Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Aurelija Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-535-174/2011 Teisminio proceso Nr. 31-1-01281-10 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2011 m. birželio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. (M. U.) ir jo gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-06 nuosprendžio, kuriuo:

M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas trejų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2010-09-14 iki 2010-09-15 (dvi paros) ir nuo 2010-09-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Patenkintas iš dalies R. R. civilinis ieškinys ir priteista jam solidariai iš V. L., S. V. ir M. U. 2 269 Lt padarytai turtinei ir 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nepilnametei kaltinamajai V. L. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį šios sumos – 1 423 Lt – nuspręsta išieškoti iš jos atstovo pagal įstatymą O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Patenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš V. L., S. V. ir M. U. 814,05 Lt nukentėjusiojo R. R. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Nepilnametei kaltinamajai V. L. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį šios sumos – 271, 35 Lt – nuspręsta išieškoti iš jos atstovo pagal įstatymą O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos ir V. L. bei S. V., bet jos nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. L. ir S. V., pavartoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra jie 2010-09-12, apie 00.05 val., prie Tilžės g. 4 namo, Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš nugaros pusės užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį R. R., padarydami jam galvos smegenų sutrenkimą, veido sumušimą, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei pagrobė R. R. priklausančius daiktus: 1 999 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA N97 su jame įdėtomis 20 Lt vertės SIM kortele ir 150 Lt vertės atminties kortele, pinigus – 100 litų. Tokiais savo veiksmais M. U., V. L. ir S. V., veikdami bendrai, pagrobė R. R. priklausančio turto už 2 269 litus.

Liudytojas N. Č., beje, niekaip nesusijęs nei su kaltinamaisiais ir jų aplinka, nei su nukentėjusiuoju, parodė, kad, išgirdęs gatvėje triukšmą, išėjo iš baro, prie kurio buvo sumuštas nukentėjusysis, tačiau matė tik nubėgančias merginas, vaikino nebuvo.

Nors teismas kaip liudytojus apklausė su bylos ikiteisminiu tyrimu susijusius pareigūnus A. G., J. K. ir G. E., tačiau šie nieko aiškaus pasakyti negalėjo, nes patys įvykio nematė. Kita vertus, apklausinėti apie įvykio aplinkybes pareigūnus, kurie patys yra įrodinėjimo subjektai, ne visada yra prasminga. Šiuo atveju pareigūnai rėmėsi informacija, gauta atlikus kaltinamųjų (įtariamųjų) apklausą, tačiau nuteistojo gynėjas pastebėti, kad nė viena informacija patikimai nepatvirtino M. U. dalyvavimo padarant nuosprendyje nurodytą nusikaltimą. Tiesa, J. K. teigė, neva barmenas (N. Č.) teigęs, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė M. U., tačiau teisme ši informacija buvo tinkamai patikrinta, ir N. Č. patvirtino, jog iš tikrųjų nematė, kas smogė į galvą nukentėjusiajam.

Kiti į bylą surinkti duomenys, atspindėti tyrimo veiksmų protokoluose ir kituose dokumentuose, taip pat niekaip nepatvirtina nuteistojo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Nors pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė su įvykiu susijusių asmenų parodymų analizei, tačiau ši analizė neatspindi nuteistojo kaltumo esmės.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu, iš dalies rėmėsi kitų nuteistųjų – V. L. ir S. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turiniu, tačiau šių nuteistųjų parodymai per visą bylos procesą yra nenuoseklūs, prieštaringi, kita vertus, tiesiogiai neparodė, kad nukentėjusįjį mušė nuteistasis M. U..

Teismas sutapatino nuteistojo buvimą nuosprendyje nurodytoje įvykio vietoje su jo dalyvavimu padarant nusikalstamą veiką. Tačiau buvimas įvykio vietoje ar netoli jos, bendravimas su įvykio kaltininkais (su nuosprendyje nurodytomis nuteistosiomis) po įvykio (kaip nešimas kitų asmenų pagrobto turto parduoti) negali lemti įvykyje nedalyvavimo asmens kaltumo ir atsakomybės už plėšimą.

Nuteistasis M. U. ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo M. U. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. U. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. U. kaltės kartu su kitomis nuteistosiomis V. L. ir S. V. apiplėšiant nukentėjusįjį R. R.. Nuteistojo M. U. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Vien tai, kad nuteistasis M. U. ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl M. U. kaltės kartu su V. L. ir S. V. apiplėšus nukentėjusįjį, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o M. U. veiką visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados dėl M. U. veiksmų įrodytumo neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantai su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Apeliantų teiginiai, kad teismo išvados dėl M. U. dalyvavimo kartu su V. L. ir S. V. apiplėšiant nukentėjusįjį neparemtos įrodymais, nepagrįsti.

Teismo nuosprendyje motyvuotai atmesti nuteistojo M. U. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, nes jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, argumentuotai pasisakyta, kodėl yra patikimi nukentėjusiojo R. R., nusikaltimo bendrininkės nuteistosios V. L. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, patvirtinantys neteisėtus nuteistojo M. U. veiksmus. Teismas motyvuotai atmetė kitos nusikaltimo bendrininkės nuteistosios S. V. parodymus, kurie prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, yra prieštaringi, nenuoseklūs.

Nors nuteistasis M. U. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad M. U. nukentėjusiojo kartu su V. L. ir S. V. neapiplėšė, motyvuodami tuo, kad M. U. tik buvo kartu su pastarosiomis įvykio dieną, tačiau nukentėjusiojo apiplėšime nedalyvavo, tuo metu buvo netoli įvykio vietos ir matė, kaip buvo apiplėštas nukentėjusysis, M. U. nurodo, kad mobilųjį telefoną į lombardą atidavė nežinodamas, kad jis buvo įgytas plėšimo būdu, gautus už telefoną pinigus iš karto atidavė V. L., ši nuteistojo M. U. gynybinė versija bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl M. U. nekaltumo yra visiškai paneigti byloje surinktų ir teismo teisingai įvertintų įrodymų visetu.

Nuteistojo M. U. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo R. R., nusikaltimo bendrininkės V. L. parodymais, taip pat liudytojų parodymais bei kitais teismo ištirtais įrodymais. Atlikus išsamią įrodymų analizę, pirmosios instancijos teismui, skirtingai negu nurodoma nuteistojo M. U. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, nebuvo jokio pagrindo netikėti nusikaltimo bendrininkės V. L., nukentėjusiojo R. R. parodymais, kurie patvirtina M. U. kaltę, kartu su nusikaltimo bendrininkėmis V. L. ir S. V. padarius inkriminuotą nusikaltimą, ir remtis nenuosekliais nuteistojo M. U. parodymais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nusikaltimo bendrininkės V. L. parodymais, nes jie iš esmės atitinka apylinkės teismo nustatytas įvykio aplinkybes. Ši nuteistoji teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną, vėlai vakare, ji, S. V., M. U., M., kurio pavardės nežino, ir E. S. bare „Malūnas“ gėrė alų, išėjus iš kavinės pastebėjo vyriškį, einantį link senojo turgaus. Ji priėjo prie vyriškio iš priekio. Kas konkrečiai trenkė nukentėjusiajam, nurodė neatsimenąs, tačiau teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji V. L. parodė, jog įvykio dieną jie buvo trise – ji, S. ir M., taip pat nurodė, kad smūgį į galvą nukentėjusiajam galėjo suduoti M. arba S.. Tai yra ikiteisminio tyrimo metu V. L. savo rašytiniame paaiškinime nurodė: „2010 m. 09 11 vakare kartu su pažįstamais M. ir S. ... nuėjome į barą „Malūnas“ ten išgėrėme po tris bokalus alaus išėjus lauk šalia baro pamatėme viriškį kur iš nugaros vienu smūgiu M. išjungė tą vyriškį kuriam nugriuvus ant žemės aš porą kartų koja įspyriau jam į koją. S. irgi kelis kartus ispyrė...“ (t. 1, b. l. 104). 2010-09-15 apklausiama kaip įtariamoji V. L. nurodė, kad įvykio dieną, vėlai vakare kartu su S. ir M. kavinėje „Malūnas“ gėrė alų bei parodė, kad: „Iš kavinės išėjome visi trys: aš, S. ir M.. Išėjus iš kavinės pastebėjome vyriškį einantį link senojo turgaus, man atrodo, kad tas vyriškis buvo blaivas. Kažkuris ar M., ar S., tiksliai negaliu pasakyti, nes buvau išgėrusi, neatsimenu trenkė tam vyriškiui, tikrai ne aš, tas vyriškis nuo smūgio nukrito ant žemės, aš jam dar porą kartų įspyriau į kojas, S. taip pat tą vyriškį spardė į kojas...“ (t. 1, b. l. 109). 2010-10-18 apklausos metu V. L. parodė: „ ...noriu patvirtinti, kad minėtą vakarą, kai aš su S. ir M. apiplėšėme žmogų, aš nukentėjusiajam į kojas spyriau du kartus, o S. spyrė į kojas taip pat pora kartų. Su mumis taip pat buvo ir M., kuris kaip supratau ir trenkė tam nukentėjusiajam , nes kitaip jis nebūtų nugriuvęs, nei aš, nei S. nebūtume jam trenkusios.“ (t. 1, b. l. 111). Taigi pacituoti nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog V. L. ikiteisminio tyrimo metu net du kartus aiškiai parodė, kad nukentėjusįjį apiplėšė kartu su S. ir M., V. L. nenurodė, kad tuo metu įvykio vietoje kartu su jais buvo daugiau asmenų, bei teigė, jog smūgį į galvą nukentėjusiajam galėjo suduoti M. arba S.. Savo parodymus V. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismas pagrįstai rėmėsi paminėtais nuteistosios V. L. parodymais, kurie patvirtina neteisėtus M. U. veiksmus kartu su kitomis nuteistosiomis apiplėšiant nukentėjusįjį. Byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. L. būtų suinteresuota apkalbėti M. U.. Šias nuteistosios V. L. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo R. R. parodymai.

Apklausiamas teisme nukentėjusysis R. R. parodė, kad 2010-09-12, apie 00.05 val., jis išėjo iš baro „Muitinė“ ir ėjo Tilžės gatve link Taikos pr. norėdamas važiuoti namo. Tilžės g. prie baro „Malūnininkų užeiga“ pamatė iš priekio ateinančią jam nepažįstamą merginą, ši priėjusi stūmė jį rankomis už krūtinės atgal, tuo pačiu metu iš nugaros jis pajuto stiprų smūgį į viršugalvį, po šio smūgio jis nukrito. Nors nukentėjusysis R. R. nurodė nematęs, kas konkrečiai trenkė jam į viršugalvį, tačiau, jo įsitikinimu, suduoti tokį stiprų smūgį į galvą iš viršaus, nuo kurio jis nukrito, galėjo tik aukštesnis už jį žmogus, tai tikrai negalėjo būti mergina. R. R. nurodė, jog dvi merginos tikrino jo rūbų kišenes, kojomis spyrė jam į galvą. Bandydamas išvengti smūgių, jis rankomis užsidengė galvą, tada viena iš merginų iš jo kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, tuo metu kita mergina spyrė ne mažiau kaip 5 kartus jam į galvą. Kažkuri mergina iš striukės vidinės kišenės pagrobė 100 litų įvairiomis kupiūromis ir monetomis. Po suduotų smūgių į galvą jis trumpam buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo tuo metu, kai prie jo priėjo baro „Malūnininkų užeiga“ darbuotojas Nerijus. Taigi paminėti nukentėjusiojo parodymai, jog jį užpuolė, spardė ir pagrobė daiktus dvi merginos, o smūgį į galvą galėjo suduoti tik vyras, mergina to negalėjo padaryti, nes smūgis buvo pakankamai stiprus ir suduotas iš viršaus, tai nurodė ir nuteistoji V. L., patvirtina anksčiau paminėtas nuteistosios V. L. nurodytas įvykio aplinkybes.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu V. L., kitiems kaltinamiesiems pareiškus prašymą kaip liudytojus apklausti dar du kartu su jais buvusius asmenis, taip pat teigė, jog įvykio vietoje dar buvo E. S. ir M., tai yra nurodė, jog bare „Malūnas“ gėrė alų ji, S. V., M. U., M., kurio pavardės nežino ir E. S., tačiau ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų neatsisakė, todėl teismas, įvertinęs byloje išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai tai vertino kaip pastarosios bandymą padėti nusikaltimo bendrininkams išvengti atsakomybės, nes nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiojo apiplėšimo metu dalyvavo ir kiti asmenys.

Teismas pagrįstai nesirėmė M. U. teisme duotais parodymais, nes jie yra nenuoseklūs, prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. M. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusįjį mušė S., S., E. ir M., o jis su S. V. buvo toliau ir nieko nedarė, be to, teigė, jog tą vakarą jokiam bare nebuvo, tačiau šie jo parodymai, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. U., priešingai nei aiškino apylinkės teisme, nurodė, jog tą vakarą bare gėrė alų, vėliau matė, kaip nukentėjusįjį apiplėšė dvi merginos – V. ir S. ( t. 1, b. l. 72). Tai M. U. nurodė ir savo paaiškinime ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 67). 2010-09-15 apklausos metu M. U. suabejojo dėl antrosios merginos vardo, tai yra teigė neatsimenantis, ar jos vardas buvo S. ar S.. Ikiteisminio tyrimo metu M. U. apibūdino nukentėjusiojo apiplėšime dalyvavusių merginų išvaizdą, nurodė, kad viena mergina buvo šviesiais, kita – tamsiais plaukas, tai nurodė ir nukentėjusysis. M. U., taip pat paaiškino, kur gyvena jo nurodytos merginos.

Teismas pagrįstai atmetė ir nuteistosios S. V. parodymus, nes ji taip pat skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Tai yra apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu S. V. parodė, kad nukentėjusiojo apiplėšime nedalyvavo, stovėjo toliau, tačiau matė įvykį, nurodė, kad smūgį nukentėjusiajam, nuo kurio jis nukrito, sudavė E. S. arba M.. Be to, nurodė, jog iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilųjį telefoną į lombardą atidavė M., tačiau, priešingai šiam jos tvirtinimui, byloje neginčijamai nustatyta, jog iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilųjį telefoną į lombardą atidavė nuteistasis M. U.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu S. V. teigė įvykio aplinkybių neatsimenanti, nes buvo girta. Kaip minėta, nuteistoji V. L. nurodė, jog parkritusį ant žemės nukentėjusįjį spardė ji ir S. V.. Liudytojas N. Č. patvirtino matęs, kaip mergina spyrė gulinčiam nukentėjusiajam, prieš tai girdėjo dviejų merginų balsus. Kaip minėta, nusikaltimo bendrininkas M. U. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog nukentėjusįjį spardė V. L. bei mergina, vardu S., tačiau vėliau parodė, kad antrosios merginos vardas galėjo būti S. . Kaip liudytoja apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja A. G. parodė, kad merginos, vardu S., nenustatinėjo, kadangi remiantis duotais parodymais išsiaiškinta, kad tokios merginos iš viso nebuvo, tai buvo S. V.. Jokios merginos, vardu S., savo parodymuose neminėjo ir V. L.. Merginą, vardu S., nurodė tik M. U. ir S. V., nors pastaroji apklausiama kaip įtariamoji taip pat teigė, jog įvykio dieną buvo susitikusi su V. L. ir M. U., jokių kitų kartu buvusių asmenų nenurodė. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog viena nuteistoji V. L. nebūtų išdrįsusi užpulti nukentėjusįjį, nors šis buvo neblaivus, ji kartu su nuteistąja S. V. drąsiai spardė nukentėjusįjį ir kraustė pastarojo kišenes, nes šalia buvo M. U.. Kartu pažymėtina, kad nors bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu S. V. neigė kartu su V. L. ir M. U. dalyvavusi nukentėjusiojo apiplėšime, tačiau nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, apeliacine tvarka neskundė.

Esant šioms aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. U., veikdamas kartu su V. L. ir S. V., apiplėšė nukentėjusįjį R. R.. Ši M. U. ir kitų nusikaltimo bendrininkių veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo M. U. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. U. ir jo gynėjo advokato Juozapo Surblio apeliacinius skundus atmesti.