- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-210-935/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. V.-M.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V.-M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi medicinos įstaigoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. V.-M. buvo priteista 26,11 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai D. Š. iš A. V.-M. buvo priteista 10 Eur nusikaltimu padarytai turtini žalai atlyginti ir 300 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. V.-M. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 18 d., apie 00.00 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Šatrijos vaikų ir jaunimo klubo, Kalvarijų g. 156, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. dėl mažareikšmės priežasties įvykus žodiniam konfliktui, priėjo prie D. Š., sugriebė dešine ranka jai už kaklo ir jį suspaudė, taip ją laikydamas – pastūmė, nutraukdamas ir sugadindamas D. Š. auksinę grandinėlę, nuo ko D. Š. griuvo ir atsitrenkė dešinės rankos žastu į aikštelėje stovėjusį lengvąjį automobilį, taip savo veiksmais sukėlė D. Š. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą krūtinėje ir dešiniajame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko priėjo prie šalia stovėjusios D. I. ir sudavė jai vieną kartą ranka į galvos sritį ir ją pastūmė, dėl ko pastaroji su galva ir kaire koja atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį lengvąjį automobilį, tokiais savo veiksmais sukėlė D. I. fizinį skausmą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais A. V.-M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V.-M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino nuteistojo atėjimo į automobilių stovėjimo aikštelę priežastį, kuri iš tikrųjų buvo nakties metu nesibaigiantis jaunimo grupės keliamas triukšmas, kuris reiškėsi garsiu muzikos leidimu, įvairiais šūkavimais, juoko protrūkiais. Nuteistasis išėjo į lauką ne drausminti triukšmą keliančių asmenų, nes tai galėjo sukelti netinkamą tokių asmenų reakciją ir pavojų nuteistajam, o paprašyti liautis triukšmauti. Nuteistasis pabrėžia, kad jis šaukimu, keiksmažodžiais ar smurtu apskritai problemų nesprendžia.
4. Apeliantas aiškina, kad iš jo pateiktų nuotraukų bei jų išklotinių matyti, kur ir kada jis buvo, t. y. patvirtina, jog automobilių stovėjimo aikštelėje jis galėjo būti tik apie vieną minutę. Taigi prie merginų automobilio galėjo būti dar trumpesnį laiką ir merginų nurodytų veiksmų per tokį laiko tarpą negalėjo padaryti. Eidamas į automobilių stovėjimo aikštelę nuteistasis nežinojo, o tik numanė, kad aikštelėje matomi žmonės yra triukšmavusios asmenų grupės nariai. Eidamas į automobilių stovėjimo aikštelę, jis norėjo nepastebėtas viena ar dviem nuotraukom užfiksuoti, kas vyko šioje aikštelėje, o tuomet paprašyti ten buvusių žmonių netriukšmauti. Galvojo, jeigu, grįžus namo, bus ir toliau triukšmaujama, kreiptis į policiją, pateikti nuotraukas.
5. A. V.-M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis pirmiausiai priėjo prie merginų, buvusių prie automobilio. Iš tikrųjų jis visų pirma nufotografavo vyrą ir moterį, kurie buvo prie kito automobilio, ir tik tuomet nufotografavo merginas bei jų automobilį. Merginos pamačiusios, kad jos buvo nufotografuotos, užsipuolė nuteistąjį visokiais žodžiais ir prie jo artėjo. Jis tuo metu merginoms mandagiai aiškino apie vėlų laiką, artėjančią darbo dieną, miego trukdymą, kad nuotraukos bus pateiktos policijai, jeigu triukšmas nesiliaus. Padaręs vieną merginų nuotrauką, daugiau jų nefotografavo ir nefilmavo. Tuo metu merginos naudojo necenzūrinius žodžius. Matydamas, kad su merginomis nesusikalba, nuteistasis ėjo link automobilio, kuriame kažką tvarkė vyras ir moteris, juos nufotografavo. Vyras ir moteris į tokius veiksmus nesureagavo. Prieš pasišalindamas iš aikštelės, nutarė padaryti dar vieną aikštelėje stovinčių automobilių nuotrauką, nes pagalvojo, kad šie automobiliai galėjo priklausyti triukšmavusių asmenų grupės nariams. Artėdamas prie šių automobilių, jis tuo pačiu judėjo link merginų automobilio. Tuo metu merginos trukdė nuteistojo judėjimui ir bandymui nufotografuoti automobilius. Automobilius pabandė nufotografuoti per merginų automobilio viršų ir pasišalinti iš aikštelės. Vis tik merginų agresija kėlė nuteistajam pavojų, jis pagalvojo, kad gali būti sužalotas aštriu daiktu. Taigi stengėsi rankos atviru delnu išlaikyti distanciją nuo merginų. Prieš merginas nesmurtavo, kadangi įtarė, jog kažkur netoliese gali būti jų draugai.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi netiksliais, nenuosekliais, nelogiškais bei prieštaringais merginų parodymais. Apeliantas teigia, kad jis negalėjo smaugti nukentėjusiosios dešine ranka, nes yra dešiniarankis, o įvykio metu dešinėje rankoje laikė telefoną. Be to, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo pradžioje tvirtino, kad smaugimas vyko abiem rankomis.
7. Apeliantas yra įsitikinęs, kad eksperto paaiškinimai nepatvirtina, jog D. Š. sužalojimai buvo padaryti įvykio metu. Net jei ir būtų galima tvirtinti, kad sužalojimai buvo padaryti dėl apelianto veiksmų, vis tiek nebūtų galima daryti išvados, jog sužalojimai atsirado taip, kaip nurodė merginos. Be to, D. Š. yra smulkaus kūno sudėjimo, jos kaklas labai trapus, todėl tuo atveju, jeigu nuteistasis net nestipriai būtų paspaudęs jos kaklą, ant jo neabejotinai būtų likę sužalojimai ne tik nuo sugriebimo, bet ir ant kitų jos kūno dalių, kurios buvo prispaustos prie automobilio.
8. A. V.-M. nurodo, kad tuo metu, kai merginos pabandė atimti iš jo telefoną, D. Š. stengėsi jėga prasiveržti pro jo ištiestą ranką. Būtent tuo metu ir įvyko merginos nosies palietimas. Jis pastebi, kad D. Š. vienu metu tvirtino, kad jautė fizinį skausmą dėl nuteistojo veiksmų, kitu metu jau teigė, jog skausmo nejautė. Nuteistasis yra įsitikęs, kad D. Š. jokio skausmo negalėjo jausti, nes jis prieš ją nesmurtavo. Jam kyla abejonių ir dėl to, ar D. I. galėjo girdėti, kaip nuo D. Š. kaklo nukrito grandinėlė. Pati D. Š. yra nurodžiusi, jog grandinėlė liko kaboti ant kaklo. Tikrovės neatitinka ir D. I. teiginiai, kad buvo apdraskytas D. Š. kaklas. Nuteistasis negalėjo apdraskyti nukentėjusiosios kaklo, nes turi įprotį trumpai kirpti nagus. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad buvo apdraskytas D. Š. kaklas.
9. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui abejonių dėl D. I. parodymų patikimumo turėjo sukelti tai, kad ji vienu metu tvirtino, jog jai buvo suduotas smūgis, o kitu metu jau aiškino, kad buvo suduoti smūgiai. Jis tikina, kad tuo atveju, jeigu D. I. būtų sudavęs smūgį į galvą, ji būtų smarkiai sužalota. Nuteistasis aiškina, kad jis nebuvo suėmęs D. I. už pečių ir jos nestūmė. Pagal nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes ji turėjo nukristi ant nugaros, tačiau ji tvirtino, jog nukrito ant kelių. Apeliantas mano, kad net ir darant prielaidą, jog jis pastūmė D. I., ši nukentėjusioji krisdama turėjo atsitrenkti į praviras automobilio dureles ir patirti įvairius sužalojimus, tačiau tokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Apeliantui nėra aišku, kaip, pastūmus merginą atgal, ji galėjo nukristi ant kelių ir trenktis galva į automobilį. Jeigu D. I. ir nukrito ant kelių, tai nukristi ji galėjo tik bandydama pasiekti apeliantą, po to kai jis pradėjo eiti iš aikštelės. Be to, tuo atveju, jeigu D. I. būtų matomai ir nustatomai sužalota, ji būtų kreiptųsi į specialistą dėl sužalojimų nustatymo.
10. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nukentėjusiųjų naudai liudijusių asmenų parodymus. Nuteistasis nurodo, kad jis merginų nefilmavo, jų nemušė, įvykio metu buvo blaivus bei kalbėjo aiškiai. Tokių jo teiginių nepaneigia jokie objektyvūs byloje užfiksuoti duomenys. Liudytojai J. B. ir D. L. pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuteistasis buvo neblaivus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijoje buvo nustatyta, jog iš tikrųjų jis buvo visiškai blaivus. Šie faktai leidžia daryti išvadą, jog liudytojai siekia apkalbėti nuteistąjį. A. V.-M. pažymi, kad tuo metu, kai jis ėjo iš įvykio vietos, merginos neverkė, o agresyviai kalbėjo bei grasino.
11. Skunde tvirtinama, kad apeliantas pirmasis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Merginų draugų skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą buvo vėlesnis. Merginų draugai su merginomis nesiaiškino, kas įvyko, ir nuteistąjį užpuolė iš karto, kai jį pamatė. Nuteistasis mano, kad liudytojų parodymų patikimumu abejonių kelia ir tai, kad jie skirtingai nurodo veiksmų, kuriuos su juo atliko eiliškumą, pobūdį ir pan. Pažymi, kad tikrąsias įvykio aplinkybes galima nustatyti pagal Bendrojo pagalbos centro garso įrašą. Be to, nuteistasis nurodo, kad dantų kapą įsidėjo, nes suprato, jog gali būti sumuštas penkių jaunų vyrų.
12. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė D. Š. 10 Eur už nutrauktos grandinėlės taisymą. Su civiliniu ieškiniu pateiktame tuščiame užsakymo blanke nėra nurodytas darbų atlikimo užsakovas, gaminio pavadinimas ir darbų apimtis, o pateiktame kvite nėra nurodyta, koks gaminys taisytas, kas mokėjo už suteiktas paslaugas, neišskirta 10 Eur suma.
13. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tik tuomet, kai yra nustatoma, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad įvykis vyko po vidurnakčio ir baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog būtent dėl nuteistojo veiksmų būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Prašymas liautis triukšmauti nakties metu nėra nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas. Nuteistojo trumpo buvimo aikštelėje metu nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, normali įmonių ir įstaigų veikla, taip pat nebuvo sukeltas didelis išgąstis žmonėms, nekilo sumaištis, nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas.
14. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. V.-M. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu A. V.-M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei įvertinti įrodymai.
16. Baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla jokių ginčų dėl to, kad 2019 m. birželio 18 d., apie 00.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Šatrijos vaikų ir jaunimo klubo, Kalvarijų g. 156, Vilniuje, tarp nukentėjusiųjų D. Š., D. I. ir nuteistojo A. V.-M. kilo konfliktas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis tvirtina, kad jis, kilusio konflikto metu, nei prieš vieną iš nukentėjusiųjų fizinio smurto nevartojo. Vis tik tokią nuteistojo poziciją paneigia baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais.
17. Iš nukentėjusiosios D. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad kilusio konflikto metu A. V.-M. viena ranka suėmė jai už kaklo, stūmė, prirėmė prie pravirų automobilio durelių bei laikė. Tuo metu nukentėjusioji D. I. bandė nustumti A. V.-M. nuo D. Š., o šis, traukdamas ranką nuo nukentėjusiosios kaklo, nutraukė ant kaklo kabojusią grandinėlę. Grandinėlė liko kaboti ant kaklo, tačiau nukrito ant grandinėlės kabojęs pakabukas. Tuomet nuteistasis pastūmė D. I. ir ši nukrito. Iš karto po konflikto įvykio vietoje pasirodžiusiems nukentėjusiųjų draugams buvo pasakyta, kas įvyko, nurodyta, kur nuėjo nuteistasis. Policiją iškvietė D. L.. Kraujosruva ant žasto D. Š. atsirado po to, kai nuteistasis ją prirėmė prie automobilio durų, o ant kaklo sužalojimas atsirado dėl jo spaudimo. Įvykio metu nukentėjusioji skausmo nejuto, nes buvo šoko būsenoje. Skausmą pajuto vėliau, jai skaudėjo kaklą (t. 1, b. l. 168-170). Tokias pačias esmines įvykio aplinkybes nukentėjusioji D. Š. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios apklausos metu nukentėjusioji teigė, kad A. V.-M. jai rankomis suspaudė kaklą, traukdamas rankas nuo kaklo, nutraukė grandinėlę su pakabuku, kuris nukrito ant žemės. Ant kaklo nuo smaugimo liko žymės. Be to, A. V.-M. D. I. sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir pastūmė į automobilį. Į įvykio vietą atvykusiems draugams pasakė, kas įvyko. D. L. iškvietė policiją (t. 1, b. l. 29). Antrosios apklausos metu D. Š. tvirtino, kad A. V.-M. ranka jai sugriebė už kaklo ir jį suspaudė, pastūmė atgal, todėl ji atsitrenkė į automobilio dureles ir susitrenkė dešinės rankos žastą, ant kurio atsirado kraujosruva. Tuo metu, kai nuteistasis spaudė kaklą, jautė skausmą. Spausdamas kaklą, nuteistasis tuo pačiu spaudė ir raktikaulį, ant kurio atsirado kraujosruva. Įvykio metu A. V.-M. pastūmė D. I., kuri nukrito ir susitrenkė koją bei galvą. Be to, įvykio metu buvo nutraukta nukentėjusiosios grandinėlė, nukrito pakabukas (t. 1, b. l. 35-36). Iš nukentėjusiosios D. I. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad A. V.-M. įvykio metu suėmė D. Š. už kaklo, traukdamas ranką nuo nukentėjusiosios kaklo, užkliudė grandinėlę ir ją nutraukė. Taip pat nuteistasis sudavė vieną smūgį D. I. bei, suėmęs už pečių, ją pastūmė į automobilį. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji nukrito ant kelių bei trenkėsi galva į automobilį. Į įvykio vietą atvykusiems draugams buvo pasakyta, kad ji ir D. Š. buvo sumuštos, parodė, kur pasišalino nuteistasis. Dėl nuteistojo veiksmų jautė skausmą (t. 1, b. l. 165-167). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. I. nurodė, kad nuteistasis rankomis sugriebė D. Š. už kaklo bei jį apdraskė, nutraukė grandinėlę. Tuomet nuteistasis vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, pastūmė, todėl ji koja bei galva atsitrenkė į automobilį. Dėl aptartų nuteistojo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Kai į įvykio vietą atvyko draugai, jiems pasakė apie įvykį (t. 1, b. l. 23). Taigi tiek D. Š., tiek D. I. viso proceso metu apie fizinio smurto prieš jas panaudojimą iš esmės davė pakankamai nuoseklius parodymus, kurie vieni kitus papildo ir dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa. Nukentėjusiųjų parodymai leidžia daryti išvadą, kad D. Š. buvo spaudžiamas kaklas, ji buvo nustumta į automobilį, o D. I. buvo suduotas smūgis į galvos sritį, ji buvo pastumta, todėl atsitrenkė galva bei koja į automobilį. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti nukentėjusiųjų parodymais, tuo labiau, kad nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.
18. Iš specialisto išvados Nr. G. 2034/2019 turinio matyti, kad D. Š. buvo nustatytos kraujosruvos krūtinėje (krūtinės kairėje, raktikaulio krūtinkaulinio galo projekcijoje) ir dešiniame žaste. Nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, kuri buvo atlikta 2019 m. birželio 19 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 54). Pirmosios instancijos teisme specialisto išvadą pateikęs ekspertas paaiškino, kad kraujosruva krūtinės srityje galėjo būti padaryta suėmus nukentėjusiajai už kaklo (t. 2, b. l. 5-6). Taigi yra visiškai akivaizdu, kad specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei eksperto paaiškinimai sutampa su nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, kiek jos susijusios su fizinio smurto prieš D. Š. panaudojimo, ir jas patvirtina. Tvirtinti, kad D. Š. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, nei nurodė nukentėjusiosios bei nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo aiškinimai, kad tuo atveju, jeigu jis iš tikrųjų būtų suspaudęs nukentėjusiosios kaklą, jai būtų padaryta daugiau ir didesnių sužalojimų, yra tik subjektyvūs niekuo nepagrįsti pasvarstymai, kurie nepaneigia nei nukentėjusiųjų parodymų, nei specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, nei eksperto paaiškinimų.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų J. B. bei D. L. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, kad, kai atvyko į įvykio vietą, verkianti D. I. pasakė, jog ją sumušė. Po to, kai atvyko policija, įvykio vietoje ieškojo D. Š. nutrauktos grandinėlės. Galimai iš merginų sužinojo, kad D. I. buvo pastumta ir nukrito, o D. Š. buvo suimta už kaklo (t. 1, b. l. 186-187). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė, kad, kai jis su draugais atvyko į įvykio vietą, prie jų pribėgo D. I., kuri nurodė, kad ją ką tik sumušė vyras. Kiek prisimena, D. I. sakė, kad vyras ją pastūmė ir ji nugriuvo. D. I. buvo išsigandusi, verkė. D. Š. taip pat buvo išsigandusi, verkė. Iš karto po įvykio bendravo su D. Š., kuri nurodė, jog vyras paėmė jai už kaklo ir jį suspaudė, dėl ko ji jautė skausmą. Vyras, spausdamas kaklą, nutraukė nuo kaklo grandinėlę. Apieškojus aikštelę, rado D. Š. grandinėlę ir pakabuką. Po šio įvykio matė pas D. Š. paraudimus kaklo apatinėje dalyje. Be to, D. Š. pasakojo, kad vyras pastūmė D. I., nuo ko ji atsitrenkė į automobilį, susitrenkė koją ir galvą. Sužalojimų pas D. I. nematė. Pats įvykio nematė, apie jį žino tik iš D. Š. pasakojimų (t. 1, b. l. 43-44). Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai jis su draugais atvažiavo į įvykio vietą, viena iš merginų pribėgo ir pasakė, jog jos buvo užpultos. Iš merginų sužinojo, kad vyras joms reiškė pretenzijas dėl garsiai grojančios muzikos, pradėjo ar tai smaugti, ar tai stumti. Merginos buvo apsiverkusios, šoko būsenoje, išsigandusios. Įvykio vietoje ieškojo D. Š. nutrūkusios grandinėlės. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar ant merginų matė sužalojimų (t. 2, b. l. 6). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad, jam ir draugams atvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, D. Š. ir D. I. pasakė, jog jas ką tik buvo užpuolęs nepažįstamas vyras. Merginos sakė, kad vyras paėmė D. Š. už kaklo ir jį spaudė, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą. D. Š. liudytojui pasirodė išsigandusi, verkė. Ji sakė, kad vyras, spausdamas jai kaklą, nutraukė ant kaklo kabojusią grandinėlę. Matė ant D. Š. kaklo paraudimą, kurioje tiksliai vietoje, neįsidėmėjo. D. I. taip pat buvo labai išsigandusi, sakė, kad vyras sudavė kažkur į galvos sritį. Merginos sakė, kad vyras prie jų priėjo agresyviai nusiteikęs, sakė, kad jos per garsiai klausosi muzikos, po ko dar panaudojo fizinį smurtą (b. l. 47-49). Čia pastebėtina, kad tiek J. B., tiek D. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė daugiau įvykio aplinkybių, nei pirmosios instancijos teisme, tačiau tai yra paaiškinama tuo, kad abu liudytojai teisme buvo apklausti praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo įvykių, todėl akivaizdu, jog dalies aplinkybių jie teisme paprasčiausiai nebeprisiminė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiosios iš karto po konflikto su A. V.-M. liudytojams nurodė, jog prieš jas buvo panaudotas fizinis smurtas, apibūdino nuteistojo veiksmus.
20. Faktą, kad abi nukentėjusiosios iš karto po įvykio nurodė, jog prieš jas buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina ir apžiūros protokolo, kuriame yra aprašytas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, turinys bei baudžiamojoje byloje esantis policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinys. Iš apžiūros protokolo turinio matyti, kad pranešėjas 2019 m. birželio 18 d. 00.11 val. informuoja Bendrojo pagalbos centro operatorių, jog vyras užpuolė dvi merginas (t. 1, b. l. 69), o iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad abi nukentėjusiosios po įvykio teigė, jog A. V.-M. prieš jas panaudojo fizinį smurtą, t. y. D. I. buvo pastumta į automobilį, o D. Š. buvo smaugiama, be to, D. Š. rodė suplėšytą auksinę grandinėlę (t. 1, b. l. 70).
21. Baudžiamojoje byloje esantis garso įrašas download_10.102.186.21_2019-06-18_00-09-35_25.01 patvirtina, jog ir pats A. V.-M. 2019 m. birželio 18 d. 00:09:35 val. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Iš šio garso įrašo girdėti, kaip nuteistasis kreipiasi į vaikinus ir aiškina, kad merginos jį vadino necenzūriniais žodžiais, sako, jog bus kraujo, teigia, kad jis prašė išjungti muziką, nurodo, jog bus blogai. Garso įraše girdisi, kaip A. V.-M. klausiama, kodėl buvo kabinėjamasi (garso įrašo laikas 01:12), taip pat girdėti, kaip A. V.-M. šaukia, jog reikia kviesti policiją (pirmą kartą policiją prašoma kviesti 00:40). Nuteistasis vaikinams sako, kad užteks, jog visa tai yra melas (garso įrašo laikas 02:17), tuomet sako, kad vyks muštynės, jo neįleidžia į automobilį (garso įrašo laikas 02:37). Garso įraše girdėti, kaip moteris sako, jog buvo sugriebta už kaklo (garso įrašo laikas 04:50). Vėliau A. V.-M. reiškia pretenzijas dėl nuolatinio muzikos leidimo, o vyras nuteistojo klausia, kodėl jis ima už kaklo, nuteistasis sako, jog jis šūktelėjo iš balkono, kad būtų nutrauktas muzikos grojimas, tačiau muzika pradėjo groti garsiau (garso įrašo laikas 05:15-05:37). Taigi šio garso įrašo turinys patvirtina, kad iš karto po įvykio su nuteistuoju, kuris bandė šalintis iš įvykio vietos, bendravę asmenys buvo informuoti apie jo smurtinio pobūdžio elgesį. Apie smurtinį elgesį šie asmenys galėjo sužinoti tik iš nukentėjusiųjų. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusiosios iš karto po vykusio konflikto į įvykio vietą atvykusiems draugams nurodė, jog nuteistasis prieš jas smurtavo. Be to, pažymėtina tai, kad į įvykio vietą atvykę asmenys nebūtų turėję jokio pagrindo ir tikslo siekti sulaikyti nuteistąjį, su juo aiškintis, kas iš tikrųjų įvyko, kviesti policiją, jeigu nebūtų informuoti apie ankstesnį nederamą jo elgesį.
22. Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad nuteistasis įvykio vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo labai trumpai, todėl objektyviai negalėjo panaudoti smurto prieš nukentėjusiąsias. Vis tik su tokiu teiginiu nėra jokio pagrindo sutikti, kadangi jis yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio. Nekyla jokių abejonių, kad sugriebti kitą asmenį už kaklo bei jį suspausti, pastumti asmenį, o po to suduoti smūgį kitam asmeniui bei jį pastumti, pakanka ir keliolikos ar net kelių sekundžių. Čia pažymėtina, kad pats nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, jog įvykio vietoje galėjo būti apie minutę bei kontaktavo su nukentėjusiosiomis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apelianto nurodomas laiko tarpas yra pakankamas tam, kad būtų atlikti veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas. Be to, ir paties apelianto pateiktos nuotraukos patvirtina, kad jis 00.05 val. buvo įvykio vietoje, o 00.08 val. buvo netoli įvykio vietos (t. 2, b. l. 2-4), kas leidžia daryti išvadą, jog jis turėjo objektyvią galimybę atlikti nukentėjusiųjų nurodytus veiksmus.
23. Apeliacinės instancijos teismas, be jokių abejonių, pastebi, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymuose yra tam tikrų nesutapimų dėl konflikto eigos, nuteistojo veiksmų ir pan. Vis tik šie parodymų nesutapimai/skirtumai nėra pagrindas abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu dėl nuosekliai nurodomų esminių įvykio aplinkybių ir nukentėjusiųjų parodymais nesivadovauti.
24. Iš tikrųjų abi nukentėjusiosios pirmųjų apklausų metu nurodė, kad D. Š. kaklas buvo spaudžiamas rankomis, o vėliau buvo tvirtinama, jog nuteistasis šiai nukentėjusiajai už kaklo buvo suėmęs viena ranka. Vis tik toks nurodomų aplinkybių pakeitimas yra vertintinas tik kaip parodymų patikslinimas, kuris neleidžia abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, jog nukentėjusiajai buvo suimta už kaklo ir jis buvo spaudžiamas. Tokia aplinkybė buvo nurodoma viso proceso metu, taip pat ir kitiems asmenims iš karto po įvykio. Tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiajai D. Š. sukeltą fizinį skausmą, t. y. nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nepaneigė, kad ji juto fizinį skausmą dėl nuteistojo smurtinių veiksmų, o tik paaiškino, jog skausmo suvokimas atsirado jau po fizinio smurto panaudojimo.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad iš tikrųjų D. I. negalėjo matyti ir girdėti, kaip ant žemės nukrito nutraukta D. Š. grandinėlė. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiosios grandinėlė buvo nutraukta, tačiau ji liko kaboti D. Š. ant kaklo. Tuo pačiu šioje byloje buvo nustatyta ir tai, kad, nutraukus grandinėlę, ant asfalto nukrito ant grandinėlės kabojęs pakabukas. Taigi šiuo atveju teigtina, kad D. I., žinodama, jog buvo nutraukta D. Š. grandinėlė, sąžiningai klydo nurodydama, kad nuo D. Š. kaklo nukrito grandinėlė, o ne pakabukas. Kita vertus, visiškai nėra reikšminga, ar nutraukta grandinėlė nukrito ant asfalto ar ne, kadangi ji neturi reikšmės nuteistojo veiksmų vertinimui. Nuteistojo teiginys, kad D. I. negalėjo girdėti, kaip į asfaltą atsitrenkia grandinėlė (iš tikrųjų pakabukas), yra tik subjektyvi jo nuomonė.
26. Be jokių abejonių, D. I. teiginys, kurį ji išsakė ikiteisminio tyrimo metu, kad nuteistasis apdraskė D. Š. kaklą, nepasitvirtino. Vis tik šioje byloje buvo nustatyta, kad pasitvirtino faktas, jog D. Š. dėl jos kaklo spaudimo buvo padaryta kraujosruva krūtinėje (krūtinės kairėje, raktikaulio krūtinkaulinio galo projekcijoje), kurios iki įvykio nebuvo. Taigi faktas, kad D. I. iš karto po įvykio subjektyviai įvertino, jog D. Š. buvo apdraskytas kaklas ir tokią aplinkybę nurodė pirmosios apklausos metu, nėra pagrindas nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais, tuo labiau, kad A. V.-M. ir nebuvo kaltinamas bei nuteistas dėl nukentėjusiosios kaklo apdraskymo.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepagrįsti ir deklaratyvūs yra nuteistojo teiginiai, jog tuo atveju, jeigu jis D. I. būtų sudavęs smūgį į galvos sritį ir ją pastūmęs, nukentėjusioji turėjo patirti sužalojimus, kuriuos būtų galima nustatyti. Net ir neturint specialių žinių teigtina, kad fizinės jėgos poveikis žmogaus kūnui nebūtinai nulemia kokių nors sužalojimų atsiradimą. Tai, ar ant asmens kūno atsiras kokie nors sužalojimai, lemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, panaudoto fizinio poveikio stiprumas, intensyvumas, fizine jėga veikiamo kūno individualios savybės ir pan. Šiuo atveju aplinkybė, kad nukentėjusiajai D. I. nebuvo padaryti jokie sužalojimai, nepaneigia smurto panaudojimo ir skausmo sukėlimo faktų. Taip pat niekuo nepagrįsti apelianto samprotavimai, kad nukentėjusioji, suėmus ją už pečių ir pastūmus, būtinai turėjo kristi atgal ir negalėjo nukristi ant kelių. Nekyla abejonių, kad pastumtas žmogus instinktyviai stengiasi išvengti kritimo, sumažinti galimo kontakto su kitais objektais neigiamas pasekmes, žmogus nėra statiškas objektas, kurį pastūmus jis nukrenta ta kryptimi, kuria buvo veikiamas fizinės jėgos. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad po nukentėjusiosios D. I. pastūmimo ji galiausiai galėjo nukristi ant kelių, tuo labiau, kad nuo pastūmimo ji koja ir galva atsitrenkė į automobilį, o tai rodo, jog jos kritimo trajektoriją po pastūmimo lėmė ir kontaktas su greta buvusiu automobiliu.
Žemesnės instancijos teismas
28. Iš tikrųjų nukentėjusiosios D. I. apklausos, kuri vyko 2019 m. birželio 18 d., protokole yra užfiksuota, jog nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis, o tuomet ji buvo pastumta. Taip pat šiame apklausos protokole užfiksuota, kad nuo patirtų smūgių nukentėjusioji pajuto skausmą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teiginys apie patirtus smūgius yra tik netikslaus sąvokų vartojimo ar fiksavimo pavyzdys, kuris neleidžia abejoti nukentėjusiosios parodymais. Akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu D. I. iš tikrųjų apklausos metu pavartojo sąvoką „smūgių“, iš viso apklausos turinio matyti, jog ji kalbėjo apie vieną smūgį į galvos sritį bei pastūmimą, dėl kurio ji nukrito, galva bei kaire koja atsitrenkė į automobilį.
29. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad liudytojų J. B. ir D. L. parodymų patikimumu verčia abejoti tai, jog jie nurodė, kad nuteistasis buvo neblaivus, nors byloje yra nustatyta, jog jis buvo visiškai blaivus. Iš tikrųjų byloje esantis alkotesterio matuoklio kvito turinys patvirtina, kad 2019 m. birželio 19 d. 00.36 val. buvo nustatyta, jog A. V.-M. buvo blaivus (t. 1, b. l. 76). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų subjektyvus vertinimas, jog nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, niekaip neleidžia daryti išvados, kad šie liudytojai siekia apkalbėti nuteistąjį ir nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų būkle po konflikto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš garso įrašo download_10.102.186.21_2019-06-18_00-09-35_25.01 girdėti, jog iš tikrųjų nuteistasis kalba neaiškiai (galimai dėl tuo metu į burną įsidėtos kapos), kas ir galėjo sudaryti liudytojams įspūdį, kad nuteistasis buvo neblaivus, o tuo pačiu nulemti jų įsivaizdavimą, jog nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Be to, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme liudytojai nurodė, kad dalies aplinkybių (pagrindžiančių nuteistojo kaltę) nebeprisimena. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad liudytojai elgėsi sąžiningai, nesiekė duoti išskirtinai kaltinimui naudingų parodymų, jų nederino nei tarpusavyje, nei su nukentėjusiosiomis.
30. Aplinkybė, kad A. V.-M. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino anksčiau nei D. L., nepaneigia nukentėjusiųjų bei byloje apklaustų liudytojų parodymų, taip pat nepatvirtina nuteistojo nurodomos versijos apie įvykius automobilių stovėjimo aikštelėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nevertins apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kokie veiksmai buvo padaryti A. V.-M., kai nukentėjusiųjų draugai bandė jį sulaikyti, nes tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.
31. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiuo atveju yra nustatyta, kad A. V.-M. viešoje vietoje, kilusio žodinio konflikto su D. Š. bei D. I. metu, panaudojo prieš nukentėjusiąsias fizinį smurtą. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai, be jokių abejonių, yra laikytini įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis bei tvarka (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Taigi A. V.-M. smurtiniai veiksmai, kurie buvo padaryti įvykio vietoje esant ir pašaliniams asmenims (pats nuteistasis nurodė, kad įvykio vietoje buvo vyras bei moteris, kurie konflikte nedalyvavo), prieš nukentėjusiąsias, pasinaudojant savo fiziniu pranašumu, yra vertinti kaip įžūlūs, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Čia pastebėtina, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų kilo dėl šioms reiškiamų pretenzijų, susijusių su jų galimai netinkamu elgesiu, t. y. dėl nakties metu keliamo triukšmo, taip pat dėl to, jog nuketėjusiosios galimai netinkamai reiškė nepasitenkinimą tuo, kad nuteistasis jas fotografavo. Vis tik tai, kad nukentėjusiosios prieš konfliktą ir jo metu galimai pačios elgėsi netinkamai, t. y. nakties metu klausėsi muzikos, nepagarbiai bendravo su nuteistuoju, kai šis reiškė joms pretenzijas, negali pateisinti ir nepateisina A. V.-M. smurtinių veiksmų atlikimo. Teisėjų kolegijai yra visiškai akivaizdu ir tai, jog dėl nusikalstamų A. V.-M. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, kadangi nukentėjusiosios buvo išgąsdintos bei šokiruotos agresyvių apelianto veiksmų, kurie iš pradžių buvo panaudoti prieš vieną iš jų, o vėliau ir prieš kitą, bandžiusią apginti pirmąją nukentėjusiąją. Apie smurtinius veiksmus nukentėjusiosios informavo į įvykio vietą atvykusius pažįstamus, kurie, įvertinę nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes bei jų būklę, su nuteistuoju pagal savo galimybes bandė aiškintis netinkamo elgesio priežastis, sustabdyti jį nuo pasišalinimo iš įvykio vietos, kvietė policiją. Be to, nukentėjusiosios dėl nuteistojo veiksmų privalėjo keisti savo planus, vykti į policijos komisariatą.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš A. V.-M. nukentėjusiajai D. Š. priteisė 10 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Šioje baudžiamojoje byloje buvo įrodyta, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo nutraukta nukentėjusiosios grandinėlė. Akivaizdu, kad grandinėlė turėjo būti taisoma. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad už grandinėlės taisymą ji sumokėjo 10 Eur. D. Š. pateikė UAB „A.I.“ kvitą (t. 1, b. l. 40), kuris patvirtina, jog 2019 m. birželio 25 d. šiai įmonei, kuri užsiima ir juvelyrinių dirbinių remontu, buvo sumokėti 22 Eur. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji D. Š. dėl nutrauktos grandinėlės taisymo patyrė 10 Eur išlaidų. Šias išlaidas nukentėjusioji patyrė dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, todėl patirtą turtinę žalą, kuri yra reali ir nėra aiškiai per didelė, privalo atlyginti nuteistasis.
33. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl A. V.-M. apeliacinis skundas negali būti tenkinamas ir yra atmetamas.
34. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. Š. nuo A. V.-M. veiksmų, t. y. pastūmimo, griuvo. Aplinkybės, kad D. Š. būtų nugriuvusi, nenurodė nei vienas iš baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų. Taigi aplinkybė, kad minėta nukentėjusioji griuvo, nebuvo įrodyta, todėl ji šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies. Šios aplinkybės pašalinimas nekeičia nuteistojo veiksmų vertinimo. Kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad skundžiamas nuosprendis turėtų būti naikinamas ar keičiamas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
35. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje prašoma iš A. V.-M. valstybei priteisti 252,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
36. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats nuteistasis, apeliacinės instancijos teisme A. V.-M. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi nuteistajam A. V.-M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas, nes baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti asmens teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva ir nepriklausė nuo paties apelianto valios. Esant tokioms aplinkybėms, išlaidų, kurios buvo patirtos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, priteisimas iš nuteistojo nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V.-M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nukentėjusioji D. Š. dėl A. V.-M. stūmimo griuvo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. V.-M. netenkinti.