- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2K-584/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01279-2006-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Armanas Abramavičius, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 20 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas pagal 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad I. G. 2005 m. lapkričio 10 d. įgaliojimu Nr. 9514, išduotu Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro notarės L. Mackevičienės, ir D. G. 2005 m. lapkričio 11 d. įgaliojimu Nr. 15/07-18, išduotu Marijampolės pataisos namų direktoriaus T. Klusevičiaus, įgaliotas parduoti I. G. ir D. G. asmeninį turtą – paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2005 m. lapkričio 22 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Rinktinės g. 50, pas notarę D. Svirbutienę sudarė su J. R. bei R. R. minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8151, kurią vykdydama R. R. 2005 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu į R. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus bankas“, pervedė 95 000 Lt, o likusią 90 000 Lt sumą tos pačios dienos mokėjimo nurodymu pervedė į I. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus bankas“, po to, turėdamas pareigą perduoti jo sąskaitoje esančias pinigines lėšas (95 000 Lt) D. G., neturėdamas tam teisės ir be jokio pagrindo šias pinigines lėšas 2005 m. lapkričio 22 d. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB Vilniaus bankas“, mokėjimo nurodymu pervedė į V. Č. priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus bankas“. Šiais veiksmais R. K. iššvaistė jam patikėtą D. G. priklausantį didelės vertės turtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 20 d. nutartį – pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo – be pagrindo netaikytos BK 62 straipsnio nuostatos, numatančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, ir BK 75 straipsnio nuostatos, numatančios bausmės vykdymo atidėjimą. Teismai, visapusiškai neįvertinę aplinkybių, į kurias atsižvelgti įpareigoja BK 54 straipsnis, t. y. padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę ir socialinius ryšius, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Skunde teigiama, kad, skiriant bausmę R. K., nesilaikyta tai reglamentuojančių BK bendrosios dalies normų reikalavimų. Kasatoriaus nuomone, parenkant bausmę, akcentuotas padaryto nusikaltimo pobūdis, tačiau nepasisakyta dėl kitų esminių aplinkybių, turinčių įtakos bausmės skyrimui ir jos vykdymo atidėjimui. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad kaltininkui, išlaikančiam asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, gali būti taikoma švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Kasatorius teigia prižiūrintis savo senyvo amžiaus tėvus, o tėvo, kuris serga vėžiu, būklė yra ypač sunki.
Bausmės paskirtis įvardijama BK 41 straipsnyje, todėl svarstant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidedant paskirtos bausmės vykdymą asmuo, padaręs nusikaltimą, bus sulaikytas nuo tolesnių nusikaltimų darymo, ar jis bus pakankamai nubaustas, ar laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kasatoriaus nuomone, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors R. K. inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, tačiau yra atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis teigia, kad suvokia savo veiksmų neigiamą pobūdį, pripažįsta kaltę, išgyvena dėl kilusių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr.2K-120/2005). Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas svarbiausių faktorių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" (toliau Senato nutarimas Nr. 23) išaiškinta, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, t. y. nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo. Nuteistasis pabrėžia, kad nors praeityje yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl pagrindo manyti, kad ateityje darys naujas nusikalstamas veikas ar kitaip pažeis įstatymus, nėra. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog nėra R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose. Nuteistasis pabrėžia, kad iš esmės pripažino savo kaltę, tik ginčijo kai kurias nusikaltimo aplinkybes. Senato nutarime Nr. 23 išaiškinta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintini ir tie atvejai, kai nuostoliai ar žala atlyginami nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Nuteistasis pažymi, kad nukentėjusysis iki šiol nėra pareiškęs reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nenurodė jos dydžio, todėl šis faktas laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vertinant byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingas teismo dėmesys kreipiamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinė byla Nr. 2K-734/2003). Kasatorius mano, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė sukels ypač sunkias pasekmes - nutruks teigiami socialiniai ryšiai, jis negalės prižiūrėti sergančių tėvų.
Kasaciniame skunde nuteistasis R. K. pateikia naują informaciją apie tai, kad byloje minimas asmuo „Rolandas" yra anksčiau už finansinius nusikaltimus teistas R. B., gyvenantis Klaipėdoje. Kasatoriaus manymu, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė svarbi jo kaltės detalizavimui.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuroras M. Greičius prašo nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nėra galimybės taikyti R. K. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pagrindas taikyti minėta normą – tai aplinkybių visuma: lengvinančių aplinkybių buvimas, žalos atlyginimas (bent dalinis), jei žala padaryta, ir aplinkybė, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Bent vienos iš minėtų aplinkybių nebuvimas reiškia, jog nėra galimybės taikyti šį straipsnį. Teismai, remdamiesi byloje esančiais faktiniais duomenimis, konstatavo, kad R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nesant bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo taikyti minėtos normos nuostatas.
Apeliacinis teismas pagrįstai ir argumentuotai pasisakė ir dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės, nurodydamas, kad nuteistasis R. K. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi baudžiamasis įstatymas numato galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už nesunkius, apysunkius ar neatsargius nusikaltimus. R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už tyčinį, sunkų nusikaltimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Atsiliepime taip pat nurodyta, kad nuteistasis R. K. kasaciniame skunde pateikė naują informaciją, kad byloje minimas asmuo „Rolandas" yra R. B., gyvenantis Klaipėdoje. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, tik teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. R. K. prašo nustatyti konkrečias faktines aplinkybes, susijusias su nurodomu asmeniu „Rolandas". Minėta informacija nebuvo žinoma baudžiamojoje byloje iki kasacinio skundo pateikimo teismui, nors šią informaciją siekta nustatyti proceso metu, todėl nėra pagrindo teigti, esant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Prokuroro nuomone, R. K. nurodoma aplinkybė gali būti tiriama kito proceso metu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Dėl BK 62 ir 75 straipsnio nuostatų taikymo
BK 75 straipsnis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. R. K. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Ši veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Todėl vien ši aplinkybė pašalina galimybę taikyti R. K. bausmės vykdymo atidėjimą. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nesvarstytini, nes dėl minėtos aplinkybės šių nuostatų taikymui nėra teisinio pagrindo.
Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. BK 62 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma, jei yra įstatyme išvardytų sąlygų visuma, tarp kurių atvykimas ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis bei kitos sąlygos, kurių nenustatyta šioje baudžiamojoje byloje. BK 62 straipsnio 2 dalis numato galimybę skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę ir tais atvejais, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta nusikaltimu padaryta žala bei yra kitos atskiruose šios dalies punktuose alternatyviai išvardytos aplinkybės. Tačiau šie pagrindai byloje nenustatyti. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat netaikytinos R. K., nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, R. K. nekėlė reikalavimo pripažinti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl šis klausimas dėl bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal šiuos reikalavimus kasacine tvarka nesvarstytinas (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo ir kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, yra svarbios skiriant bausmę bei akcentuoja bausmės paskirties tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai taikė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, išnagrinėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymo klausimus, nustatė nusikaltimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos individualizuojant bausmę. Teismai nurodė, kad R. K., nors ir praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad jis nedirba, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio. Skirdamas bausmę teismas pabrėžė, kad padarytas nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga asmenybės kriminalinių nuostatų išraiška, todėl paskyrė bausmę, žymiai švelnesnę nei sankcijos vidurkis, kuris paprastai yra orientyras skiriant bausmę, kai nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įstatymo taikymo aspektu R. K. paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodyta aplinkybė, kad byloje minimas asmuo, vardu „Rolandas“, yra R. B., gyvenantis Klaipėdoje, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės R. K. veikos kvalifikavimui bei kasacinio skundo nagrinėjimui, o gali būti pagrindas atskiram ikiteisminiam tyrimui arba atskiru proceso tyrimo objektu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.