Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios intancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-5-280/2013

Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01019-2010-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-857/2012 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui K. B. dėl gautų pinigų priteisimo ir žalos atlyginimo, tretysis asmuo byloje – UAB „Sinesa“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. pabrėžė, kad K. B. delsė sudaryti rašytinę rangos sutartį, statybos darbus atliko atsakovo samdyti asmenys. Ieškovė nurodė, kad ekspertai nustatė, jog likusi nesugriuvusi šiltnamio dalis yra netinkama naudoti dėl statybos defektų. Anot ekspertų, nesugriuvusios šiltnamio dalies remontui reikalinga 16 738,96 Lt. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovas nebuvo atlikęs visų statybos darbų iki galo, statinys sugriuvo statybos metu, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą. G. L. nurodė, kad dėl nepataisomai sugadintų 700 m² šiltnamio konstrukcijų jai buvo padaryta 5 166 Lt žala, ieškovė taip pat patyrė 5 691 Lt šiltnamio išardymo ir 6 433 Lt transportavimo išlaidų. G. L. pažymėjo, kad patyrė 12 243 Lt nuostolių dėl sunaudotų sugriuvusio šiltnamio statybai pirktų medžiagų sunaikinimo. Iš viso dėl nepataisomai sugadintų konstrukcijų, įdėtų medžiagų, kurių nebus galima panaudoti statybai iš naujo, ieškovei buvo padaryta 29 533 Lt žala (5 166 Lt + 5 691 Lt + 6 433 Lt + 12 243 Lt). G. L. nurodė, kad atsakovui už statomus šiltnamius sumokėjo 45 000 Lt. Už 1 m² šiltnamio statybos sumokėta 30 Lt. Nepataisomai sugadinta 700 m² šiltnamio konstrukcijų, todėl K. B. privalo grąžinti ieškovei už 700 m² šiltnamio pastatymo darbus sumokėtą sumą, t. y. 21 000 Lt (30 Lt x 700 m²). Taip pat K. B. yra atsakingas už netinkamai atliktus darbus kitoje nesugriuvusioje šiltnamio dalyje, todėl privalo atlyginti statybos darbų broko šalinimo išlaidas – 16 738,96 Lt. G. L. teigimu, iš viso iš atsakovo priteistina ieškovei padaryta žala sudaro 67 271,96 Lt (29 533 Lt + 21 000 Lt + 16 738,96 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p. CPK 327 str.1d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovei G. L. 2009-11-17 Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. A5-169 – 1 551,93 m² ploto šiltnamiui Juodelių kaime, Biržų rajone, statyti (b. l. I t. 25). Ieškovė 2008-09-11 iš Švedijos ūkininko B. K. už 80 000 Švedijos kronų (28 800 Lt pagal 2008-09-11 valiutų kursą) nusipirko 3 936 m² „Venlo“ šiltnamių (b. l. 63-64). Apeliantė dėl nupirktų šiltnamių statybos susitarė su atsakovu K. B.. Pagal žodinį susitarimą už šiltnamių pastatymą G. L. atsakovui įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt., o faktiškai sumokėjo 45 000 Lt. Šiuos pinigus ji perdavė atsakovui K. B.. Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario mėnesį naktį iš 19 d. į 20 d. sugriuvo dalis statomo šiltnamio, esančio Juokelių k., Biržų r. (b. l. I t. 12 – 14). Sugriuvusios šiltnamio dalies plotas apie 700 m². Teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad šiltnamis, esantis Juodelių k., Biržų r., pastatytas nusižengiant ieškovės pateikto 2009 m. techninio projekto reikalavimams (Teismo ekspertizės akto 50 psl.). Minėtoje ekspertizėje konstatuota, kad rangovas yra atsakingas už statomo šiltnamio dalies sugriuvimą jo statybos metu, nes statyba buvo vykdoma pažeidžiant LR statybos įstatymo 4 str. ir 15 str. bei STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus (Teismo ekspertizės akto 52 psl.). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad sugriuvusio šiltnamio dalies plotas – 584,6 m².

Dėl rangovo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas iš tiesų buvo rangovas ir atliko šiltnamio statybos darbus: ar atsakovas K. B., ar trečiasis asmuo UAB „Sinesa“. Atsakovas teigė, kad jis sugriuvusių šiltnamių statyboje dalyvavo tik kaip UAB „Sinesa“ atstovas – darbuotojas, todėl negali būti pripažintas rangovu ir būti atsakingas už ieškovei padarytą žalą. K. B. atkreipė dėmesį, kad jis, kaip UAB „Sinesa“ darbuotojas, su kitais trečiojo asmens samdytais darbininkais atliko tam tikrus šiltnamio statybos darbus. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šiltnamio statybos darbus jam pavedė atlikti UAB „Sinesa“ direktorius J. T. (b. l. II t. 80-82). Trečiojo asmens atstovas J. T. patvirtino, kad jis su G. L. telefonu susitarė dėl šiltnamio statybos darbų vykdymo ir jų kainos. Ieškovė tai neigė. J. T. teismo posėdyje nurodė, kad sugriuvusio šiltnamio statybos darbus vykdė G. J. ir kiti darbininkai, kurie yra Baltarusijos piliečiai, ir kurių pavardžių J. T. neatsimena (b. l. II t. 83). Pasak trečiojo asmens atstovo, su minėtais darbininkais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys. Atsakovas neįrodė, kad jis, sudarydamas rangos sutartį su ieškove, ją sudarė trečiojo asmens, o ne savo vardu.

LR CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. LR CK 6.696 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga, Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (115, 138 str.), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (142 str. 3 d., 181 str. 2d., 227 str. 2 d.), arba, išnagrinėjęs bylą, atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą ir kt. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R. J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė G. L. 2009 m. rudenį su atsakovu K. B. sudarė žodinę statybos rangos sutartį dėl šiltnamio statybos, Juodelių k., Biržų r. Sutarties kaina – 50 000 Lt. Sutarties kainos neginčijo nei ieškovė, nei atsakovas, nei tretysis asmuo. Ieškovė už atliktus darbus tiesiogiai K. B. iš viso sumokėjo 45 000 Lt: 2009-09-28 grynais – 20 000 Lt, 2009-12-03 grynais – 15 000 Lt ir 2009-12-09 grynais – 10 000 Lt (b. l. I t. 35, 36). Pinigų priėmimo pakvitavimus pasirašė atsakovas K. B., nenurodydamas, kad jis atstovauja ne save, o kokią tai bendrovę (b. l. 35-36). Dalis ieškovės atsakovui sumokėtų pinigų (20 000 Lt) pagal 2010-02-17 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą apskaityta trečiojo asmens UAB „Sinesa“ buhalterinėje apskaitoje (b. l. I t. 91). Teismas atkreipia dėmesį, kad minėta sąskaita faktūra išrašyta 2010-02-17, praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pinigų atsakovui sumokėjimo fakto. Minėta PVM sąskaita – faktūra ieškovės G. L. nepasirašyta. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. numatyta, kad PVM sąskaita – faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju, tretysis asmuo UAB „Sinesa“ akivaizdžiai pažeidė įstatymo reikalavimą nedelsiant išrašyti PVM sąskaitą –faktūrą. 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2009 07 26 iki 2010 06 06) 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Tų pačių taisyklių 10 straipsnyje įtvirtinta, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas, o pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilsesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsakovas, nei tretysis asmuo nepateikė kasos pajamų orderių ir neįrodė, kad K. B. iš G. L. gautus už šiltnamių statybą pinigus įnešė į UAB „Sinesa“ kasą. Kaip minėta, iš pateiktų pakvitavimų niekaip negalima spręsti, kad K. B. veikė kaip juridinio asmens atstovas, pakvitavime nėra nurodyta, kad atsakovas veikė, kaip juridinio asmens atstovas ar turėjo įgaliojimą veikti juridinio asmens vardu ir jo naudai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog K. B. priėmė ieškovės sumokėtus pinigus kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas.

Liudytojas S. Z. nurodė, kad jis ieškovei G. L. rekomendavo K. B. kaip fizinį asmenį, užsiimantį šiltnamių statyba. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas ieškovei įteikė vizitinę kortelę, kurioje nurodyta, kad K. B. yra įmonės „GGP“ direktorius (b. l. I t. 74). Teismas nurodė, kad remiantis atsakovo parodymais, matyti, jog įmonė „GGP“ yra trečiojo asmens UAB „Sinesa“ prekinis ženklas. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, Biržų rajono apylinkės teismas, padarė išvadą, kad ieškovė G. L. su atsakovu K. B. ir trečiojo asmens atstovu J. T. bendravo ne kaip su fiziniais asmenimis, bet kaip su įmonių atstovais. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-06-22 iki 2012-04-16 atsakovas dirbo UAB „Sinesa“ (b. l. III t. 42). Iš bylos duomenų, matyti, kad šiltnamių statybos rangos sutarties sudarymo, statybos darbų vykdymo ir šiltnamių sugriuvimo metu K. B. buvo trečiojo asmens UAB „Sinesa“ darbuotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus SODROS duomenų analizę, nerasta jokios informacijos, kad šiltnamių statybos rangos sutarties sudarymo ar darbų vykdymo metu atsakovas būtų dirbęs įmonėje „GGP“, kurios direktoriumi nurodė ieškovei esąs. Pabrėžtina, kad byloje yra nustatyta, jog „GGP“ vardu yra registruotas kitas savarankiškas, atskiras juridinis asmuo, kurio kodas 159933150, buveinės adresas Kauno g. 2C, Ežerėlio mstl., Kauno r. (b. l. III t. 43). Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prekės ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Pagrindinė prekės ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (arba) paslaugų identiškumo garantiją. Teisėju kolegija, pažymi, kad prekės ženklas yra žymuo, kuriuo atskiriamos vieno asmens prekės ir paslaugos nuo kito asmens, tačiau skirtingų asmenų naudojami juridinio asmens pavadinimai, negali būti laikomi tų asmenų prekių ženklais. Nagrinėjamu atveju „GGP“ yra savarankiško nuo UAB „Sinesa“ nepriklausančio juridinio asmens pavadinimas, todėl pavadinimas „GGP“ negali būti UAB „Sinesa“ prekės ženklas. Atsakovo argumentas, kurį pripažino pirmosios instancijos teismas, kad juridinis asmuo (įmonė) „GGP“ yra trečiojo asmens UAB „Sinesa“ prekinis ženklas yra visiškai nelogiškas, nes tokia situacija, kai juridinis asmuo yra kito juridinio asmens prekinis ženklas net negalima teoriškai, be to, nagrinėjamu atveju faktiškai nustatyta, kad UAB „Sinesa“ ir UAB „GGP“ yra savarankiški juridiniai asmenys ir žymuo „GGP“ nėra UAB „Sinesa“ prekinis ženklas. Biržų rajono apylinkės teismo nurodyti argumentai, kad K. B. ieškovei pateikti duomenys („GGP“ vizitinė kortelė) įrodo, kad G. L. turėjo suprasti, jog bendrauja su juridinio asmens, o būtent su UAB „Sinesa“, atstovu yra nepagrįsti, nes atsakovas ieškovei pristatydamas save pateikė klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, pažymėtina, kad iš K. B. apeliantei pateiktoje vizitinėje kortelėje (b. l. I t. 74) esančių duomenų niekaip negalima spręsti, kad atsakovas buvo UAB „Sinesa“ atstovas ar darbuotojas. Šia kortele atsakovas galėjo tik patvirtinti savo kvalifikacją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neįrodyta, kad UAB „Sinesa“ darbuotojai, išskyrus K. B., būtų dalyvavę atliekant šiltnamio G. L. ūkyje statybos darbus. Teismas atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens UAB „Sinesa“ atstovas, įmonės direktorius J. T. negalėjo nurodyti asmenų, galimai dirbusių, statant minėtą šiltnamį pavardžių. Taip pat nebuvo pateiktos su darbininkais sudarytų terminuotų darbo sutarčių kopijos, kurias duodamas parodymus minėjo J. T.. Šie faktai tik sustiprina abejones, kad UAB „Sinesa“ galėjo būti rangovu, statant šiltnamį ieškovės ūkyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodus ir remdamasi įrodinėjimo taisyklėmis, daro išvadą, kad G. L. negalėjo suprasti, kad rangos sutartį sudaro su juridiniu asmeniu UAB „Sinesa“ ir yra labiau tikėtina, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu K. B.. Pinigų perdavimo asmeniškai K. B. faktas, buhalterinių dokumentų (kasos orderių) nebuvimas, klaidinantys atsakovo teiginiai dėl UAB „Sinesa“ prekės ženklo, leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju, rangovu pripažintinas K. B. ir jam tenka atsakomybė už žalą kilusią dėl netinkamo statybos darbų atlikimo.

Dėl nuostolių dydžio ir kaltės

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Civilinės atsakomybės taikymui yra būtinos šios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos : neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ar nuostolių, kaltė, žala ir nuostoliai.

Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi nukentėjęs asmuo.

Byloje nustatyta, kad atsakovui K. B. statant ieškovės G. L. ūkyje šiltnamį nebuvo įvykdyti paruošto techninio projekto reikalavimai ( netinkamai sumontuoti pamatų stulpeliai, ne visur sumontuoti vėjo ryšiai), susikaupęs didelis sniego sluoksnis sukėlė šiltnamio griūtį. Šiltnamio dalis sugriuvo dėl to, kad neatlaikė sniego apkrovos. Tai konstatuota teismo ekspertizės aktu. Vykdydamas statybą rangovas atsakovas K. B. nesilaikė statybai keliamų reikalavimų, nepildė darbų žurnalo, nebaigė tinkamai statybos, neužtikrino nebaigtos statybos saugumo, nes objektas nebuvo priduotas užsakovui- ieškovei G. L.. Atsakovo K. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu nepaneigia šių išvadų.

Šiltnamio griūties dieną tarp šalių sudaryta rangos sutartis galiojo ir pagal CK 6.682 str. 1 d. statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priima užsakovas, tenka rangovui. Rangovas K. B., sudarydamas sutartį ir atlikdamas statybos darbus, neįspėjo užsakovo dėl to, kad yra kliūčių sutarčiai tinkamai vykdyti, kaip bandė aiškinti teismo posėdžio metu, todėl jis prisiėmė visą riziką dėl šiltnamio statybos.

Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad sugriuvusios šiltnamio dalies plotas 584,6 m² (Teismo ekspertizės akto 52 psl.). Ieškovė nurodė, kad įsigydama šiltnamius Švedijoje patyrė 5 691 Lt šiltnamio išardymo ir 6 433 Lt transportavimo išlaidų. G. L. pažymėjo, kad patyrė 12 243 Lt nuostolių dėl sunaudotų sugriuvusio šiltnamio statybai pirktų medžiagų sunaikinimo. Iš viso dėl nepataisomai sugadintų konstrukcijų, įdėtų medžiagų, kurių nebus galima panaudoti statybai iš naujo, ieškovei pagal jos tvirtinimus buvo padaryta 29 533 Lt žala (5 166 Lt + 5 691 Lt + 6 433 Lt + 12 243 Lt). G. L. įrodė, kad atsakovui už statomus šiltnamius sumokėjo 45 000 Lt.

Sugriuvus šiltnamiui 2010-02-20, nepataisomai sugadinta ieškovės teigimu apie 700 m² šiltnamio konstrukcijų, tačiau jų konkretūs kiekiai nenurodyti.

Ieškovės tvirtinimu K. B. yra atsakingas už netinkamai atliktus darbus kitoje nesugriuvusioje šiltnamio dalyje, todėl reikalauja atlyginti statybos darbų broko šalinimo išlaidas – 16 738,96 Lt. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė šias išlaidas realiai patyrė, pašalino statybos broką likusioje, nesugriuvusioje , šiltnamio dalyje.

Ieškovė nurodė, kad 1 kv. m. ploto šiltnamio statybai panaudojo medžiagų už 17,49 Lt, kadangi sugriuvo 584,6 kv.m. šiltnamio, tai sugadinta atsakovo statybos metu panaudotų medžiagų už mažesnę sumą, nei nurodo ieškovė.

Tik konstrukcijos dviejų šiltnamių statybai ieškovei kainavo 28 000 Lt. Ieškovė nenurodė ir nepaskaičiavo nepataisomai sugadintų šiltnamio konstrukcijų kiekio ir vertės, o pagal jos nurodytas išlaidas įgyjant šiltnamius iš Švedijos ūkininko to nustatyti apeliacinės instancijos teisme negalima.

Šiomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad Biržų rajono apylinkės teismas, neteisingai nustatęs, kad atsakovas K. B. negali atsakyti už ieškovei G. L. padarytą žalą dėl netinkamos šiltnamių statybos, nenagrinėjo jai padarytos ir priteistinos žalos dydžio, taigi neatskleidė bylos esmės, t.y. nenustatė bylos aplinkybių dėl žalos dydžio. Vien pagal ieškinyje pateiktus tvirtinimus bei byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti konkrečių faktinių padarytos žalos aplinkybių ( CPK 327 str.1 d. 2 p.), todėl byla šioje dalyje turi būti nagrinėjama iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti svarstoma, nuo kada tarp šalių rangos sutartis faktiškai nutraukta, kiek darbų atlikta tinkamai, o kiek- netinkamai, kokius dėl to ieškovė patyrė nuostolius. Turi būti nustatyta, kokia statybos dalis tinkama ir turi būti apmokama, nes nustatyta, kad netinkamai atlikta ne viso šiltnamio statyba, turi būti nustatoma, kuri dalis šiltnamio gali būti naudojama pagal paskirtį, o kuri dalis remontuotina ar statytina iš naujo. Pagal šias nustatytas aplinkybes galima įvertinti padarytą ir atlygintiną žalą ieškovei. Vien pagal sugriuvusio šiltnamio plotą visą žalos dydį vargiai galima nustatyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Biržų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.