Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Dasigma“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dasigma“ ieškinį atsakovams M. A., D. V. dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos pritesimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai ieškovės turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki, nebevykdė jokios veiklos, ieškovė turėjo daugiau kreditorių su kuriais liko neatsiskaityta, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvadas, jog ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovės kreditorių interesų, yra visiškai nepagrįsti.

2. Teismas nevertino jokių byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių ieškovės nemokumą ir kreditorinių reikalavimų nevykdymą ginčijamų sandorių sudarymo metu bei vadovaudamasis bankroto byloje patvirtintu ieškovės kreditorių sąrašu, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, jog ieškovė vykdė atsiskaitymus su kitais savo kreditoriais. Teiginiai, jog atsakovai skolinosi ir perskolino bankrutuojančiai įmonei lėšas siekdami vystyti krovinių pervežimo veiklą, t. y, pinigai buvo panaudoti transporto priemonių nuomai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

3. Ieškovė neabejotinai žinojo apie savo nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu, BUAB „Dasigma“ nesąžiningumą liudija ir tai, jog ginčijami sandoriai buvo sudaromi tuo metu, kai įmonė jau negalėjo dengti kitų susidariusių įsiskolinimų, stabdė vykdomą veiklą, kas leidžia neabejotinai teigti, jog ieškovė suvokė, kad sudaromais sandoriais pažeidžiami kitų kreditorių interesai, todėl jis pripažintinas nesąžiningu. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovai sudarydami ginčijamus sandorius atliko visus būtinus įstatyme numatytus procedūrinius veiksmus, nepagrįstos jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Taigi, įstatyme įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos atsakovai nepaneigė. Tiek ieškovė, tiek atsakovai sudarydami ginčijamus sandorius buvo nesąžiningi.

4. Aplinkybė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu šalys turėjo sutartinių santykių, nelaikytina tuo imperatyvu, sukėlusiu jiems neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti ginčijamus sandorius. Prievolės įvykdymo terminai pagal Paskolos sutartis Nr. PS-01 ir Nr. PS-02, t, y. 2017 m. balandžio 1 d., ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo suėję.

1. Akcininkams pagal paskolos sutartis ieškovė atlygino tik trečdalį jų paskolintos sumos. Todėl ieškovės teiginys, jog gražinant paskolą akcininkams buvo patenkinti išimtinai, atsakovų finansiniai interesai, yra neteisingas. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo su atsakovais laikotarpiu neatsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais.

2. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai siekė išvengti prievolės ieškovei, nes jie buvo įsitikinę, jog tokia prievolė neegzistuoja, todėl atsakovų nesąžiningumas nėra įrodytas.

3. Ieškovė reikalauja priteisti didesnę sumą nei atliekant ginčijamus mokėjimus įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų, tai negali būti priimtina taikant restituciją. Mano, kad ieškinio senaties klausimas yra aktualus ir apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dasigma“ ieškinį atsakovams M. A. ir D. V. dėl kreditorių interesus pažeidžiančių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė BUAB „Dasigma“ 2012 m. kovo 14 d. su atsakovu D. V. sudarė paskolos sutartį Nr. PS-02, pagal kurią atsakovas D. V. ieškovei suteikė 19 329,24 Eur paskolą, o su atsakovu M. A. sudarė paskolos sutartį Nr. PS-01, pagal kurią atsakovas M. A. ieškovei suteikė 19 325,76 Eur paskolą. Minėtų paskolos sutarčių pagrindu ieškovė BUAB „Dasigma“ 2012 m. rugsėjo 4 d. atsakovui D. V. pervedė 1292,78 Eur, 2012 m. rugsėjo 7 d. atsakovui M. A. pervedė 1292,78 Eur, 2012 m. spalio 2 d. ieškovė atsakovams pervedė po 511,25 Eur, 2012 m. spalio 18 d. atsakovui D. V. pervedė 5381,14 Eur, M. A. pervedė 5378,24 Eur.

2012 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, ieškovės skolos žinomiems kreditoriams sudarė 12 848,00 Eur. Kadangi ieškinys yra reiškiamas actio Pauliana pagrindu, svarbu nustatyti, kokia finansinė ieškovės padėtis buvo paskolų vykdymo metu. Pagal 2012-03-28 ir 2012-04-30 ieškovės BUAB „Dasigma“ balanso duomenis, įmonė turėjo turto už 29 423,95 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 30 057,06 Eur. 2013 m. balandžio 3 d. balanso duomenimis, BUAB „Dasigma“ turėjo turto už 29 441,32 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 31 853,86 Eur. Iš 2013 m. balandžio 3 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad BUAB „Dasigma“ patyrė 22 685,65 Eur nuostolių.

Actio Pauliana instituto paskirtis yra ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1. kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2. ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3. nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4. skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5. skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6. trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7. kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „Dasigma“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2013 m. balandžio 3 d. Esant šiai aplinkybei, ieškovės BUAB „Dasigma“ kreditorių neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į ieškovę yra akivaizdi, kadangi ginčijamų atsiskaitymų metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo padengti. Bankroto administratoriaus teisė ginti kreditorių interesus yra akivaizdi, kadangi ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. jam numato pareigą patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi BUAB „Dasigma“ dokumentus paskirtas administratorius gavo 2014 m. kovo 6 d., ir tą dieną surašytas perdavimo aktas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijami 2012 m. rugsėjo 4, 7 d., 2012 m. spalio 2 d. ir 2012 m. spalio 18 d. mokėjimai, atlikti ieškovės UAB „Dasigma“ atsakovams D. V. ir M. A. 14 367,44 Eur sumai, pažeidė įmonės kreditorių teises, kadangi jie didino įmonės nemokumą. Iš anksčiau aptartų 2012 m. ir 2013 m. ieškovės BUAB „Dasigma“ balansų duomenų matyti, kad įmonė ginčijamų 2012 m. rugsėjo 4, 7 d., 2012 m. spalio 2 d. ir 2012 m. spalio 18 d. mokėjimų, atliktų ieškovės UAB „Dasigma“ atsakovams D. V. ir M. A. 14 367,44 Eur sumai, metu buvo nemoki Įmonių bankroto įstatymo prasme, jos įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonė veikloje patyrė nemažus nuostolius. Iš AB SEB banko pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 3 d. ieškovės banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) finansinės operacijos nebuvo vykdomos.

Ginčijamų mokėjimų atlikimo laikotarpiu buvę ieškovės balanso duomenys aiškiai patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis buvo itin sunki, kadangi jos įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Iš BUAB „Dasigma“ byloje pateiktos medžiagos matyti, jog įmonė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo daugiau kreditorių, kurių galimybės atgauti iš ieškovės įsiskolinimą sumažėjo. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Atsakovai neprivalėjo ir neturėjo pareigos vykdyti ginčijamus mokėjimus, kadangi Paskolų sutarčių 2 straipsnyje įtvirtinta, jog paskolos suteiktos 60 (šešiasdešimt) mėnesių iki 2017 m. kovo 14 d. ir turi būti grąžintos paskolų davėjams iki 2017 m. balandžio 1 d.

Pažymėtina, kad actio Pauliana instituto taikymo atveju ieškovė turi įrodyti aplinkybę, jog skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.67 straipsnio punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija: skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovai buvo ieškovės BUAB „Dasigma“ akcininkai, taigi šiuo atveju šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, o atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad įmonė neabejotinai žinojo apie savo nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu. Juridinio asmens UAB „Dasigma“ nesąžiningumą liudija tai, jog ginčijami sandoriai buvo sudaromi tuo metu, kai įmonė jau negalėjo dengti kitų susidariusių įsiskolinimų, stabdė vykdomą veiklą, kas leidžia teigti, jog ieškovė suvokė, kad sudaromais sandoriais pažeidžiami kitų kreditorių interesai, todėl ji pripažintina nesąžininga. Esant nesąžiningumo prezumpcijai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo su atsakovais laikotarpiu neatsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais, kadangi šios aplinkybės neturi esminės reikšmės vertinant juridinio asmens dalyvių veiksmus nemokios įmonės atžvilgiu. Šiuo atveju galiojo juridinio asmens dalyvių pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, ir nesudarinėti jokių sandorių didinančių įmonės nemokumą.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties iškelti UAB „Dasigma“ bankroto bylą matyti, jog ieškovės kreditorė UAB „AS24 Lietuva“ teikdama ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog UAB „Dasigma“ laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2012 m. spalio 31 d. įsigijo prekių ir paslaugų už 16 257,65 Eur, tačiau visiškai su ja neatsiskaitė ir liko skolinga 10 871,25 Eur, teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė buvo skolinga kreditoriui BTA Insurance, tačiau iškėlus ieškovei bankroto bylą šio kreditoriaus bankrutuojančios UAB „Dasigma“ kreditorių sąraše nėra. Iš aptartų aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškovė ginčijamu laikotarpiu tenkino ne išimtinai atsakovų interesus, o pagal galimybes atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė dėl BTA Insurance nepatvirtintų kreditorinių reikalavimų neįrodo tinkamo atsiskaitymo ir kaip minėta, įmonei tapus nemokia, atsiskaitymai su vienu ar tik keliais kreditoriais, pažeidė tiek įmonės, tiek visų kitų kreditorių interesus.

Vertinant atsakovų sąžiningumą, būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovai D. V. ir M. A. buvo ieškovės akcininkai, turintys po 50 % akcijų, todėl jiems buvo/turėjo būti žinoma ieškovės finansinė padėtis bei sudaromų sandorių žalingumas ieškovės kreditorių interesams. Ginčijamų mokėjimų atlikimas, pažeidžiant kitų ieškovės BUAB „Dasigma“ kreditorių teises, negali būti pateisinamas aplinkybe, jog atsakovai pastoviai turėjo kredito unijai mokėti palūkanas už savo asmenines prievoles. Iš nustatytų bylos aplinkybių pripažintina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai sudarydami ginčijamus sandorius buvo nesąžiningi.

Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia; jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog 2012 m. rugpjūčio 31 d. BUAB „Dasigma“ buhalterinės apskaitos duomenimis įmonė turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų 12 848,00 Eur sumai, o bendras reikalavimas, susijęs su mokėjimų pripažinimu negaliojančiais, sudaro 14 367,44 Eur, todėl ieškovės prašoma restitucijos pagrindu priteisti suma yra didesnė, nei atliekant ginčijamus mokėjimus įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų, nėra reikšminga taikant restituciją actio Pauliana ieškinio tenkinimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė yra aktuali sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei, tačiau žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje nėra keliamas. Pripažinus ginčijamus mokėjimus negaliojančiais, taikytina restitucija grąžinant šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo momento. Pritaikius restituciją ir priteisus iš atsakovų reikalaujamas sumas, gautas turtas patenka į bendrą bankrutuojančios bendrovės turto masę ir paskirstomas proporcingai visiems kreditoriams Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje numatyta tvarka.

Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pripažįstami negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 4, 7 d., 2012 m. spalio 2 d. ir 2012 m. spalio 18 d. mokėjimai, atlikti ieškovės UAB „Dasigma“ atsakovams D. V. ir M. A. 14 367,44 Eur sumai, taikoma restituciją ir grąžinamos šalys į padėtį, buvusią iki mokėjimų atlikimo. Priteisiama ieškovės naudai iš atsakovo D. V. 7 185,17 Eur, iš atsakovo M. A. 7 182,27 Eur. Ieškinį tenkintinus, yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovų priteisti 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų ir pateikia 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovės. Ieškovei nepateikus bylinėjimosi išlaidų pagrindimo apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos yra nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 4, 7 d., 2012 m. spalio 2 d. ir 2012 m. spalio 18 d. mokėjimus, atliktus ieškovės UAB „Dasigma“ atsakovams D. V. ir M. A. 14 367,44 Eur sumai.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovės UAB „Dasigma“ naudai iš atsakovo D. V. 7 185,17 Eur, iš atsakovo M. A. 7 182,27 Eur. Priteisti ieškovei UAB „Dasigma“ iš atsakovų D. V. ir M. A. po 5 % metines palūkanas už priteistą 14 367,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų D. V. ir M. A. ieškovei UAB „Dasigma“ po 381.15 Eur bylinėjimosi išlaidų.