04-28 - 15.29 val., ir 20.13 val., 2015-05-31 11.10 val., 2015-06-03 – 11.02 val., 2015-06-04 – 08.53 val.). Nuvykus durų niekas neatidarė, į patalpas patekti nepavyko, tačiau išorinės patalpų apžiūros metu buvo nustatyta, jog butas nenaudojamas, jame negyvenama ir nevykdoma jokia veikla. Atsižvelgiant į tai, jos nebuvo surinkta objektyvių faktinių duomenų apie pažeidimo padarymą, t.y. nenustatytas faktas, kad butas yra naudojamas ne pagal paskirtį, atsakovo darbuotojai neturėjo jokio teisinio pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pažymėtina, jog atsakovo darbuotojai tikrino interneto puslapio www.centralavenue.lt informaciją ir 2015-06-08 rašte pareiškėjui nurodė, jog tinklapis neveikia bei nenurodo, kad galima išsinuomoti kambarį.
Žemesnės instancijos teismas
Nesitikdamas su atsakovo raštuose pateikiamais sprendimais pareiškėjas teigia, jog patalpų naudojimą ne pagal paskirtį patvirtina skelbimai (b.l. 52-53, 54-55, 56-57) apie patalpų (svečių namų ar viešbučio) pardavimą. Minėtuose skelbimuose nurodoma, jog parduodamas butas Senamiestyje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 52,53,54) ar (duomenys neskelbtini), tačiau pagal skelbimuose pateikiamą informaciją negalima spręsti, jog tai būtent yra ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat pažymėtina, jog skelbimuose pateikiama informacija apie viešbučio/ svečių namų pardavimą, tačiau tai taip pat nepatvirtina buto naudojimo ne pagal paskirtį fakto. Nes, kaip jau buvo minėta, atsakovo darbuotojai ne vieno patikrinimo metu nustatė, jog butas yra iš viso nenaudojamas, jame nieks negyvena ir jokia veikla nėra vykdoma.
Nors pareiškėjo skundas buvo grindžiamas tuo, jog atsakomybei taikyti atsakovui nereikėjo atlikti jokių veiksmų, o pakako vien fakto apie viešai publikuojamus pardavimų skelbimu, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas jau nurodė kitas aplinkybes teigdamas, jog tyrimo metu atsakovas neapklausė kaimynų, nepasinaudojo siūlomais kamerų duomenimis. Pažymėtina, jog atsakovui adresuotose pareiškėjo skunduose nurodoma tik tai, jog patalpos skelbimuose yra pristatomos kaip naudojamos svečių namų / viešbučio veiklai vykdyti, skunduose nėra duomenų apie asmenis, kuriuos atsakovas turėtų apklausti. Taip pat nėra duomenų, jog prie skundų būtų pridėta vaizdo medžiaga, kurią atsakovas galėtų įvertinti, todėl šie pareiškėjo argumentai, jog atsakovas netinkamai ir neišsamiai atliko jo skundo tyrimus, laikytini nepagrįstais.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiami atsakovo raštai ir Komisijos sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis, pasirašyti įgaliotų asmenų, juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teisės aktuose yra numatyta atsakovo darbuotojų pareiga nagrinėti pareiškėjų skundus, pareiškimus ar prašymus jai priskirtos kompetencijos ribose. Atsakovas įvykdė jam priskirtas funkcijas, t. y. gavęs pareiškėjo pranešimą ir skundą pradėjo administracinę procedūrą, siekdamas surinkti informaciją keletą kartų ją tikrino vietoje, išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei padarė teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurias įformino raštais. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatytas, nei administracinis teisės pažeidimas, nei viešojo intereso pažeidimas, pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovo specialistai atliko visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti galimą administracinį teisės pažeidimą, t.y. jiems priskirtas funkcijas vykdė tinkamai. Pažymėtina, jog atsakovo atsakymai yra išsamus, objektyvus, yra atsakyta į visus pareiškėjo keliamus klausimus, todėl jie yra teisėti, pagrįsti ir jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsakovo nuomone, pareiškėjui pasirinkus ginčo sprendimo būdą per administracinių ginčų komisiją pareiškėjas privalėjo jo laikytis, todėl teisme gali prašyti panaikinti Administracinių ginčų komisijos skundžiamą sprendimą, tačiau ne atsakovo raštus, todėl mano, kad byla šioje dalyje turi būti nutraukta. Tokią poziciją atsakovo grindžia teismų praktika -Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-502/2008. Pažymėtina, jog atsakovo nurodomos bylos aplinkybės nėra tapačios šiam ginčui, nes atsakovo minimoje byloje teismas pasisakė dėl situacijos, kai asmuo kreipėsi į teismą siekdamas jam palankaus administracinių ginčų komisijos sprendimo įvykdymo, o nagrinėjamu atveju, pareiškėjas į teismą kreipėsi savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai nepatenkinus jo skundo dėl atsakovo priimtų raštų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas nesilaikė pasirinktos ginčo sprendimo tvarkos. Dėl šių priežasčių bylos nutraukimui dėl minėtų reikalavimų pagrindo nėra.
Penktuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo teismo nustatyti visus asmenis, atsakingus už susidariusią situaciją, įgalinančią sistemingą viešo intereso pažeidinėjimą ir pritaikyti jiems teisės aktuose numatytą atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą teismui prašydamas nustatyti visus už viešo intereso pažeidimą asmenis ir taikyti jiems atsakomybę. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimo protokolų dėl LR ATPK 158 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų surašymas yra priskirtas atsakovo kompetencijai, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl kaltų asmenų nustatymo ir administracinės atsakomybės taikymo, nenagrinėtinas teisme. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog drausminės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai – atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492–23/2012, nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012 ir kt.). Pareiškėjo reikalavimai dėl kaltų asmenų nustatymo ir administracinės ar drausminės atsakomybės taikymo negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Bylą dalyje dėl reikalavimo nustatyti visus asmenis, atsakingus už susidariusią situaciją, įgalinančią sistemingą viešo intereso pažeidinėjimą ir pritaikyti jiems teisės aktuose numatytą atsakomybę, nutraukti.
Kitoje dalyje Roberto D. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.