Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ str. 1 d., ir jam paskirta 1000 Lt bauda su dviejų kompiuterių, kuriuose buvo neteisėtai įdiegtos programos, konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nubaustas už tai, kad 2012 m. vasario 10 d., 10.45 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, naudojamame kompiuteryje Nr. 1 („Vladimir“) buvo įdiegęs „Windows 7 Ultimate 64-bit“ ir „Microsoft Office Enterprise 2007“ kompiuterių programas, kompiuteryje Nr. 2 („Lena“) buvo įdiegęs „Windows XP Professional“ kompiuterio programą, kurios neatitiko licencijuotam autorių teisių objektui keliamų reikalavimų, bendra įdiegtos programinės įrangos vertė 4125 Lt.

V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Teisėtai naudoti kompiuterių programas paprastai galima tik turint licenciją. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje licencija apibrėžta kaip autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog kompiuteryje „Vladimir“ kompiuterių programos „Windows 7 Ultimate 64-bit“ ir „Microsoft Office Enterprise 2007“, kompiuteryje „Lena“ kompiuterinė programa „Windows XP Professional“ buvo įdiegtos teisėtai. Pažeidėjo nurodytos T., AB (duomenys pakeisti) 2007 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „K.“ ir Ko (duomenys pakeisti) 2008 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. sausio 27 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) tik patvirtina tam tikrų prekių, t.y. programinės įrangos „GGK Windows 7 Pro SP1 32/64/ENG Legalization“, „Microsoft Office 2007 Basic MLK“ ir stacionaraus kompiuterio „BMS Expert+/LCD/Win XP Pro“ įsigijimą, bet jokiu būdu negali būti pakankami įrodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastuose kompiuteriuose „Vladimir“ ir „Lena“ kompiuterių programos buvo įdiegtos teisėtai, t.y. turint kompiuterių programų autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimą (licenciją). Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytose T., AB (duomenys pakeisti) PVM sąskaitose-faktūrose kompiuterių ir kompiuterių programų pirkėjas yra UAB „P. p.“ (duomenys pakeisti), o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kompiuterių programos „Windows 7 Ultimate 64-bit“, „Microsoft Office Enterprise 2007“ ir „Windows XP Professional“ būtų įdiegtos turint leidimą (licenciją). Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog ant kompiuterių „Vladimir“ ir „Lena“ esančių OEM lipdukų, kurie išduodami įsigyjant licencijuotas kompiuterių programas, nurodytos programinės įrangos versijos ir diegimo raktai neatitinka kompiuteriuose esančių kompiuterių programų, kas tik patvirtina, jog kompiuterių programos buvo įdiegtos neteisėtai. Pažymėtina, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kompiuterių programos „Windows 7 Ultimate 64-bit“ legalizavimo įrankį dar nereiškia, kad kompiuterių programa buvo legalizuota, nes iš bylos medžiagos matyti, jog legalizavimo įrankio ir kompiuterių programos „Windows 7 Ultimate 64-bit“ įdiegimo raktai nesutampa, be to, objektų tyrimo metu kompiuterių programa „Windows 7 Ultimate 64-bit“ pati įspėjo apie tai, kad įdiegta programos versija yra neoriginali. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad kompiuterių programos „Windows 7 Ultimate 64-bit“, „Microsoft Office Enterprise 2007“ ir „Windows XP Professional“ į kompiuterius „Vladimir“ ir „Lena“ buvo įdiegtos neteisėtai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, to neneigia ir V. K., kompiuterių programos buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginėje veikloje.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakomybė pagal ATPK 214¹⁰ str. kyla tik esant autorių teisių turėtojo pareiškimui, nes tokio reikalavimo teisės aktai nenumato.

ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skundžiamu nutarimu pažeidėjui buvo paskirta 1000 Lt bauda su kompiuterių „Vladimir“ ir „Lena“ su neteisėtai įdiegtomis kompiuterių programomis konfiskavimu. ATPK 214¹⁰ str. 1 d. sankcijoje yra numatyta, jog pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu. Taigi, pagal sankciją pažeidėjui buvo galima paskirti tik neteisėtai įdiegtų kompiuterių programų konfiskavimą, bet ne pačių kompiuterių su įdiegtomis kompiuterių programomis konfiskavimą, todėl konstatuotina, jog papildoma administracinė nuobauda buvo paskirta peržengiant ATPK 214¹⁰ str. 1 d. sankcijos ribas. Taip pat pažymėtina, kad pats kompiuteris iš esmės susideda iš techninės įrangos ir įdiegtų kompiuterių programų, todėl pagal ATPK 214¹⁰ str. 1 d. sankciją konfiskuotinos tik neteisėtai įdiegtos kompiuterių programos, nekonfiskuojant techninės įrangos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimas keistinas, panaikinant nutarimo dalį dėl kompiuterių Nr. 1 „Vladimir“ ir Nr. 2 „Lena“ su neteisėtai įdiegtomis kompiuterių programomis konfiskavimo ir konfiskuojant neteisėtai naudotas kompiuterių programas „Windows 7 Ultimate 64-bit“, „Microsoft Office Enterprise 2007“ ir „Windows XP Professional“ bei grąžinant paimtus ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate saugomus kompiuterių sisteminius blokus Nr. 1 „Vladimir“ ir Nr. 2 „Lena“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimą: panaikinti nutarimą dalyje dėl kompiuterių Nr. 1 „Vladimir“ ir Nr. 2 „Lena“ su neteisėtai įdiegtomis programomis konfiskavimo ir paskirti V. K. pagal ATPK 214¹⁰ str. 1 d. papildomą administracinę nuobaudą – konfiskuoti kompiuteryje Nr. 1 „Vladimir“ neteisėtai naudotas kompiuterių programas „Windows 7 Ultimate 64-bit“ ir „Microsoft Office Enterprise 2007“ bei kompiuteryje Nr. 2 „Lena“ neteisėtai naudotą kompiuterių programą „Windows XP Professional“.

Grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių sisteminius blokus Nr. 1 „Vladimir“ ir Nr. 2 „Lena“, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.