Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-556-493/2010;

Teisėja Larisa Tamulionienė Proceso Nr.1-65-2-00070-2008-1; Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

2010 m. rugsėjo 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajai D. Z., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiosios A. P. atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausta laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p. ir 5 p. D. Z. įpareigota per bausmės laikotarpį atlyginti nusikaltimu A. P. ir VšĮ Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą turtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. Z. dėl Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta ši veika (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteista iš D. Z. A. P. 143,77 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt trys litai 77 ct) turtinės žalos ir 2000,00 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš D. Z. A. P. 2000,00 Lt (du tūkstančiai litų) atstovavimo išlaidų.

Priteista iš D. Z. VšĮ Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 270,20 Lt (du šimtai septyniasdešimt litų 20 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2008-11-14, apie 9.30 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje, žemėtvarkos skyriaus specialistams atliekant žemėnaudos ribų paženklinimą, elgdamasi įžūliai, trukdė atlikti šiuos darbus, keletą kartų išraudama medinį kuolą, naudojamą kaip riboženklį, ir čia pat vietoje juo tyčia du kartus sudavė nukentėjusiajai A. P. į ranką, spyrė į koją, tuo padarydama nukentėjusiajai A. P. dešiniosios plaštakos sumušimą su minkštų audinių kraujosruvomis plaštakos nugariniame paviršiuje, muštinę žaizdą II-e piršte, dešinio peties ir dešinio kelio sumušimą, tuo sukeldama A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją D. Z., jos gynėją, prašiusias nuteistosios skundą tenkinti, prokurorę ir nukentėjusiosios atstovę, prašiusias apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistosios D. Z. nusikalstamą veiką, tačiau netinkamai taikė BK, skiriant įpareigojimus. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).

Kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas, tinkamai įvertino surinktus, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad D. Z. įvykdė jai inkriminuotą veiką.

Pažymėtina, kad LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį yra reikšminga padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Įžūlūs veiksmai ir yra suprantami kaip elgesys, kuris neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, šokiruojantis aplinkinius, trikdantis visuomenės rimtį ar pažeidžiantis viešąją tvarką.

Byloje nustatyta, kad D. Z. 2008-11-14 apie 9.30 val. Kauno rajone (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, žemėtvarkos specialistams atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą, elgdamasi įžūliai, trukdė atlikti šiuos darbus, išraudama jų darbe naudojamą medinį kuolą kaip riboženklį, tyčia juo sudavė nukentėjusiajai A. P., spyrė į koją, tuo sukėlė A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, sudavė kelis smūgius su mediniu pagaliu – riboženkliu ir koja įspyrė A. P. ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nuosprendį pagrindė įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, apkaltinamajame nuosprendyje nurodė įrodytas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Taip pat, teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Tuo BPK 301, 303-305 straipsnio reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui, teismas laikėsi.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų išnagrinėjimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apeliantės kaltumo.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad konfliktas buvo ne dėl chuliganiškų paskatų. Teisėjų kolegijos nuomone, konflikto pradžia - nukentėjusiosios dalyvavimas, siekiant atlikti žemės matavimo darbus, pasikvietus žemėtvarkos specialistus, kas nuteistajai buvo nepriimtina ir, jos nuomone, neteisėta dėl ketinimų sumažinti A. J. sklypą ir nuteistosios veikimas, nors ir iššauktas asmeninės priežasties, buvo įgyvendinamas chuliganiškais veiksmais, trikdančiais ne tik visuomeninę rimtį, bet ir žemėtvarkininkų darbą, kurį jie dėl neteisėtų ir chuliganiškų D. Z. veiksmų buvo priversti nutraukti. Nuteistosios skunde išdėstytas tvirtinimas, kad ji tokiu būdu gynė pagal įgaliojimą tvarkomo giminaičio sklypo ribas nuo A. P. daromos klaidos, t.y. žemėtvarkininkų žemės sklypo matavimo, yra tik nuteistosios įsitikinimas, nepateisinantis jos veiksmų neteisėtumo tiek sužalojant nukentėjusiąją, tiek sutrikdant ir nutraukiant žemėtvarkos specialistų darbą, kas neginčytinai patvirtina nuteistosios veiksmų įžūlumą ir akiplėšiškumą. Tai, kad nuteistosios veiksmai buvo neadekvatūs situacijai, priešiški visuomenės rimčiai ir tvarkai, prieštaraujantys priimtoms visuomenės moralės normoms, įžūlūs, patvirtina liudytojų, nukentėjusiosios, o ir iš dalies pačios nuteistosios parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausto liudytojo V. B. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad nuteistoji, žemėtvarkininkams atliekant sklypo matavimo darbus, jiems trukdė ištraukdama kuolą, su kuriuo sudavė A. P., bei spyrė jai į koją. Liudytojai L. P. ir I. M. patvirtino aplinkybę, kad po nuteistosios D. Z. panaudoto fizinio smurto, A. P. pradėjo kraujuoti ranka ir ją išvežė į ligoninę. Liudytojo Kauno Raudonojo kryžiaus traumatologinio skyriaus gydytojo K. S. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad įvykio metu A. P. buvo sumušta ir dėl sveikatos būklės buvo siūloma kontrolė. Padarytų sužalojimų pobūdį patvirtino ir teismo medicinos ekspertizės aktai.

Nuteistosios apeliacinio skundo motyvai, siekiant nusikaltimo vietą vertinti nekaip viešą, atmestini. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji erdvė, į kurią gali patekti kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Abejonių, kad nuteistosios veiksmai buvo padaryti viešoje erdvėje – nors ir nukentėjusiajai priklausančiame žemės sklype, teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia, nukentėjusiosios nuosavybės teisės į žemę buvimas, viešosios erdvės požymio nepašalina, juolab, kad tuo metu sklype buvo ne tik jo savininkė nukentėjusioji A. P. bei nuteistoji D. Z., bet ir pašaliniai asmenys liudytojai – žemėtvarkos specialistai, liudytojas V. B.. Nuteistosios apeliacinio skundo motyvai, kad jos toks elgesys aplinkinių nešokiravo, visi įvykį matę žmonės pažįstami, žino apie jos ir nukentėjusiosios nesutarimus bei suprato, kad tai santykių aiškinimasis, atmestini. Kitų pašalinių asmenų kultūros lygis, tolerancija ar nepakantumas, nėra ir negali būti argumentais vertinant asmens, pažeidžiančio visuomenėje pripažintas elgesio normas bei savybėmis, savaime šalinančiomis kaltojo asmens veiksmų ydingumą, įžūlumą ar neigiamus padarinius.

Nuteistosios apeliacinio skundo motyvai dėl per griežtos bausmės teismo skirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teisėjų kolegijos nuomone, yra priimtini ir tenkinti.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, Kauno rajono apylinkės teismo 2004-08-23 nutartimi D. Z. paskirta savo tėvo P. T., teismo sprendimu pripažinto neveiksniu, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, globėja ir jo turto administratore. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad esant šiai aplinkybei, nuteistoji neturės galimybės atlikti teismo paskirto įpareigojimo - neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pirmosios instancijos teisme šie duomenys nebuvo pateikti, todėl į juos atsižvelgti, skiriant bausmę, teismas neturėjo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Z. kaltė apylinkės teismo nuosprendžiu pilnai ir neginčijamai įrodyta, bausmė – vienerių metų laisvės apribojimas - skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje. Bausmė švelnintina aptartais motyvais tik teismo įpareigojimo - neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – atžvilgiu.

Iš nuteistosios priteistinos išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios atstovavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d., 2 d.,

nusprendė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010-05-19 nuosprendį pakeisti. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti D. Z. paskirtą teismo įpareigojimą - neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš nuteistosios D. Z. priteisti A. P. 1000 (vieną tūkstantį) litų nukentėjusiosios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.