- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-7518-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00146-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. M. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą priimti po K. P. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) mirė K. P., po kurios mirties pagal surašytą ir (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintą testamentą jos turtą – K. P. priklausantį gyvenamąjį namą su pastatais ir kitais priklausiniais, 0,1884 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2004 m. birželio 1 d. paveldėjo sutuoktinio S. P. sūnus A. P.. Kaišiadorių rajono 1-ame Notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 126/2004, kuri šiuo metu yra Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure. Mirus K. P. buvo manoma, jog visą savo turtą ji testamentu buvo palikusi savo vyro sūnui A. P.., tačiau (duomenys neskelbtini) mirus A. P., paaiškėjo, jog K. P. dar turėjo ir kito turto, kurio nebuvo testamentu palikusi A. P. arba kam nors kitam, o būtent: žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šis nekilnojamasis turtas ir toliau priklauso K. P., nors ši jau seniai yra mirusi. Nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2007 m., o įregistravimo pagrindas - 2006 m. birželio 20 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nekilnojamasis turtas, kaip K. P. nuosavybė, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota po jos mirties praėjus beveik 3 metams. K. P. vaikų (įvaikių) neturėjo, jos sutuoktinis buvo miręs anksčiau nei ji, K. P. nebuvo įsivaikinusi ir savo vyro sūnaus A. P., kuriam testamentu buvo palikusi didžiąją dalį savo turto. A. P. po tėvo S. P. mirties ir toliau gyveno su savo pamote K. P. jos gyvenamojoje vietoje, su ja gerai sutarė. Taip pat K. P. nebuvo įsivaikinusi ir kitų trijų sutuoktinio S. P. dukterų (A. P. seserų), iš kurių šiuo metu tik dvi yra gyvos. A. P. palikuonių taip pat nesusilaukė, todėl K. P. turi tik penktos eilės įpėdinių. Būtent pareiškėja N. M. ir yra K. P. penktos eilės įpėdinė - mirusiosios dukterėčia. Pareiškėja yra praleidusi nurodytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių – iki pat 2017 metų pareiškėja neturėjo informacijos apie tai, kad mirusioji K. P. turėjo dar kokio nors turto, kurio nebuvo testamentu palikusi A. P., apie K. P. nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą pareiškėja sužinojo tik po A. P. mirties, kai A. P. seserys, tvarkydamos brolio A. P. turto paveldėjimo dokumentus, jai pranešė, jog yra ir daugiau K. P. turto, kurio ši turėjo, tačiau testamentu nebuvo palikusi A. P.. Kadangi šio turto K. P. testamentu nebuvo palikusi A. P., tai ir jo seserys negalėjo minėto turto paveldėti, todėl pasiūlė pareiškėjai, kaip įpėdinei pagal įstatymą nesant aukštesnės eilės įpėdinių, kreiptis dėl palikimo, kuris nebuvo priimtas, priėmimo. Pareiškėja yra penktos eilės įpėdinė, taigi nėra artima K. P. giminaitė, todėl sužinojusi, jog K. P. yra surašiusi testamentą ir palikusi, kaip buvo teigiama, visą savo turtą A. P., ir nežinant apie nekilnojamojo turto egzistavimo faktą, papildomai nesikreipė į A. P. dėl informacijos apie paliktą turtą. Be to, ir A. P., kuriam visgi buvo žinoma, jog K. P. turi dar ir nekilnojamojo turto, kurio jam nebuvo palikusi testamentu, neinformavo kitų įpėdinių, tarp jų ir pareiškėjos, kad galima būtų šį turtą kaip palikimą priimti. K. P. priklausantis nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2007 m., t. y. praėjus beveik 3 metams po K. P. mirties. Nekilnojamasis turtas nors ir yra (duomenys neskelbtini) t. y. ten pat, kur ir testamentu paliktas A. P. žemės sklypas bei gyvenamieji pastatai, tačiau kiek toliau, todėl nebuvo galima nuspėti, jog dar du žemės sklypai priklauso K. P.. Be to, nekilnojamo turto (žemės sklypų) ribos taip pat buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje jau po K. P. mirties, tačiau ir toliau žemės savininku laikant mirusį asmenį – K. P.. Iki šio pareiškimo pateikimo teismui dienos niekas iš kitų K. P. penktos eilės įpėdinių pagal įstatymą nėra pareiškęs pretenzijų į K. P. turtą, šio turto (palikimo) nėra priėmęs, į notarų biurą ar į teismą dėl palikimo priėmimo nesikreipęs. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą kreipiamasi tik dabar, o ne per įstatyme nustatytą 3 mėnesių laikotarpį, nes apie mirusiosios turto egzistavimo faktą sužinojo tik 2017 m, spalio mėn., t. y. jau po K. P. mirties praėjus daugiau kaip 13 metų, nes iki tol manė, jog visas mirusiosios turtas testamentu buvo paliktas A. P.. Pareiškėja, vos tik sužinojusi apie galimybę paveldėti mirusios tetos K. P. turtą, ėmėsi aktyvių veiksmų: buvo nuvykusi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių sužinoti, koks tai Nekilnojamasis turtas; kreipėsi į advokatą konsultuotis dėl galimybės priimti palikimą; buvo nuvykusi į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą sužinoti informacijos apie galimybę paveldėti turtą, kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, kas rodo, jog pareiškėja siekia priimti mirusiosios K. P. palikimą, t. y. išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja, tik sužinojusi apie galimai atsiradusį K. P. turtą, iš karto pradėjo rūpintis palikimo priėmimo klausimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. M. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos N. M. atstovė advokato padėjėja J. J. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.
Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, siūlė pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatyme nustatyta tvarka. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog įrodžius, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, neprieštaraus, kad pareiškėjai jis būtų atnaujintas.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos N. M. teta K. P., kuri vaikų (įvaikių) neturėjo ir po kurios mirties pagal surašytą ir (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintą testamentą jos turtą – K. P. priklausantį gyvenamąjį namą su pastatais ir kitais priklausiniais, 0,1884 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjo anksčiau mirusio sutuoktinio S. P. sūnus A. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad mirusiajai K. P. nuosavybės teise taip pat priklauso 0,4500 ha bei 0,4000 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), įregistruoti 2006 m. birželio 20 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamos bylos atveju K. P. pirmiau minėto nekilnojamojo turto testamentu testamentiniam įpėdiniui A. P. nepaliko, testatorės su testamentiniu įpėdiniu nesieja jokia giminystė ir testamentinis įpėdinis negali būti įpėdinis pagal įstatymą, taigi pareiškėja yra K. P. įpėdinė, paveldinti pagal įstatymą penkta eile. Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, t. y. pareiškėja per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme aptartus palikimo priėmimo veiksmus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja, prašydama atnaujinti įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, nurodė, jog iki pat 2017 metų rudens neturėjo informacijos apie tai, kad mirusioji K. P. turėjo dar kokio nors turto, kurio nebuvo testamentu palikusi A. P., apie K. P. nuosavybės teise turimą, testamentiniam įpėdiniui nepaliktą ir nepaveldėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėja sužinojo tik po A. P. mirties, apie tai jai pranešus vienai iš A. P. seserų – G. N.. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. N., nurodžiusi, kad tik po brolio A. P. mirties, tvarkydama jo daiktus, rado K. P. surašytą testamentą, taip pat dokumentus apie K. P. nuosavybes teise priklausantį ir testamente neaptartą nekilnojamąjį turtą – du 0,4500 ha bei 0,4000 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir supratusi, kad ji pati neturi teisės paveldėti pagal įstatymą, 2017 m. rudenį informavo apie tai pareiškėją. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, traktuotinos kaip objektyvios, sutrukdžiusios pareiškėjai laiku atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog pareiškėja, 2017 m. rudenį sužinojusi apie K. P. nuosavybės teise priklausantį ir nepaveldėtą nekilnojamąjį turtą, valios priimti tetos palikimą nebuvo atsisakiusi, priešingai, ėmėsi aktyvių veiksmų įgyventi teisę į palikimą – kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių dėl informacijos apie K. P. priklausančio turto sudėtį, į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą gauti informaciją dėl galimybės paveldėti tetos turtą bei teisinės konsultacijos dėl galimybės priimti nepaveldėtą nekilnojamąjį turtą, taip pat kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, kas rodo, jog pareiškėja siekia priimti mirusiosios K. P. palikimą, t. y. išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, pareiškėja, tik sužinojusi apie galimai atsiradusį K. P. turtą, iš karto pradėjo rūpintis palikimo priėmimo klausimu ir tokius pareiškėjos veiksmus teismas vertina kaip pakankamai rūpestingus, kad būtų pripažinta, jog terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, jog kiti paveldėtojai pagal įstatymą dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėja N. M. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po K. P. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl jis atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 str., teismas
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Pripažinti, kad N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.