Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2015 m. spalio 12 d., apie 17.03 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) itin įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, iš chuliganiškų paskatų, turėdamas tikslą nužudyti nukentėjusįjį J. K., ne mažiau kaip 5 kartus peiliu smogė jam į įvairias kūno vietas ir taip padarė nukentėjusiajam durtines-pjautines aklas žaizdas pakaušio kairėje pusėje, kaklo dešinėje pusėje, kairiame pažandyje, durtines-pjautines kiaurymines krūtinės kairės pusės žaizdas su kairio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, kiauryminę pilvo žaizdą su plonųjų žarnų sužalojimais, kas komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, šoku po nukraujavimo, kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumu, dėl ko nuo padarytų sužalojimų visumos nukentėjusysis J. K. 2015-10-15 00.50 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) mirė. Taip V. S. tyčia nužudė J. K. ir sutrikdė viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

V. S. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį, jai dirbant UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, apie 17 val. į parduotuvę atėjo J., kurio pavardės nežino. Po to atėjo B., taip pat nuolatinis parduotuvės lankytojas. Jos nuomone, B. yra psichinis ligonis, ją baugindavo, į parduotuvę visada ateidavo su peiliu ir žaisdavo atšokančia peilio geležte. Tarp vyriškių jokio konflikto nebuvo. Ji palenkusi galvą skaičiavo monetas, kai B. sudavė smūgį J. Vėliau per monitorių matė, kaip B. lygtai peiliu smogia J. į pilvo sritį. J. bandė gintis. Ji išsigandusi paspaudė pavojaus mygtuką ir išbėgo į šalia esantį barą, o po to į už pastato esantį tualetą. Grįžusi į parduotuvę pamatė, kad J. gulėjo ant išvartytos alaus paletės, tarp kartonų. J. vis bandė atsikelti, o B. buvo prie jo ir toliau švaistėsi peiliu. B. nuo J. atsitraukė ir išėjo iš parduotuvės. Kai J. atsikėlė, ji matė, kad šiam iš kaklo bėga kraujas ir siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau J. atsisakė ir, prispaudęs prie kaklo rankšluostį, išėjo. Dėl šio įvykio ji labai išsigando.

Liudytojas D. D., policijos pareigūnas, parodė, kad 2015 m. spalio 12 d. dirbant su V. A. ir V. G., apie 17.20 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namuose yra peiliu sužeistas žmogus. Nuvykus į minėtą namą, viduje pamatė ant žemės gulintį sužeistą J. K.. Kadangi buvo duomenų, kad šis asmuo buvo sužalotas maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nusprendė ten nuvykti, o V. G. paliko pas sužeistąjį. Užėjęs į minėtą parduotuvę jis pastebėjo dėmes, panašias į kraują, išvartytus daiktus, prekes. Ant ledų šaldytuvo stiklinio dangčio buvo su polietileniniu maišeliu uždengtas peilis. Privačios saugos tarnybos darbuotojas paaiškino, kad jam atvykus į minėtą parduotuvę, įvykio dalyvių nebebuvo, o tas peilis liko po įvykio. Kartu su parduotuvės vadovu peržiūrėjo filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje akivaizdžiai matėsi, kaip vienas vyriškis sužeidžia peiliu kitą asmenį. Aiškinantis kaltininką kažkas iš alaus bare buvusių asmenų pasakė, kad tas vyras yra vadinamas B. Vėliau išsiaiškino, kad tas asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tame name rado tik įtariamojo motiną, kuri patvirtino, kad jos sūnus V. S. draugų tarpe yra vadinamas B. Po to V. S. buvo sulaikytas netoli namų. Sulaikant nuo V. S. jautėsi alkoholio kvapas.

Liudytoja V. G., policijos pareigūnė, apie pranešimą dėl įvykio bei įvykio vietą parduotuvėje davė parodymus, iš esmės analogiškus liudytojo D. D. parodymams ir papildė, kad jiems atvykus, pas sužeistą vyriškį jau buvo greitoji medicinos pagalba. Ji klausinėjo to vyriškio apie įvykį, tačiau vyriškis nieko nekalbėjo, nors buvo atsimerkęs. Ji matė, kad sužeistasis gausiai kraujavo iš žaizdos, esančios kaklo srityje. Taip pat matė durtines žaizdas ties krūtine, kairėje pusėje ir pilvo srityje. Jai atrodo, kad sužeistojo namuose dar buvo ir sužeistojo sugyventinė.

Liudytoja G. K., policijos pareigūnė, davė parodymus apie V. S. sulaikymą, kurie iš esmės analogiški liudytojo D. D. parodymams.

Liudytoja S. R. parodė, kad ji yra V. S., kurį vadina B., sesuo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra du gyvenamieji namai – viename gyvena ji su vyru, o kitame V. S. su mama S. S.. 2015-12-12 ryte brolis išvažiavo su dviračiu. Pavakaryje policijos pareigūnas ieškojo jos brolio V. S. ir ji girdėjo, kad brolis buvo sulaikytas netoli namų. Iš pareigūnų ji sužinojo, kad brolis peiliu sužalojo žmogų. Vėliau sužinojo, kad tai buvo J., kurį V. S. pažinojo nuo seno. V. S. visada ir ant visų pykdavo – jam nebuvo nė vieno gero žmogaus. Dažnai vartodavo žodžius „papjausiu, nužudysiu“. Buvo gydytas Rokiškyje, tačiau iš ten pabėgo. Brolis vaikščiodavo su peiliu, kuriuo badydavo stalą, duris. Konfliktuodavo tiek su tėvu, tiek su motina, tiek ir su ja. Visi artimieji V. S. bijojo.

Ekspertė N. M. parodė, kad V. S. buvo tirtas Utenos ekspertiniame skyriuje. Ekspertų komisija nustatė, kad V. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti tiek veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu. Jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – stacionarus stebėjimas griežto režimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). V. S. serga labai senai. Pirmą kartą pakliuvo į psichiatrijos ligoninę 1997 m., tuo metu jam nustatyta nepertraukiamos eigos paranoidinė šizofrenija. Jau tada jis išsakė kliedesius, buvo be galo piktas, agresyvus, vartojo alkoholį. Po to jis gydytas 4 kartus. Paskutinį kartą – 2004 metais. 2006 m. bandė įsidarbinti autotransporto įmonėje, jį apžiūrėjo psichiatras ir užfiksuota, kad V. S. buvo neadekvatus, išsakė kliedesius, dėl to jis to darbo dirbti negalėjo. Nuo to laiko V. S. nebuvo pakliuvęs į psichiatro akiratį. Pats nesikreipė į gydytojus, vaistų nevartojo, gyveno su garbaus amžiaus motina, kuri su juo susitvarkyti negalėjo. Ekspertams V. S. išsakė akivaizdžius kliedesius nužudyto žmogaus atžvilgiu. Pagal medicininius dokumentus kliedesių sistema pas jį buvo susiformavusi jau labai senai. Su V. S. buvo sudėtinga bendrauti, jis labai padriko mąstymo, paralogiškų veiksmų, piktas, grubus, sunku su juo susišnekėti, psichologei nei vieno testo normaliai nepavyko su juo atliki. V. S. nesuvokia savęs, laiko save kariu, kas parodo, kad žmogus serga senai ir negavęs pakankamo gydymo. Nukentėjusį žmogų laikė asmeniniu priešu, kuris neva tris kartus bandė jį nužudyti, kas neatitinka tikrovės. V. S. rekomenduojamos griežto stebėjimo sąlygos, nes jis neturi absoliučiai jokios kritikos aplinkai, sau, yra su labai išreikštu asmenybės defektu, pilnas pykčio, negatyvizmo, jam sunku buityje, vaistų jis gerti nenori. Be to, vertinama ir tai, kad ir anksčiau jis yra išsakęs norus žudyti, o dabar įvykdė sunkią nusikalstamą veiką. Tai yra nemotyvuotas, žiaurus, neprognozuojamas elgesys. V. S. yra ypatingai pavojingas visuomenei. Tokius ligonius, kaip V. S., reikia labai ilgai gydyti ir be medikamentų jis negali būti.

Iš 2015-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) – UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvė. Parduotuvės viduje ant šaldytuvo rastas ir paimtas peilis. Parduotuvės viduje taip pat rasta dėmių, panašių į kraują. Šalia vienos iš dėmių rastas mobiliojo ryšio telefonas (1 t., 5–9 b. l.).

Iš 2015-10-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. T. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašą (1 t. 119–121 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš maisto prekių parduotuvės. Iš įrašo matyti, kuriuo laiku ir kokiu būdu nukentėjusiajam J. K. buvo padaryti sužalojimai (1 t., 123–126 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. K. mirė 2015-10-15, 00.50 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) reanimacijos skyriuje nuo durtinės-pjautinės aklos žaizdos pakaušio kairėje pusėje, durtinės-pjautinės aklos žaizdos kaklo dešinėje pusėje, durtinės-pjautinės kairio pažandžio žaizdos, durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kairio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su plonųjų žarnų sužalojamais, tai komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, šoku po nukraujavimo (kliniškai), kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumu (kliniškai). Sužalojimai J. K. padaryti duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2015-10-12, apie 17.00 val. Tirtos J. K. žaizdos ir kaklo kairės pusės padarymo galimybė tirti pateiktu peiliu neatmetama. Bent kiek kategoriškesnė išvada negalima, kadangi tirtoje odos žaizdoje nustatyti požymiai yra plačios grupinės priklausomybės. J. K. striukės dešinio skverno durtinis-pjautinis pažeidimas, džemperio durtinis-pjautinis pažeidimas Nr. 1 ir palaidinės durtinis-pjautinis pažeidimas pagal savo lokalizaciją, išilginės ašies kryptį atitinka J. K. pilvo dešinės pusės žaizdą. J. K. džemperio durtinis-pjautinis pažeidimas Nr. 2 pagal savo lokalizaciją, išilginės ašies kryptį atitinka J. K. krūtinės kairės pusės žaizdą. J. K. mirtis įvyko nuo padarytų sužalojimų visumos. Sužalojimai J. K. padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių duriančiai-pjaunančiu įrankiu pasekoje, tai nurodo durtinių-pjautinių žaizdų kiekis ir jų lokalizacija. Visi sužalojimai J. K. padaryti greitai vienas po kito, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. J. K. kraujyje, paimtame VšĮ (duomenys neskelbtini) 2015-10-12, 17.40 val. rasta 2,38 promilės etilo alkoholio (1 t. 18–21 b. l.).

Iš 2015-10-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti J. K. rūbai ir avalynė (1 t., 25 b. l.).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirtos J. K. žaizdos iš kaklo kairės pusės padarymo galimybė tirti pateiktu peiliu (rastu 2015-10-12 įvykio vietos apžiūros metu) neatmetama. Bent kiek kategoriškesnė išvada negalima, kadangi tirtoje odos žaizdoje nustatyti požymiai yra plačios grupinės priklausomybės. Tirti J. K. drabužių (striukės, džemperio, palaidinės) pažeidimai yra durtiniai-pjautiniai, padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankių, dviem smūgiais. Neatmetama galimybė, kad J. K. striukės durtinis-pjautinis pažeidimas, džemperio durtiniai-pjautiniai pažeidimai Nr. 1, Nr. 2 ir palaidinės durtinis-pjautinis pažeidimas padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriškesnė išvada nėra galima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. J. K. striukės dešinio skverno durtinis-pjautinis pažeidimas, džemperio durtinis-pjautinis pažeidimas Nr. 1 ir palaidinės durtinis-pjautinis pažeidimas pagal savo lokalizaciją, išilginės ašies kryptį atitinka J. K. pilvo dešinės pusės žaizdą. J. K. džemperio durtinis-pjautinis pažeidimas Nr. 2 pagal savo lokalizaciją, išilginės ašies kryptį atitinka J. K. krūtinės kairės pusės žaizdą (1 t., 47–55 b. l.).

Iš 2016-08-13 poėmio protokolo matyti, kad V. S. savanoriškai atidavė daiktus – batus, kelnes, marškinėlius ir striukę (1 t., 195–196, 199 b. l.), kurie buvo apžiūrėti 2016-05-04 apžiūros metu (2 t., 1–7 b. l.).

Iš 2015-10-21 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. S. parodė veikos padarymo vietą bei nurodė aplinkybes (1 t., 188–192 b. l.).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įtariamos veikos padarymo metu V. S. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. S. taip pat serga tuo pačiu lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei dėl psichikos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą ir būti apklausiamas. V. S. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) (2 t., 80–83 b. l.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, baudžiamoji byla dėl V. S. atžvilgiu priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo buvo perduota teismui dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo.

Teismas daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent V. S. ne mažiau, kaip penkis kartus smogdamas peiliu, nužudė J. K.. Tiesioginė įvykio liudytoja D. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu iš esmės davė vieningus parodymus apie tai, jog įvykio dieną jai dirbant parduotuvėje, atėjo nuolatinis lankytojas J. K., o po to ir V. S.. Tarp šių vyriškių jokių konfliktų nebuvo, tačiau V. S., galimai peiliu, sudavė smūgius J. K. į pilvą. Be to, šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir netiesioginių įvykio liudytojų policijos pareigūnų D. D., V. G. ir G. K.; V. S. sesers S. R. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes. Taigi pirmiau išdėstyti liudytojų parodymai, o taip pat byloje esančios specialistų išvados, ekspertizės aktas, pateiktas vaizdo įrašas bei teisiamojo posėdžio metu ekspertės N. M. paaiškintos aplinkybės, atsižvelgiant ir į tai, jog pats V. S. ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus bei parodymų patikrinimo vietoje nurodydamas įvykio aplinkybes, tvirtino subadęs peiliu J. K., leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad V. S. nutarime nurodytu metu ir būdu nužudė J. K..

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Pagal šį Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių – mirties yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. K. mirė 2015-10-15 00.50 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) reanimacijos skyriuje nuo durtinės-pjautinės aklos žaizdos pakaušio kairėje pusėje, durtinės-pjautinės aklos žaizdos kaklo dešinėje pusėje, durtinės-pjautinės kairio pažandžio žaizdos, durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kairio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su plonųjų žarnų sužalojamais, tai komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, šoku po nukraujavimo (kliniškai), kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumu (kliniškai). Sužalojimai J. K. padaryti duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2015-10-12, apie 17.00 val. Sužalojimai J. K. padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių duriančiai-pjaunančiu įrankiu pasekoje ir J. K. mirtis įvyko nuo padarytų sužalojimų visumos (1 t., 18–21 b. l.). Taigi, pagal teismo medicinos specialisto išvadą, J. K. mirtį lėmė padarytų sužalojimų visuma.

Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog J. K. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo susižaloti pats ar būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad J. K. mirtinai sužalojo būtent V. S., nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp V. S. veikos ir J. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kadangi J. K. buvo nužudytas be jokios aiškios priežasties arba esant visiškai mažareikšmei dingsčiai, V. S. pagrįstai inkriminuojamas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas, t. y. kad jis J. K. nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Akivaizdu, kad J. K. buvo nužudytas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. V. S. veiksmai, kai jis niekam nekeliančiam jokios grėsmės J. K. sudavė smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, akivaizdžiai rodė V. S. siekimą priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Tokie veiksmai leidžia daryti išvadą, kad veika dėl J. K. nužudymo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad V. S., be J. K. nužudymo viešoje vietoje – parduotuvėje, kur buvo pardavėja ir bet kuriuo metu galėjo atsirasti daugiau žmonių, atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką – įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, sudavė smūgius peiliu J. K.. Dėl tokių veiksmų buvo sutrikdytas parduotuvės darbas, sukelti nepatogumai, išgąstis ir stresas pardavėjai D. P., todėl tokie V. S. veiksmai taip pat atitinka baudžiamajame kodekse įtvirtintus viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymius, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina ir tai, jog negarinėjamu atveju nėra įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad V. S. veiksmai J. K. atžvilgiu turėtų būti vertinami kaip būtinoji gintis. Šiuo atveju yra nustatyta, jog įvykio metu V. S. nebuvo kilusi jokia reali grėsmė ir jis neturėjo jokio pagrindo gintis, juo labiau kad tiek iš vaizdo įrašo, tiek ir iš nukentėjusiosios D. P. parodymų matyti, kad įvykio metu J. K. visiškai jokio pavojaus V. S. sveikatai ar gyvybei nekėlė.

BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog yra neginčijamai įrodyta, kad V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas. Baudžiamojoje byloje esančiame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad įtariamų veikų padarymo metu V. S. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir ekspertė N. M., be kita ko nurodydama, kad V. S. reikalingas priverčiamų medicinos poveikio priemonių taikymas bei rekomenduojamas stacionarus stebėjimas griežto režimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje. Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymai dėl V. S. būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir po jų padarymo, dėl ko sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijami nustatyta, jog V. S. padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, dėl ko jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnio 5 dalis numato, jog stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.

Atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį, teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas ir ekspertės N. M. paaiškinimus teismo posėdyje, kad V. S. elgesys gali būti pavojingas, teismas pripažįsta, jog V. S. turi būti taikomas priverstinis gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini) griežto stebėjimo sąlygomis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus: raudonos spalvos dėmių nuoplovos, avalynės pėdsakų fragmentai, J. K. drabužiai ir avalynė, V. S. rankų nuoplovos, lyginamasis seilių pavyzdys, peilis, plaukų pavyzdžiai ir nagų su panagių turiniu pavyzdžiai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti; o kiti daiktai – V. S. batai ir rūbai bei mobilaus ryšio telefonas, sunaikintini, jei nebus prašymų jų grąžinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, kad V. S., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas visuomenei pavojingas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje ir V. S. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VŠĮ (duomenys neskelbtini) griežto stebėjimo sąlygomis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus:

dvi raudonos spalvos dėmių nuoplovas, avalynės pėdsakų fragmentus, J. K. drabužius ir avalynę, V. S. rankų nuoplovas, lyginamąjį seilių pavyzdį, peilį, plaukų pavyzdžius ir nagų su panagių turiniu pavyzdžius, saugomus Panevėžio apskrities VPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 58 b. l.), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti;iš V. S. paimtus batus, kelnes, apatines kelnaites, striukę, švarką vyrišką bliuzoną, saugomus Panevėžio AVPK (kvitas (duomenys neskelbtini)) (2 t., 9 b. l.) bei mobilaus ryšio telefoną (kvitas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 58 b. l.), nesant prašymų jų grąžinti, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.