Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-09-14 · Administracinė byla Nr. TA-1549-822/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-14
Bylos Nr.
TA-1549-822/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01223-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-1549-822/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01223-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 sausio 21 d., nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d., nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. buvo kalinamas Kauno TI. Pareiškėjo teigimu, kaskart atvykus į Kauno TI, jis turėjo būti maitinamas dietiniu maitinimu RB, kurį jam yra paskyręs gydytojas. Vykstant į Kauno TI, ant asmens bylos lydraščio visada būdavo užrašoma, kad jam paskirtas dietinis maitinimas. Kauno TI darbuotojai privalėjo susipažinti, koks maitinimas yra jam paskirtas ir užtikrinti dietinį maitinimą. Tačiau Kauno TI darbuotojai dietinio maitinimo neužtikrino, versdavo valgyti maistą, kuris jam netiko. Negaudamas dietinio maitinimo, jautė alkį, o, pabandžius valgyti jam netinkantį maistą, sutrikdavo virškinimas, tai turėjo neigiamų pasekmių sveikatai. Pareiškėjas patyrė kančias, kurias jaučia iki šiol, nes dažnai sutrinka skrandžio veikla, prasideda skausmai, pareiškėjas ir šiuo metu negali gyventi be vaistų. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė didelę dvasinę skriaudą, neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime pateikė melagingą informaciją, jog Kauno TI jam buvo tiekiamas dietinis maitinimas; Kauno TI atsakyme į jo prašymą pripažino, jog jis būdamas Kauno TI negaudavo dietinio maitinimo, išskyrus, vieno atvykimo metu; Kauno TI sąmoningai nepateikia duomenų dėl neužtikrinto dietinio maitinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. dėl nesuteikto dietinio maitinimo paskelbė bado akciją, kuri tęsėsi neilgai, t. y. apie pusę dienos, kadangi Kauno TI darbuotojai operatyviai reagavo ir pradėjo tiekti dietinį maitinimą. Nurodė, kad skundų ir prašymų dėl nesuteikto dietinio maitinimo neteikė, kadangi Kauno TI užsibūdavo tik po keletą dienų.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Kauno TI buvo žinoma, jog pareiškėjui paskirta dieta RB, todėl jam atvykus į Kauno TI buvo organizuojamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Kauno TI teikė pareiškėjui dietinį maitinimą skunde nurodytais laikotarpiais. Pareiškėjas per visą skunde nurodytą laikotarpį nereiškė skundų ar prašymų dėl neužtikrinamo dietinio maitinimo. Rašte „Dėl papildomų paaiškinimų“ nurodė, kad pareiškėjui buvo organizuojamas dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių patvirtinimo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas) 1.12 punktu. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė kokių nors papildomų neigiamų išgyvenimą, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus; pareiškėjas skundą grindžia tik deklaratyviais teiginiais, jų nepagrįsdamas.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjui, 2018 m. vasario 27 d. – 2018 m. kovo 2 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiais kalint Kauno TI, buvo pažeista teisė gauti jam paskirtą dietinį maitinimą. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė. Kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė;

6.2. Kauno TI 2022 m. vasario 28 d. lydraštyje dėl papildomų duomenų pateikimo nurodė, kad: žinant apie pareiškėjui gydytojo paskirtą dietinį maitinimą, toks maitinimas jam buvo teiktas; pareiškėjui pateiktame 2020 m. balandžio 9 d. atsakyme Nr. 13-41 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame buvo pripažinta, jog pareiškėjas Kauno TI dietinį maitinimą gavo tik vieną kartą, t. y. 2018 m. vasario 27 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu, dėl darbuotojo suklydimo buvo pateikta klaidinga informacija, neatitinkanti rašytinių įrodymų ir faktinės situacijos, ir tai patvirtina 2022 m. vasario 28 d. atsakymo rengėjos tarnybinis pranešimas Nr. 9-269 „Dėl atsakyme į nuteistojo D. S. prašymą pateiktų aplinkybių“; Kauno TI Turto valdymo skyriaus sandėlininkė, ginčo laikotarpiu buvusi atsakinga už maitinimo organizavimą, 2022 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 9-271 „Dėl maitinimo organizavimo“ nurodė, kad maitinimas įstaigoje organizuojamas, vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų bylose esančiais duomenimis, todėl pareiškėjas gavo tokį maitinimą, koks buvo pažymėtas jo asmens bylos dokumentuose; pareiškėjas dėl tiekiamo maitinimo skundų ar prašymų neteikė, maistu nesiskundė ir priimdavo, tai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas dėl gaunamo maitinimo pretenzijų neturėjo ir gavo tokį maitinimą, koks priklausė pagal paskirtą dietą RB. Kauno TI 2022 m. kovo 25 d. rašte „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nurodė, kad vardinių sąrašų su suimtiesiems/nuteistiesiems paskirtu maitinimu ginčui aktualiu laikotarpiu nepildė, nekaupė ir nesistemino, nes to teisės aktai nenumatė; pareiškėjui maitinimas buvo tiekiamas, vadovaujantis jo bylos duomenimis, apie paskirtą maitinimą – asmens bylos pažymomis.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalimi, 173 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir Fiziologinės mitybos normos), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 5–7 punktais. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 yra patvirtinti valgiaraščiai, sudaryti kiekvienai kalinamų asmenų grupei, taip pat ir dietinio maitinimo valgiaraštis (1.12 p.). Remiantis Fiziologinių mitybos normų 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš šių teisės aktuose įtvirtintų nuostatų teismas nustatė, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja tai, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant sveikatos priežiūros specialistų išvadoms (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Teismas nusprendė, kad nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad dietinio maitinimo valgiaraščio nuteistiesiems paskyrimas tuo atveju, kai dietinį maitinimą paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, turi būti imperatyviai vykdomas, ir tinkamą nuteistųjų maitinimo užtikrinimą reguliuojantys teisės aktai taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje pataisos įstaigoje (sektoriuje), ar pervežamas į kitą. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose (Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.)).

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. su pertraukomis. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo statusą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 9 d. neterminuotai buvo paskirtas dietinis maitinimas RB. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas į Kauno TI atvykusiam pareiškėjui privalėjo užtikrinti maitinimą pagal dietinio maitinimo valgiaraštį.

9. Teismas, atsižvelgęs į 2022 m. vasario 28 d. lydraštyje dėl papildomų dokumentų pateikimo, A. B. ir L. R. parengtuose tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją, nusprendė, kad nėra pagrindo netikėti Kauno TI pateiktais duomenimis, todėl priėjo prie išvados, kad Kauno TI 2020 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 13-41 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) nurodyta informacija nėra tiksli, dėl šios priežasties nurodytas dokumentas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, neginčijamai patvirtinantis pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie ginčo laikotarpiu Kauno TI nesuteiktą dietinį maitinimą.

10. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 63, 64.11, 65 punktais, įvertino Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) asmens bylos pažymų duomenis, Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektoriaus asmens bylos pažymų duomenis, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Pirmojo sektoriaus asmens bylos pažymos duomenis.

11. Įvertinęs ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą ir atsižvelgęs į negatyvaus įrodinėjimo naštos aspektą, priėjo prie išvados, jog Kauno TI nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. vasario 27 d. – 2018 m. kovo 2 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiais, t. y. 8 dienas, jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas. Teismas nusprendė, kad Kauno TI, vadovaudamasis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, privalėjo imtis veiksmų, jog viso ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų maitinimas pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį. Taigi, pareiškėją konvojavus į Kauno TI, jo aprūpinimas dietiniu maitinimu turėjo būti užtikrintas, nepaisant, kad 2018 m. vasario 27 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. asmens bylos pažymose tai nebuvo nurodyta. Teismas priėjo prie išvados, kad Kauno TI, turėdamas pareigą organizuoti pareiškėjo maitinimą pagal dietinį valgiaraštį, šios pareigos 2018 m. vasario 27 d. – 2018 m. kovo 2 d., 2019 m. lapkričio 26 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiais nevykdė, t. y. neveikė taip, kaip reikalavo teisės normos.

12. Teismas pareiškėjo argumentus dėl kitais buvimo Kauno TI laikotarpiais neužtikrinto dietinio maitinimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visetą, konstatavo, kad pareiškėjo pateiktame Rašte nurodyta informacija buvo įvertinta kaip netiksli. Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl jam galbūt neužtikrinto dietinio maitinimo Kauno TI skundų ir prašymų neteikė. Šią aplinkybę patvirtina Kauno TI Resocializacijos skyriaus specialistės 2020 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl D. S. skundų“ pateikta informacija. Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad dėl negauto dietinio maitinimo Kauno TI 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskelbęs bado akciją, kuri tęsėsi tik apie pusę dienos, kadangi Kauno TI darbuotojai į jo bado akciją sureagavo operatyviai ir ėmėsi veiksmų, jog jam būtų užtikrintas dietinis maitinimas. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu į nuteistųjų ir suimtųjų nusiskundimus Kauno TI buvo reaguojama operatyviai. Tokią išvadą patvirtina ir Kauno TI darbuotojos L. R. tarnybinio pranešimo duomenys.

13. Įvertinęs tai, kad pažeidimas truko nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 2 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 26 iki 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. viso 8 dienas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netiekiamo dietinio maitinimo nesiskundė, pažeidimo mastą, trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, ginčo laikotarpiu nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nesuteikto dietinio maitinimo būtų sutrikęs virškinimas ar, kad jis būtų patyręs kančias, kaip teigė skunde. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašuose esantis gydytojo įrašas, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. skundėsi (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas daryti vienareikšmišką išvadą, jog šį sveikatos sutrikimą pareiškėjui sukėlė nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 2 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 26 iki 2019 m. lapkričio 29 d. nesuteiktas dietinis maitinimas.

III.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti teisingą sprendimą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje nurodytas aplinkybes, nesivadovavo teismų suformuota praktika. Nors nebuvo užtikrintas gydytojų paskirtas dietinis maitinimas, atsakovas teikė melagingą informaciją. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kas suteikia atsakovui ir ateityje toliau taip elgtis, todėl būtina pripažinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

Atsiliepimas

16. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad į bylą yra pateiktos pareiškėjo asmens bylos pažymos, kurios patvirtina, jog Kauno TI žinojo ir teikė pareiškėjui dietinį maitinimą pagal nustatytus valgiaraščius, minėtą aplinkybę patvirtina ir atsakingos už maitinimo organizavimą darbuotojos tarnybinis pranešimas. Kauno TI konkrečių duomenų (žurnalų) koks maitinimas kurią konkrečią dieną buvo pateikiamas konkrečiam asmeniui nerenka ir nesistemina, nes tokio reikalavimo teisės aktai nenumato. Galiausiai, pats pareiškėjas, jeigu būtų gavęs netinkamą maitinimą, turėjo teisę jo nepriimti, prašyti pakeisti kitu, o netenkinus tokio prašymo nedelsdamas skųstis Kauno TI administracijai, tačiau to pareiškėjas nedarė, todėl akivaizdu, kad gavo tinkamą maitinimą. Pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, kaip ir pažeidimų, nekonkretizavo, jų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino, nenurodė kokio maisto produkto ar patiekalo, pagaminto su riebalais ar druska, negalėjo valgyti, kuriuo laikotarpiu jis buvo pateiktas. Galimus pažeidimus, kaip ir kilusias pasekmes, pareiškėjas aprašė abstrakčiai, deklaratyviai, jų nedetalizuodamas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi ne iš karto, o po daugiau nei dvejų metų nuo tada, kai jo teisės, pareiškėjo teigimu, pirmą kartą buvo pažeistos (2018 m. vasario 27 d.). Pareiškėjas nenurodo objektyvių aplinkybių, kurios iki tol trukdė kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiškėjui neužtikrinant dietinio maitinimo Kauno TI, atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjui, 2018 m. vasario 27 d. – 2018 m. kovo 2 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiais kalint Kauno TI, buvo pažeista teisė gauti jam paskirtą dietinį maitinimą, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ar neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-161-822/2021 ir kt.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

26. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.).

27. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nenustačius, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netiekiamo dietinio maitinimo skundėsi, taip pat nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, jog pareiškėjui dėl nesuteikto dietinio maitinimo būtų sutrikęs virškinimas ar, kad jis būtų patyręs kančias, kaip teigė skunde, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, apsiribojant tik jo teisės pažeidimo pripažinimu.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią būtų pagrindas įvertinti pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėSkirgailė Žalimienė