Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-24 · Administracinė byla Nr. I-628-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
I-628-422/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01054-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
M. M., UAB „ALD Automative“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-628-422/14
Teismo proceso Nr. 3-62-3-01054-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Dumbliauskui,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. M., UAB „ALD Automative“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. M., UAB „ALD Automative“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu prašydamas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 2321,39 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2011-07-31 transporto priemonė "Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Apie eismo įvykį pareiškėjo draudėjas informavo policijos pareigūnus. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir ją apvažiuoti.

Transporto priemonės apžiūros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys-priekinė ir galinė dešinės pusės padangos; remontuojamos dalys-priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, važiuoklė. Transporto priemonės papildomos apžiūros metu nustatyta, kad sugadinti ir keistini priekinės ir galinės dešinės pusės padangų slėgio davikliai. Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau – taisyklės) I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.1. p. nuostolio dydį nustato draudikas,vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal Taisyklių 9.5. p. transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Draudėjas pateikė pareiškėjui PVM sąskaitą –faktūrą Nr. AF011197, remonto sąmatą Nr. 00010032, pagrindžiančias patirtas išlaidas dėl eismo įvykio metu transporto priemonei atsiradusios žalos pašalinimo. Pareiškėjas įvertino ir apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio būtinos išlaidos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio sudaro 2321,39 Lt (3344,19 Lt [nuostolis pagal PVM sąskaitą –faktūrą Nr. AF011197]-580,40 Lt [PVM dydis] -300 Lt [besąlyginė išskaita)- 142,40 Lt [ nusidėvėjimas] ) bei jas kompensavo išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos atsiradimą asmenį (CK 6.1015 str.). Nurodė, jog vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 p., prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą gatvėse privalo savininkas, t. y. atsakovas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Nėra duomenų, jog būtent ginčo duobė sukėlė automobilio sugadinimus. Nurodė, jog konkrečiu atveju nebuvo atliktas 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymu Nr.101 patvirtinta tvarka (toliau – ir Tvarka) transporto priemonės vertinimas, nepateikta numatyta Tvarkoje nurodyta Transporto priemonės ataskaita, nepateikta duomenų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą, buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatidumo, KET 125 punkto reikalavimų nesilaikymo, nes konkrečiu atveju buvo įmanoma nepatekti į ginčo duobę, laikantis reikalavimo važiuoti dešine puse, nes pagal 2011-07-31 eismo įvykio schemą duobė buvo nutolusi nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Atsakovo atstovė nurodė, jog nėra aišku, kaip buvo paskaičiuotas 142,40 Lt nusidėvėjimas. Nors Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir UAB „Autofortas“ sąmatoje ratlankiai įvardinti kaip remontuotinos detalės, tačiau jie buvo pakeisti naujais. Be to, papildomos transporto priemonės apžiūros metu nurodyti sugadinimai neturi priežastinio ryšio su įvykiu, nes nustatyti po 2 mėn. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui draudimo išmoką, todėl nepagrįstai siekia žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Nurodė, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimą kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, todėl turi būti į bylą įtraukta atsakovu. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d. ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3 p., 5.3. p. (5.3.1., 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29, 94 str. nuostatoms.

Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo M. M., UAB „ALD Automative“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta, byla nagrinėtina tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl atsakovo argumentai, jog pareiškėjas, kaip draudimo riziką prisiimantis juridinis asmuo, neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 punktas).

Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-31 apie 22.00 val. M. M., vairuodamas automobilį „Peugeot 407", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Raudondvario gatvėje, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę, kuri jokiais kelio ženklais nebuvo pažymėta. Transporto priemonės draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog minėtas automobilis draudėjo UAB „ALD Automative“ buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Nors atsakovas neigia priežastinio ryšio buvimą, tačiau jis įrodytas byloje esamais duomenimis- 2011-08-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ( nutarime nurodyta jo priėmimo data 2011-07-25 laikytina rašymo apsirikimo klaida, nes aiškiai prieštarauja nutarime nurodytoms aplinkybėms dėl įvykio laiko), prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje apie 0,5 m.ilgio, 0,5 pločio duobė, šalia pažymėtas minėtas automobilis. Šiuos duomenis taip pat patvirtina vairuotojo 2011-08-01 paaiškinime išdėstytos aplinkybės, pareigūno A. U. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Liudytoju apklaustas teismo posėdžio metu minėtas pareigūnas patvirtino, jog buvo iškviestas į įvykį, duobė buvo didelė, apsemta vandens, jos nesimatė, nuo dešinės pusės krašto nutolusi apie 1,1 metro, vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų nenustatė, nes iš anksto vairuotojas to numatyti negalėjo. Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo byloje paneigti. Visuma įrodymų neįrodo vairuotojo kaltės dėl autoįvykio. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų važiuoti arčiau dešinio kelkraščio, be to, akivaizdu, jog duobei esant 1,1 metro atstumu nuo kelkraščio, vairuotojui nebuvo įmanoma išvengti įvažiavimo į duobę, važiuojant I-ąja eismo juosta. Pažymėtina, jog atsakovo argumentai dėl vairuotojo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje nėra pagrindo.

Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Transporto priemonė po įvykio buvo apžiūrėta autoserviso UAB „Autofortas“, kurią su pareiškėju sieja sutartiniai santykiai, atstovo. Tai patvirtina 2011-08-01 Transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nurodytos keičiamos dalys – priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, remontuojamos – priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, važiuoklė. 2011-09-20 Transporto priemonės apžiūros akte papildomai nurodomi prie keičiamų detalių – priekinis ir galinis dešinės pusės padangos slėgio davikliai. Minėtos remonto įmonės 2011-09-24 sudarytoje remonto sąmatoje Nr. 00010032 automobilio remonto kaina su PVM nurodyta 3344,19 Lt.

Administracinėje byloje nustatyta, jog automobilis suremontuotas.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Pagal AB „Lietuvos draudimas‘ valdybos 2010-04-19 patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau- ir Taisyklių) Nr. 021, galiojusi įvykio metu) I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.1. punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.

Pagal UAB „Autofortas“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 011197 automobilio remontas kainavo remonto sąmatoje nurodytą kainą- 3344,19 Lt (su PVM). Pareiškėjas draudėjui UAB „ALD Automative“ išmokėjo 2463,79 Lt draudimo išmoką, kurios išmokėjimą patvirtina 2012-02-18 SEB vietinio mokėjimo nurodymas. Draudimo išmoka apskaičiuota pagal draudimo sutarties sąlygas iš 3344,19 Lt atmetus 580,40 Lt PVM mokestį, 300 Lt besąlyginę išskaitą. Pareiškėjas, reikalaudamas priteisti 2321,39 Lt iš atsakovo, yra atsižvelgęs į nusidėvėjimą naujoms detalėms, dėl to atmesdamas 142,40 Lt.

Pareiškėjas pateikė į bylą AB „Lietuvos draudimo“ žalų vertintojo T. A. nusidėvėjimo paskaičiavimo paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog buvo paskaičiuotas 6 proc. nusidėvėjimas ratlankiams, o padangos ir slėgio davikliai atitiko dėvėtų detalių kainas, todėl nusidėvėjimas minėtoms detalėms neskaičiuotas. Tai patvirtina remonto sąmatos, kurioje nurodyta padangų kaina – po 190 Lt, o slėgio daviklių - po 150 Lt, duomenys.

Iš 2011-08-01 Transporto priemonės apžiūros akto matyti, jog ratlankiai nurodyti prie remontuojamų detalių, tačiau su sąlyga, jog prieš tai turi būti atliekama patikra. Pareiškėjo atstovas paaiškino, jo atlikus patikrą, buvo nustatyta, jog reikalinga ratlankius keisti naujais. Iš pateiktų automobilio fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog ratlankiai buvo sulankstyti, todėl draudėjui pareikalavus, šią aplinkybę nurodė pareiškėjo atstovas, pagrįstai remonto metu buvo pakeisti naujais. Atsakovas abejoja dėl automobilio daviklių sugadinimo autoįvykio metu. Minėti sugadinimai paaiškėjo, atliekant automobilio remontą, jie užfiksuoti papildomame 2011-09-20 transporto priemonės apžiūros akte, traktuotini kaip paslėpti defektai, kurių nebuvo galima nustatyti iš karto apžiūrint automobilį. Minėtų sugadinimų pobūdis ir lokalizacija atitinka pradinės apžiūros metu nurodytų sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo su įvykiu yra paneigti.

Pažymėtina, jog atsakovas, reikšdamas nesutikimą su pareiškėjo žalos paskaičiavimu, su žalą pagrindžiančiais dokumentais, savo įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog atsikirtimų neįrodė ( ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis, todėl atsakovo argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti, nes šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant kito įstatymo, t.y. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, kurio paskirtis ir juo reglamentuojami teisiniai santykiai yra kito pobūdžio. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( pvz., 2013-10-19 nutartis Nr.A146-1265/2013). Ta aplinkybė, kad remonto darbų apimtį sutartinių santykių su AB „Lietuvos draudimas“ pagrindu nustatė remonto įmonės atstovai neįrodo žalos įvertinimo neteisėtumo. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, įvertino žalos byloje surinktus dokumentus dėl nuostolio ir jo dydžio, atliko draudimo išmokos paskaičiavimą, tai patvirtina pareiškėjo atstovo paaiškinimas, 2011-09-27 apie nuostolių atlyginimą Žalų centro vadovo pasirašytas pranešimas, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo veiksmai iš esmės atitiko Taisyklių keliamus reikalavimus dėl žalos nustatymo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Raudondvario plento tinkamos priežiūros, remonto ir saugaus eismo, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė. Nustačius visas būtinąsias viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygas, pareiškėjo prašymas dėl 2321,39 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, ši suma priteistina iš atsakovo.

Atmestini atsakovo argumentai, kad už vietinės reikšmės kelių priežiūrą yra atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, t. y. atsakovas nurodo, jog kelių būklė ir priežiūra priklauso nuo Kelių direkcijos skiriamų lėšų dydžio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa, kurios metines finansavimo sąmatas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, už lėšas, skirtas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, atsako savivaldybės. Kelių direkcija turi kontroliuoti lėšų naudojimą pagal paskirtį, tačiau kokiems objektams naudoti skirtas lėšas nustato pati savivaldybė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str. atmestinas, kadangi atsakovo paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant šį konkretų pareiškėjo reikalavimą, kylantį iš draudimo bei civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisinių santykių, todėl kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d., 57 str.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktas išrašas iš sąskaitos už teisines paslaugas, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 200 Lt advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina pareiškėjui 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2321,39 Lt ( du tūkstančius tris šimtus dvidešimt vieną litą 39 cnt) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2013-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200 Lt ( du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė