Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2011-12-22 · Civilinė byla Nr. 2-918-446/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
2-918-446/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
L. R.
Advokatai
Rolandas Stirbinskas
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-918-446/2011Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00798-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 34.1.; 117.1.; 117.2.; 128.19.; (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant pareiškėjai L. R.,jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. R., B. M. C. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo pripažinti termino jos močiutės M. R., mirusios 1995 m. rugsėjo 24 d., palikimui pagal įstatymą priimti praleidimo priežastis svarbiomis ir šį terminą pratęsti. Pareiškėja nurodė, kad jos močiutės M. R. mirties momentu ji buvo nepilnametė, todėl apie palikimo priėmimo galimybę ji net nesvarstė, jai niekas nepaaiškino, kad ji kažkokiu būdu galėtų paveldėti močiutės turtą. Po močiutės mirties jos bute gyveno jos tėvas, mirusios M. R. sūnus, su šeima – sutuoktine, jos motina, ir sūnumi, jos broliu. Dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu ji gyveno Klaipėdos rajone, pas kitą močiutę. Dėl kokių priežasčių jos tėvas nesusitvarkė savo motinos palikimo, jai nežinoma. 2005 m. vasario 22 d. mirus jos tėvui, ji žinojo, kad jis nėra paveldėjęs močiutės M. R. turto, tačiau buvo įsitikinusi, kad pirmenybę paveldėti savo motinos turtą turi jos teta, M. R. dukra B. M. C.. Pastarajai notariškai atsisakius M. R. palikimo, ji apsisprendė paveldėti močiutės turtą. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių ji praleido M. R. palikimo priėmimo terminą, prašo pripažinti jos nepilnametystę ir tą aplinkybę, kad pirmos eilės įpėdinė tik 2011 m. rugpjūčio 18 d. atsisakė savo motinos palikimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities VMI – atsiliepime (b.l. 41-42) nurodė, kad nėra užvesta bylų dėl M. R. priklausiusio nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu.

Suinteresuotas asmuo A. R. pareiškime teismui (b.l. 48) nurodė, jog sutinka, kad L. R. būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo B. M. C. atsiliepime (b.l. 40) nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų atstatytas terminas palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str.1 d.). Analogiškos nuostatos paveldėjimo klausimais buvo numatytos ir M. R. palikimo atsiradimo metu galiojusiame 1964 m. civiliniame kodekse. Šio kodekso 587 str. 3 d. buvo numatytas ilgesnis terminas palikimui priimti, t.y. ne trys, o šeši mėnesiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Iš mirties liudijimo (b.l. 6) matyti, kad M. R. mirė 1995 m. rugsėjo 24 d. Po jos mirties 6 mėnesių palikimo priėmimo terminas baigėsi 1996 m. kovo 25 d. Iš pareiškėjos paaiškinimo, gimimo liudijimo (b.l. 9), mirties liudijimo (b.l. 10) matyti, kad M. R. turėjo sūnų A. R., kuris mirė 2005 m. vasario 21 d. Iš pareiškėjos paaiškinimo ir notariškai patvirtino pareiškimo (b.l. 13) matyti, kad M. R. dukra B. M. C. mirusios motinos palikimo nepriėmė. Iš Kelmės rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biurų (b.l. 21, 22), Šiaulių apskrities archyvo (b.l. 28), UAB „Archyvų sistemos“ (b.l. 48) pažymų, Testamentų registro informacijos (b.l. 23) matyti, kad paveldėjimo byla į M. R., mirusios 1995 m. rugsėjo 24 d., palikimą nėra užvesta, nes niekas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka paveldėti nesikreipė, palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra užregistruota.

Iš gimimo liudijimo (b.l. 12) matyti, kad pareiškėja – A. R. dukra, t.y. M. R. vaikaitė, gimusi 1979 m. spalio 27 d. Senelės mirties metu L. R. buvo 15 metų amžiaus, todėl ji pati ginti savo teisių dėl palikimo priėmimo negalėjo. Ją turėjo atstovauti jo atstovai pagal įstatymą – tėvai A. R. ir R. R.. Per šešių mėnesių palikimo priėmimo terminą po M. R. nėra rašytinių įrodymų, kuriuose būtų išreikšta A. R. ar R. R. valia, atstovaujant dukrą L. R., priimti ar atsisakyti priimti senelės palikimą. Iš pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad jos tėvai elgėsi pasyviai senelės palikimo atžvilgiu, nors ir gyveno M. R. bute, naudojosi visu jos turtu, t.y. faktiškai buvo priėmę palikimą, tačiau teisiškai palikimo priėmimo dokumentų nesutvarkė nei savo, nei vaikų vardu.

Atsižvelgiant į tai, kad palikimo atsiradimo metu įpėdinė L. R. buvo tik 15 metų amžiaus ir dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių ji negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, jos interesus turėjo atstovauti jos atstovai pagal įstatymą, tėvai. Tačiau L. R. negali patirti neigiamų pasekmių dėl jos atstovų pagal įstatymą pasyvaus elgesio palikimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad L. R. buvo nepilnametė, pati negalėjo žinoti apie palikimo priėmimą ir jį priimti, pripažįstama, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties, todėl jį tikslinga atnaujinti. Šis terminas pratęstinas šiuo metu galiojančiam trijų mėnesių terminui palikimui priimti.

Pareiškėja nuo teismo išlaidų mokėjimo atleista (b.l. 14), todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d., CPK 578 str., teismas

nutaria:

Atnaujinti ir pratęsti terminą trims mėnesiams L. R., a.k. (duomenys neskelbtini), M. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1995 m. rugsėjo 24 d., palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui atskiruoju skundu per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė