Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos l. e. viršininko pareigas (toliau – institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo D. Š. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, 2016 m. kovo 28 d., 1 val. 28 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų t. y. vartojęs marihuanos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). ATPK 256, 257 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-49-2014).

ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų, ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, Nr. 2AT-11-2015). Tokia nuostata atitinka ir EŽTT praktiką, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Konvencijos prasme (Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008).

Taigi teismas, nagrinėdamas bylą ir laikydamasis tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014). Pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmiau minėti teisės normų reikalavimai buvo esmingai pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme, išskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurio duoti paaiškinimai skundžiamajame sprendime net nėra nurodyti, daugiau nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, kuris galėtų suteikti vertingos informacijos apie nagrinėjamos bylos dalyką, o būtent – teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, gydytoja-psichiatrė, apžiūrinėjusi administracinėn atsakomybė traukiamą asmenį ir vertinosi jo būklę, o priimant sprendimą buvo remtasi tik vienu rašytiniu bylos duomeniu – Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 84, nors konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Tai reiškia, kad neapklausus teisės pažeidimą fiksavusių ir įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų, kurie galėtų suteikti reikšmingos informacijos apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo dieną, gydytojos-psichiatrės, apžiūrinėjusios administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir vertinusios jo būklę įvykio dieną, pilnai, o ne selektyviai neištyrus ir neišanalizavus Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 84 turinio, ir pateiktos išvados (13-14 b. l.) – negalima ir objektyviai nustatyti, ar D. Š. veiksmuose yra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis, ar ne.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, t. y. pirmosios instancijos teismui nesiėmus jokių priemonių išsklaidyti abejonėms dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo, priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos D. Š. atžvilgiu nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šiame kontekste atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių, kad būti pašalinti anksčiau nurodyti ir nustatyti neaiškumai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Apygardos teismas, padaręs išvadą, kad byla turi būti grąžinta tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo nepriklausomumą, kai byla iš naujo bus nagrinėjama apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.