- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-07
- Bylos Nr.
- P-502-117-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-819/2008 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 2006/28-25-58, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 06-N-580-663 dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo ir įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymą Nr. 1-641/06/1-142/06 dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo spręsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko administracija nevykdė savo pareigos perduoti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai pareiškėjo skundo papildymą pateiktą 2006 m. spalio 26 d. Lietuvos paštu faksogramą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti teismo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimti administraciniai aktai: 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 41 ir 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 366/06 dėl pareiškėjo prašymo persiuntimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, gali būti neteisėti, pažeidžiantys įstatymus, todėl neteisėti turi būti ir kiti skundžiami administraciniai aktai. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai pareigūnų ir specialistų nušalinimą grindė Viešojo administravimo įstatymu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos, patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2 (toliau – ir Tvarka). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ) įpareigoją Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jos aptarnaujamoje apskrityje priimti vieną iš dviejų sprendimų: suteikti arba atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, ir nenumato, kad asmens prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo būtų perduodamas kitai Tarnybai. Pareiškėjo prašymas perduotas nekompetentingam subjektui. Pažymėjo, kad Tvarkos nėra Lietuvos teisės aktų duomenų bazėje. Teigė, kad Kauno apskrities viršininko administracija pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą skundo nagrinėjimą Kauno apskrities administracinių ginčų komisijoje, nes neperdavė šiai komisijai pareiškėjo skundo papildymą, pateiktą 2006 m. spalio 26 d. Lietuvos pašto faksogramą. Nurodė, kad Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. spalio 30 d. sprendimas ir Tarnybos 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas neteisėti, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pažeidžia pareiškėjo teises į tinkamą pažeistų, ginčijamų ir įstatymų saugomų interesų gynybą, visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principą, pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką skundo ir prašymo nagrinėjimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. balandžio 27 d. pateikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą dėl advokato Artūro Cibulsko pakeitimo. Pareiškėjas prašė pakeisti advokatą civilinėje byloje Nr. 2/20-4111/2000 antrinei teisinei pagalbai teikti kasacinėje instancijoje. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 33/06 nutarė pareiškėjo prašymo nepatenkinti ir advokato nepakeisti. 2006 m. gegužės 25 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gavo pareiškėjo pakartotinį prašymą pakeisti advokatą civilinėje byloje antrinei teisinei pagalbai teikti. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nutarė pareiškėjo prašymo nepatenkinti, kadangi jo reikalavimai analogiški 2006 m. balandžio 27 d. pateiktame prašyme. Pareiškėjas 2006 m. liepos 31 d. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu parengti dokumentus, atstovauti ir pareiškėją Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. gegužės 31 d. sprendimui Nr. 40/06 apskųsti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius 2006 m. rugpjūčio 1 d. priėmė įsakymą Nr. 41, kuriuo nušalino nuo sprendimo projekto rengimo visus Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojus ir specialistus, taip pat nusišalino ir pats nuo sprendimo priėmimo bei perdavė pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymą nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tarnyba 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 06-N-580-663 atsisakė teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas šį Tarnybos sprendimą apskundė Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai, kuri 2006 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 2006/28-25-58 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, vadovaudamasis VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalimi, VGTPĮ 11 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, konstatavo, kad Tarnyba 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 06-N-580-663 visiškai pagrįstai pareiškėjui atsisakė teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atsižvelgiant į antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindus, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama, kadangi ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų (Civilinio proceso kodekso 341 str. 1 d. 2 p.). Ginčijama suma sudaro 688 litus, o pareiškėjo priešieškinį teismas atsisakė priimti. Todėl teismo manymu, pirmasis pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas teisės normomis. Dėl įpareigojimo Tarnybą grąžinti pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymą spręsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teismas nurodė, kad pareiškėjas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsniu Tarnybos sprendimą apskundė Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių pareiškėjo skundų matyti, jog pareiškėjas reikalavimo, dėl įpareigojimo Tarnybą grąžinti jo 2006 m. liepos 31 d. prašymą spręsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nekėlė. Todėl teismas išeiti už ginčų komisijos nagrinėjimo prašymo ribų negali. Pareiškėjas teisme kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas Kauno apskrities administracinių ginčų komisijoje. Tais pačiais motyvais ir argumentais teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą –pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko administracija nevykdė savo pareigos perduoti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai pareiškėjo skundo papildymą, pateiktą 2006 m. spalio 26 d. Lietuvos paštu faksogramą. Teismas taip pat nepatenkino pareiškėjo prašymo priteisti teismo išlaidas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti 103,42 Lt išlaidų, patirtų šioje byloje, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo patikslinto skundo pagrindo ir dalyko ribose, įpareigojant teismą - pareikalauti iš atsakovų atsiliepimus į patikslintą skundą, pranešti atsakovams apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Apeliacinis skundą grindė šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neteisėtos sudėties teismo, ne tos teisėjų sudėties, kuri išnagrinėjo bylą iš esmės 2007 m. liepos 12 d. teismo posėdyje ir nusprendė skelbti sprendimą 2007 m. liepos 23 d. 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo paskirtas teismo posėdis dalyvaujant teisėjams - Rimantui Giedraičiui, Algiui Markevičiui ir Ramučiui Vaitukaičiui, motyvuojant reikalingumu išsiaiškinti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos iš esmės 2007 m. liepos 12 d. teismo posėdyje. Pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nebuvo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 82 str. 8 d.).
2. Teismas neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą teismo procesą (Visuotinės teisėjų chartijos - l str., 5 str.).
3. Teismas pažeidė išimtinio teritorinio priklausomumo atitinkamiems teismams taisykles (ABTĮ 142 str. 2 d. l p.), išsprendęs klausimą dėl atsisakymo skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, nes šis klausimas yra priskirtas spręsti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje ar Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
4. Bylos nagrinėjimas teisme vyko pažeidžiant pagrindinį bylų nagrinėjimo teisme principą - be teisinės pagalbos pareiškėjui, kurią jis prašė skirti (Teismų įstatymo 34 str. l d.).
5. Skundo nagrinėjimas Kauno apskrities administracinių ginčų komisijoje vyko pažeidžiant pareiškėjo teisę į antrinę teisinę pagalbą, nustatytą VGTPĮ l straipsnyje, 2 straipsnio 3 punkte, 11 straipsnyje, 12 straipsnio 3 punkte.
6. Atsakovams nebuvo pranešta apie posėdžio vietą ir laiką dėl pareiškėjo patikslinto skundo nagrinėjimo, nebuvo pareikalauta iš atsakovų pateikti per nustatytą terminą atsiliepimus patikslintą skundą. Pažeisti ABTĮ 72 straipsnis, 73 straipsnio l, 4 dalys, 78 straipsnio l dalis.
7. Teismo sprendimas atmesti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymą, dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, spręsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, motyvuojant, jog pareiškėjas šio reikalavimo nekėlė, nepagrįstas, nes tai pažeidžia teismo 2007 m. liepos 12 d. nutarties (protokolinė) privalomumą (ABTĮ 14 str. l d.), kuria teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą su minėtu reikalavimu.
8. Teismo sprendimas atmesti pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko administracija nevykdė savo pareigos perduoti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai pareiškėjo skundo papildymą, pateiktą 2006 m. spalio 26 d. Lietuvos paštu faksogramą, yra neteisėtas, nepagrįstas, nes tai pažeidžia teismo 2007 m. kovo 22 d. nutarties (protokolinė) privalomumą (ABTĮ 14 str. l d.), kuria teismas priėmė tiesiogiai teismui paduotą papildomą skundą su minėtu reikalavimu.
9. Teismo sprendime nėra priimto (2007-03-22) nagrinėti pareiškėjo papildomo skundo ir priimto (2007-07-12) nagrinėti patikslinto skundo reikalavimų argumentų ir atsakovų atsikirtimų į reikalavimus (pažeista ABTĮ 87 str. 3 d.).
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, o G. K. apeliacinį skundą atmetė. Nurodė, jog Tarnybos yra biudžetinės įstaigos, kurių veiklos teritorijos atitinka apygardos administracinių teismų teritorijas. Tarnybos yra valstybės institucijos. Jų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 1 ir 2 d.). Tarnybos spręsdamos joms pavestą uždavinį privalo vadovautis ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu teisės aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Bet kuris viešojo administravimo sistemos subjektas, priimdamas sprendimą viešojo administravimo srityje, turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Konstatuota, kad prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, turi būti sprendžiamas kitos tarnybos, taip nenusišalinant nuo tarnyboms pavesto uždavinio įgyvendinimo - užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Tokia teisinė elgsena nulemta teisės aktų, o taip pat ir Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos (patvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2).
Įvertinta, jog nesant abejonių dėl ginčo sumos bei atsižvelgiant į teisinį reguliavimą dėl kasacinio proceso buvo akivaizdu, jog teisinės pagalbos suteikimas, atstovaujant pareiškėjo interesus, siekiant paneigti Vilniaus tarnybos 2006 m. gegužės 31 d. tarnybos sprendimą, būtų be perspektyvos, todėl pripažinta, kad Kauno tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui dėl Vilniaus tarnybos 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo apskundimo. Tų pačių argumentų pagrindu pripažinta, jog ir Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimas teisėtas bei pagrįstas.
Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Kauno tarnybos grąžinti pareiškėjo 2006 m. liepos 31 d. prašymą Nr. 1-641/06/1-142/06 dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo spręsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai laikytas išvestiniu iš reikalavimų dėl Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 2006/28-25-58, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 06-N-580-663 dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo panaikinimo.
Pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko administracija nevykdė savo pareigos perduoti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai pareiškėjo skundo papildymą pateiktą 2006 m. spalio 26 d. Lietuvos paštu faksogramą pripažintas nepagrįstu nesant pakankamai faktinių duomenų, kad institucija dokumentą gavo. Byloje esančių procesinių dokumentų pagrindu atmesti teiginai, kad byla išnagrinėta neteisėtos teismo sudėties. Apeliacija dėl bylos išnagrinėjimo ne pagal teritorinį priskirtinumą pripažinta niekuo neparemta. Konstatuota, jog teismo sprendimas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio reikalavimus.
V.
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-819/2008. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas teismas. Teismo nutartis be motyvų, padarytas esminis materialinės teisės pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį ir sprendimą. Teismas nepasisakęs dėl išimtinio teritorinio priklausomumo atitinkamiems teismams taisyklių pažeidimo, pažeistas teismo nutarties privalomumas, teismas išėjęs iš priimto patikslinto skundo ribų. Teigiama, jog išsiskyrė administracinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo išsamumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnis nustato pagrindus, kuriais gali būti atnaujintas procesas byloje. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia keturiais proceso atnaujinimo pagrindais, nurodytais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje: 1) kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.); 2) kai bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 9 p.); 3) kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.); 4) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).
ABTĮ 133 straipsnis nustato, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme. Įstatymas reikalauja, kad sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, jame būtų atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnis). Reikalavimai sprendimo (nutarties) turiniui, tame tarpe ir motyvuojamajai daliai, suformuluoti ABTĮ 87 straipsnyje. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarties, teisėjų kolegija išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir jas įvertino, aptarti visi pareikšti pagrindiniai reikalavimai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paminėtas teismo procesinis dokumentas yra be motyvų.
Nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Laikantis ABTĮ 68 straipsnio 4 dalies nuostatų teismo pirmininkas 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi sudarė teisėjų kolegiją, kuri ir išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą. Kaip matyti iš 2008 m. birželio 27d. teismo posėdžio protokolo, pareiškėjas teisėjams nušalinimų nereiškė. Ankstesnis prašymas dėl kolegijos teisėjos nušalinimo išspręstas 2008 m. gegužės 15d. nutartimi, pripažinus jį nepagrįstu įstatymo numatytais pagrindais.
Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Tačiau prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nenurodo kokios materialinės teisės normos taikytos ar aiškintos netinkamai, nepateikta įrodymų, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį tokių normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.
Bylos procesas atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu kai nustatoma, jog administracinių teismų praktika analogišku klausimu yra skirtinga ir ją reikia koreguoti vienodinant. Pareiškėjas šio pagrindo buvimą gindžia įrodymų vertinimo išsamumo skirtingumu. Tačiau akivaizdu, kad kiekvieno konkretaus ginčo atveju teismas, laikantis įstatymų reikalavimų, individualiai sprendžia dėl reikšmingų bylai aplinkybių ir jas patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų apimties. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikta skirtingų teisės normų aiškinimo ar taikymo atvejų panašiose administracinėse bylose.
Taigi, kolegija konstatuoja, kad nenustatytas nei vienas ABTĮ 153 straipsnyje numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, dėl ko prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsniu, 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
G. K. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-819/2008 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.